2012 metais Europos Komisija pripažino Lietuvą enzootinės galvijų leukozės neapimta šalimi, tačiau pastaruoju metu iškilo grėsmė šiam statusui. Šiemet šalyje nustatyta ypač daug leukozės židinių – liga užfiksuota net dvidešimt vienoje galvijų bandoje.

Rekordinis skaičius

2015 metais šalyje buvo užfiksuota dešimt galvijų leukozės židinių, pernai – devyni. Deja, šie metai tapo išskirtiniais: net trylika atvejų nustatyta Vilkaviškio rajone, Biržų ir Alytaus rajonuose užfiksuota po du šios ligos atvejus, Šakių, Ignalinos, Šilutės ir Telšių rajonuose – po vieną.

Vilkaviškio rajono ūkininkai ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai negali tiksliai pasakyti, kodėl būtent šiame rajone nustatoma daugiausia leukozės atvejų, tačiau tai, kad dažniausiai židiniai užfiksuojami Kaliningrado srities pasienyje, verčia daryti išvadą, kad užkratas atkeliauja būtent iš šio regiono.

„Iš šalies kaimynės negauname jokių oficialių duomenų apie ligos židinių skaičių ir taikomas veterinarinės kontrolės priemones, todėl negalime pasakyti, kokia joje yra situacija dėl leukozės. Didžiausia tikimybė, kad virusą iš užkrėstų bandų į sveikas perneša kraujasiurbiai vabzdžiai. Tikimybė perduoti virusą padidėja ir kartu ganant užsikrėtusius bei sveikus galvijus“, – teigė Vilkaviškio VMVT viršininkas Gediminas Gvazdaitis.

Vieną Vilkaviškio rajono galvijų bandą jos šeimininkas jau išnaikino, o dvylikoje bandų šiuo metu atliekami papildomi tyrimai, siekiant įsitikinti, kad jose nebėra sergančių gyvulių. Didžiausioje iš jų yra net 110 galvijų, kitos bandos mažesnės – nuo 4 iki 36 gyvulių.

Gediminas Gvazdaitis

Priverstinis tikrinimas

VMVT specialistai kasmet savo nuožiūra patikrina 20 proc. kiekvienos rajono savivaldybės galvijų bandų. Jei Lietuva prarastų leukozės neapimtos šalies statusą, priverstinai tikrinti dėl šios ligos reikėtų visus vyresnius nei dvejų metų amžiaus galvijus. Ūkiuose padažnėtų veterinarijos gydytojų vizitų, žemdirbiams padidėtų išlaidos, keistųsi gyvulių išvežimo į užsienį procedūros.

Siekiant išlaikyti šalies, kurioje nėra galvijų leukozės, statusą, kiekvienais metais tyrimais turi būti patvirtinama, kad 99,8 proc. bandų šalyje neužsikrėtusios leukozės virusu, taigi užsikrėtusių bandų skaičius per metus negali viršyti 0,2 proc.

Įvertinant tai, kad kasmet galvijų bandų mažėja, Lietuvai išties kyla reali grėsmė prarasti galvijų leukozės neapimtos šalies statusą. Tą jau pripažino ir VMVT specialistai.

Norint atgauti šį statusą, reikėtų įdėti nemažai pastangų, laiko ir finansinių resursų – tiek galvijų laikytojų, tiek valstybės biudžeto, todėl šio statuso išlaikymu susirūpinta jau dabar. Siekiant užkirsti kelią leukozės plitimui, ateinančiais metais į tyrimų schemas numatoma įtraukti ne tik Vilkaviškio rajoną, bet ir padidinti tiriamų bandų skaičių kituose rajonuose, kuriuose šiemet buvo nustatyta galvijų leukozės atvejų.

Apsisaugoti sudėtinga

Enzootinę galvijų leukozę sukeliančiu virusu gali užsikrėsti bet kokio amžiaus galvijai. Ši liga priskiriama piktybinėms kraujodaros organų ligoms. Leukozė pažeidžia gyvulių imuninę sistemą, atsiranda anoreksijos simptomų, raumenų silpnumas, išsekimas, daugeliu atveju padidėja limfmazgiai, gali būti odos pažeidimų, gyvuliai netenka svorio.

Leukozę sukeliančiu virusu užsikrečiama per tiesioginį kontaktą su sergančiu gyvuliu, ragų šalinimo, ženklinimo, kraujo perpylimo ir kitais atvejais, kai atsiranda galimybė virusui patekti į kraują per pažeistą odą ar gleivinę. Itin dažni ligos platintojai – kraujasiurbiai vabzdžiai. Neretai šia liga sergantiems gyvuliams sumažėja apetitas, krinta duodamos produkcijos kiekiai.

Leukozė smogia itin skaudžiai, nes jos neįmanoma išgydyti – visi sergantys galvijai privalo būti išskersti. Nustačius bandoje bent vieną ligos atvejį, stabdomas įprastas visų gyvulių pirkimas bei pardavimas, bandos veisimas, negalima sergančių karvių pieno tiekti į rinką.

„Žmonės neturėtų baimintis, nes sergančių karvių pienas jokios žalos nedaro. Jį galima gerti. Leukozė – ūkinė galvijų liga, perduodama kitiems galvijams. Pieno parduoti negalima tik dėl to, kad karvės užkrato neperduotų viena kitai. Tai susiję su užkrečiamų ligų prevencija, bet ne su pačiu pieno vartojimu“, – paaiškino žemės ūkio viceministras Saulius Savickis.

Bandoje aptikus leukozės židinį, net ir nesergantys galvijai yra griežtai stebimi ir tikrinami. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai per pirmą patikrinimą gyvulių mėginiai buvo neigiami, tačiau vėliau per užkrėstą aplinką virusas vis tiek pateko į jų organizmą.

Apsisaugoti nuo šios ligos taip pat gana sudėtinga. Reikia dezinfekuoti ūkines patalpas, įvairiais būdais naikinti vabzdžius. Vasarą tai daryti yra kiek sudėtingiau: įvairūs nuo kraujasiurbių vabzdžių galvijus saugantys purškalai ar specialūs auskarai dažnai turi tik trumpalaikį poveikį.

Sunku realizuoti

Šiemet Vilkaviškio rajone leukozės židiniai buvo užfiksuoti Vištyčio ir Kybartų seniūnijose: Vištyčio miestelyje, Bajorų, Gudkaimio, Totorkiemio, Meiliūnų, Girėnų bei Matlaukio kaimuose. Šiose vietovėse VMVT specialistai papildomai atliko tyrimus visose galvijų bandose. Įdomu tai, kad per patikras buvo užfiksuoti dar penki ligos atvejai. Vienas iš jų – rekordinis: Gudkaimio gyventojo Juozo Sakalausko 110 galvijų laikomoje bandoje rasti 4 leukoze sergantys galvijai.

„Manau, pagrindinė bėda ta, kad gyvenu pasienyje. Aplink gyvenantys ūkininkai taip pat susidūrė su šia bėda. Sergančius galvijus nedelsdamas paskerdžiau, o likusi banda šiuo metu stebima. Kraujo mėginiai bus imami dar du kartus, paskutinis iš jų – pavasarį. Tikiuosi, kad panašių problemų daugiau neiškils. Su pieno realizacija – viskas gerai, tačiau, norėdamas parduoti galvijus, susiduriu su dideliais sunkumais. Skerdyklos pasinaudoja mūsų sunkia padėtimi – arba nenori pirkti galvijų iš stebimos bandos, arba siūlo daug mažesnę kainą. Neseniai pardaviau keturias karves ir vieną jautį. Karvės svėrė per 600 kg, jautis – per 500 kg. Deja, gavau tik pusę sumos, kurią būčiau gavęs, jei mano galvijų banda nebūtų stebima. Nuostoliai – milžiniški“, – apgailestavo J.Sakalauskas.

Anot jo, blogai ir tai, kad reikia parduoti ir sergančių karvių palikuonis, o nė viena mėsos supirkimo įmonė neperka jaunesnių nei metų amžiaus galvijų.

„Problemų dėl leukozės turiu ir dar turėsiu sočiai, tačiau bent kol kas dėl to nežadu atsisakyti gyvulininkystės. Aplinkui sklando kalbos, kad vėl mažins superkamo pieno kainas, nebent tai priverstų keisti ūkio kryptį. Bet ir tokiu atveju manau, kad pienines karves keisčiau į mėsinius galvijus“, – svarstė Gudkaimio gyventojas.

Dar viena nuo leukozės šiemet nukentėjusi Vilkaviškio rajono Matlaukio kaimo gyventoja Vilija Gelbūdienė taip pat dėl susiklosčiusių aplinkybių kaltina pasienio zoną.

„Mūsų ganyklos yra prie pat upelio, o už jo – jau Kaliningrado srities miškas. Tai jau ne pirmas toks atvejis mano bandoje. 2015 metais buvo rasti du sergantys gyvuliai, šiemet – vienas. Apsisaugoti nuo leukozės nelabai ir įmanoma. Purškiu galvijus įvairiais nuo kraujasiurbių vabzdžių apsaugančiais purškalais, tačiau jie mažai padeda. Gruodžio 23 dieną numatyta paskutinį kartą imti kraujo mėginius. Tikiuosi, kad pavyks atgauti sveikos bandos statusą, nes per šį laikotarpį susidūriau su daugybe problemų. Parduoti kam nors gyvulius iš stebimos bandos yra praktiškai neįmanoma“, – mintimis dalijosi V.Gelbūdienė.

Kompensacijų keisti neketina

„Jei bandoje nustatome leukozės atvejį, rekomenduojame paskersti ne tik sergantį galviją, bet išnaikinti ir visą bandą. Aišku, tokiais atvejais, kai turima 110 galvijų, tai padaryti gana keblu. Išnaikinus visą bandą, ją atkurti gali būti labai sunku. Blogiausia, kad ūkininkams kompensuojami nuostoliai tik už priverstinai paskerstus galvijus, nors žala padaroma visai bandai“, – mintimis dalijosi Vilkaviškio VMVT viršininkas G.Gvazdaitis.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Bindokaitė sakė, kad nuo galvijų bandos paskelbimo enzootinės galvijų leukozės židiniu iki veterinarinių apribojimų panaikinimo praeina nemažas laiko tarpas, o per jį ūkininkai susiduria su daugybe problemų.

„Žinau, kad dalis šiuo metu su leukoze susidūrusių pieno ūkių savininkų planuoja visiškai likviduoti savo bandas. Ūkininkų patirti finansiniai nuostoliai būtų milžiniški“, – teigė J. Bindokaitė.

Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka jau kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską, prašydamas pakeisti kompensacijų mechanizmą. Prašoma, kad būtų įvertinta ūkio rizika ir galvijų augintojams būtų atlyginami ne tik priverstinai likviduotų, bet ir kitų parduotų enzootinei galvijų leukozei imlių galvijų nuostoliai.

Deja, kol kas Žemės ūkio ministerija neplanuoja keisti patirtos žalos kompensacijų mechanizmo. Anot Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento atstovų, apie tai bus svarstoma tik gavus pagrįstos informacijos, kad pagal galiojančias taisykles nuostoliai galvijų savininkams atlyginami neteisingai.

Situacija yra valdoma

Darius Remeika, VMVT direktorius

Negalima teigti, kad leukozė – visos šalies problema. Kituose rajonuose šios ligos atvejų mažai užregistruota. Situacija yra valdoma. Kadangi tai užkrečiamoji liga, ja užsikrėtę gyvuliai privalo būti paskersti, kad neplatintų viruso. Į visus protrūkius privalome reaguoti labai rimtai. Kaip tik todėl, Vilkaviškio rajone užfiksavus leukozės židinių, buvo sudaryta speciali komisija, kuri nedelsdama pradėjo tirti ir tas galvijų bandas, kurios turėjo kontaktą su užsikrėtusiomis bandomis. Tirsime ir laukinę fauną – turime nustatyti viruso plitimo kelius. Kita vertus, jau dabar vykdome aktyvias tikslines ūkių patikras, griežčiau kontroliuojame gyvulių judėjimą tarp ūkių.

Pavojaus netekti enzootinės galvijų leukozės neapimtos šalies statuso kol kas neįžvelgiame, tačiau privalome taikyti efektyvius prevencijos veiksmus, kad tokia situacija ir išliktų. Turime dar greičiau atlikti tyrimus ir greičiau reaguoti gavę jų rezultatus, griežtinti rizikingiausių ūkių kontrolę, ieškoti efektyviausių būdų užkratui lokalizuoti ir sunaikinti. Šalies, kurioje nėra leukozės, statusas yra svarbus garantas prekybai tiek su ES, tiek su kitomis šalimis. Tai svarbus argumentas derantis dėl eksporto rinkų atidarymo, ką jau kalbėti apie tiesioginę naudą – gerokai mažesnę finansinę ir administracinę naštą ūkininkams ir valstybei.

Svarbūs ne tik VMVT veiksmai, bet ir pačių ūkininkų sąmoningumas bei atsakomybės suvokimas. Sveikos šalies statusas didžiausią vertę kuria būtent galvijų augintojams, tad jie turi būti labiausiai suinteresuoti šio statuso išsaugojimu. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius apie tai reikia nedelsiant pranešti privačiam veterinarijos gydytojui, VMVT rajoniniam padaliniui ir bendradarbiauti atliekant tyrimą, taikant kontrolės ar prevencijos priemones.

Andrius Grygelaitis