Tiek Žemės ūkio rūmai, tiek Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus jungtis į kooperatyvus. Yra sėkmingų pavyzdžių, tačiau yra ir nesėkmingų. Štai pieno perdirbimo įmonės iš pieno gamintojų kooperatyvų pieną superka santykinai pigiau nei iš žemės ūkio bendrovių ar stambiųjų pieno gamintojų. Kaip šią jau įsisenėjusią Lietuvos rinkos ligą išgydyti? Apie tai ir apie ūkininkų kooperavimosi galimybes kalbiname Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Andriejų Stančiką.

 Kada pasireiškė pirmieji pieno perdirbimo įmonių neoficialios kovos su pieno gamintojų kooperatyvais požymiai?

Iki 2001 – ųjų, kai rinkoje dėl pieno supirkimo perdirbimo įmonės  dar konkuruodavo, su šia problema kooperatyvai retai susidurdavo. Tačiau vėliau, kai perdirbimo įmonės koncentravo savo veiklą, šios ligos požymiai nuolat aštrėjo. Buvo akivaizdu, kad rinką pasidalinę perdirbėjai kooperatyvams paskelbė neoficialų karą. Neretai perdirbėjai dėl supirkimo kainų kaltina būtent kooperatyvus, esą būtent jie pieno gamintojams moka mažiau nei perdirbimo įmonės sumoka kooperatyvams. Tačiau šie priekaištai dažnai būna neteisingi, juk kooperatyvai turi įvertinti išlaidas transportui, pieno surinkimui ir kt. Taigi vien dėl šių išlaidų perdirbėjai kooperatyvams turėtų mokėti daugiau nei kitiems pieno gamintojams, iš kurių pieną paima pati perdirbimo įmonė. Tačiau yra atvirkščiai.

Nors kalbame apie ūkininkų galimybes kooperuotis, tačiau negalime nepaminėti ir Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto. Neseniai teisininkai Žemės ūkio rūmams pateikė šio įstatymo teisinę išvadą, kurioje be kita ko teigiama: „Iškreipta konkurencija žemės ūkio produktų, ypač pieno ir pieno produktų, rinkoje turėtų kelti pagrįstą klausimą, ar Konkurencijos taryba neturi pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo bendra dominuojančia padėtimi Lietuvos pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkoje“. Deja, Konkurencijos taryba nemato reikalo sugrįžti prie išsamaus tyrimo. Kokia jūsų nuomonė?

Aš labai gerai prisimenu bene prieš keturis metus Konkurencijos tarybos atliktą tyrimą. Tada mes, žemdirbiai, jiems pateikėme konkrečius duomenis dėl nesąžiningos konkurencijos superkant žalią pieną. Tada rinkoje pieno supirkimo kainos krito 8-12 proc., tai kooperatyvams kainos buvo sumažintos net 25-30 proc. Dabar neturiu teisės vertinti šios tarnybos darbuotojų kompetencijos, bet jūs patys galite susidaryti nuomonę – aš tik priminsiu Konkurencijos tarybos išvadą. Jie patarė smulkiesiems pieno gamintojams susijungti į kooperatyvus, tada jie turėtų stipresnę derybinę galią ir, pabrėšiu – juodu ant balto buvo parašyta: „Turėtų stipresnę derybinę galią ir… daug mažesnę kainą“. Mums tokia išvada tada kėlė juoką ir beviltiškumą. Taigi ar Konkurencijos taryba tyrimą atliko sąžiningai, skaidriai?

Ūkininkai neskuba jungtis į kooperatyvus. Jeigu kooperatyvų rinkai priskirtume visus kooperatyvus, tai jie užimtų apie 25-30 proc. visos pieno supirkimo rinkos, tačiau ši dalis yra gerokai mažesnė, nes daugelis pieną superkančių kooperatyvų užsiima tik tarpininkavimu.

Yra daug kooperatyvais pasivadinusių individualiųjų įmonių arba veikiančių kaip uždarosios akcinės bendrovės. Žinoma, jeigu yra paklausa, tai ir joms yra vietos rinkoje. Tačiau nereikėtų vadintis kooperatyvais. Jie užsiima tarpininkavimo paslauga ir tai yra toks verslas.

Kodėl jie slepiasi po kooperatyvų statusu?

Todėl, kad visuomenė kritiškai vertina užsiimančius tarpininkavimo verslu. Ir be reikalo. Kaip jau sakiau – jeigu yra paklausa, tai yra ir pasiūla. Jie konkuruoja su perdirbėjais ir turi savo problemų. Įdomu, kad perdirbėjai tyčia eskaluoja ūkininkų nepasitenkinimą tarpininkais, esą tik dėl jų kaltės pieno gamintojus pasiekia mažesnė pieno supirkimo kaina. Netiesa. Dažniausiai ji mažesnė tik todėl, kad perdirbėjai tarpininkams moka mažiau. Žinoma, yra ir piktnaudžiaujančių tarpininkų.

Kaip ūkininkus paskatinti steigti tikruosius kooperatyvus?

Seimui pateikiau įstatymo pataisą dėl kooperatyvų, kurie teikia paslaugas savo nariams apmokestinimo keitimo. Siūlau, kad tokiais atvejais PVM būtų sumažintas nuo 21 iki 9 proc. Kodėl siūlau tokią lengvatą? Todėl, kad paslaugos dažniausiai yra teikiamos smulkiesiems kooperatyvo nariams, o jiems tikrai tokia parama būtų svarbi. Juo labiau, kad jie dažniausiai nebūna PVM mokėtojai. Manau, kad siūlymas logiškas ir motyvuojantis ūkininkus jungtis į kooperatyvus. Šią pataisą Seimas svarstys pavasario sesijoje ir tikiuosi, kad ją priims.

Priminkite svarbiausią dalyvavimo kooperatyve privalumą.

Jis labai paprastas ir efektyvus. Metų pabaigoje kooperatyvo narių išrinkta valdyba balsavimo būdu nusprendžia, kaip panaudoti per metus sukauptą pelną. Ar paskirti investicijoms, ar padalinti nariams pagal apyvartą. Individualioje arba uždarojoje akcinėje bendrovėje pelnas lieka įmonės savininkams.

Sonata Kisielienė