Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar Lietuvos pienininkai sugriebs Briuselio metamą gelbėjimosi ratą?

Lietuvos maisto pramonė negali įsitvirtinti naujose rinkose dėl pagrindinės priežasties – lietuviškų maisto produktų prekiniai ženklai pirkėjams iš trečiųjų šalių, ypač esančių toli nuo Lietuvos, nieko nereiškia. Jie renkasi garsių pasaulinių pieno kompanijų, danų „Arla Foods“, prancūzų „Danone“, o ne Lietuvos įmonių sūrius ar jogurtus. Ar mūsų pieno perdirbėjai sugebės pasinaudoti atsiveriančia galimybe už Europos Komisijos skiriamus pinigus sėkmingai pasireklamuoti perspektyviausiose pasaulio rinkose?

Svarbiausia yra sūrių reklama

Europos Komisija paskelbė, kad 2020 m. skirs 200,9 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) maisto produktų reklamai stipriausiose ar sparčiausiai kylančiose pasaulio rinkose: Kinijoje, Jungtinėse Valstijose, Japonijoje, Kanadoje, Korėjos Respublikoje, Meksikoje. Ypač išskirtos trys produktų grupės: pieno gaminiai, alyvuogės, iš jų išspaustas aliejus, vynai. Lietuvai, žinoma, svarbiausia yra numatoma Europos sūrių ir sviesto reklama visame pasaulyje. Kvietimai ES šalims siųsti paraiškas būsimoms reklamos kampanijoms bus paskelbti 2020 m. sausį. Gali kreiptis ES valstybių žemės ūkio produktų gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų organizacijos. Lietuva arba jos organizacijos gautų papildomų reklamavimosi lėšų, jeigu susitartų su kitomis valstybėmis (pavyzdžiui, Lenkija ar Baltijos šalimis) ir kartu kreiptųsi į Europos Komisiją.

Ūkininkai irgi kentėjo

„Nieko naujo. Tokios kampanijos rengiamos kasmet nuo 2016-ųjų. Bandėme dalyvauti ir mes. Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios įmonės „Rokiškio sūris“, „Pieno žvaigždės“, „Vilkyškių pieninė“ dvejus metus iš eilės siuntė paraiškas Europos Komisijai. Atrodo, atsakėme į visus vertintojų (ES vartotojų, sveikatos, žemės ūkio, maisto vykdomosios agentūros CHAFEA ir nepriklausomų ekspertų) klausimus. ES maisto produktų pristatymo kampanijų biudžetai kasmet didėja (2017 m. skirta 142,5 mln. eurų, 2018 m. – 188,5 mln. Eur, 2019 m. – 191,6 mln. Eur), tačiau paramos negavome, nors, kiek teko girdėti, baigiantis 2019 m. programai liko nepanaudota 17,2 mln. eurų. Net nesužinojome, dėl kokių priežasčių neįtikome. Svarstome, ar verta dar kartą bandyti laimę“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė „Pieno centro“ vadovas Egidijus Simonis.

Gal dabar Lietuvos pieno perdirbėjai suvoks, kaip jaučiasi mūsų ūkininkai, gaunantys skatikus už patiektą žaliavinį pieną?

Daug ambicijų

2018 metais pradėdamas 2019 m. kampaniją, ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas tikino: „Europa yra didžiausia pasaulyje maisto ir gėrimų gamintoja. ES užmezgamos tarptautinės prekybos sutarys atveria daugiau galimybių mūsų ūkininkams, pieno, mėsos perdirbėjams, o Komisija ne tik žodžiais, bet ir veiksmais skatina jų produktų eksportą. Iš natūralių, geriausių žaliavų pagaminti europietiški maisto produktai visame pasaulyje garsėja savo kokybe ir skoniu. Galėjau tuo įsitikinti, lankydamasis Kinijoje, Japonijoje, Indonezijoje ar Kolumbijoje, lydimas ES maisto produktų gamintojų (įdomu, ar tose delegacijose buvo Lietuvos atstovų? – red. past.).“

Mažai amunicijos

Paskutines dienas ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru dirbančio Ph. Hogano įžanginis būsimosios reklamos kampanijos pranešimas šiemet buvo ne toks optimistiškas: „ Europos žemės ūkio ir maisto produktų pasaulinė reputacija yra neprilygstama. Tik atsitiktinai ES nėra pagrindinė maisto produktų eksportuotoja pasaulyje. Mūsų reklamavimo politika padeda ES gamintojams populiarinti savo produkciją Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, tačiau patiriame rinkos sunkumų skleisdami informaciją apie mūsų gaminius“.

Šiemet pavasarį buvo atrinktos tik 19 ES šalių (iš 28) paraiškos reklamavimosi paramai gauti.

Moka sudominti

„Lietuvos įmonės užsienio rinkas užkariauja be jokios paramos. Nesutinku, kad mūsų pieno perdirbimo įmonių prekių ženklai niekam nežinomi ir todėl, kinams, japonams, brazilams renkantis ES produktus, svarstyklių lėkštelė nusvyra Vakarų Europos, Skandinavijos įmonių su garsiais vardais naudai. Pieno produktus vežame į 65 valstybes. Vadinasi, mūsų rinkodara neprasta, mokame sudominti pirkėjus iš eksporto šalių, įtikinti juos, kad mūsų produkcija ne blogesnė nei italų ar šveicarų“, – „Ūkininko patarėjui“ įrodinėjo E. Simonis.

Renkasi madingus prekių ženklus

Tačiau Lietuvos maisto eksportuotojai dažniausiai iškėlę daniškas, suomiškas vėliavas. Stokholmo, Helsinkio ar Berlyno prekybos centruose lietuviški maisto produktai pardavinėjami su svetimais prekių ženklais. Grynai lietuviškos (pagal kilmę ir pakuotę) produkcijos užsienyje beveik nepamatysi. Užsieniečiai paprasčiausiai nesupranta, kad valgo Lietuvos gaminį. Žaliavos lietuviškos, bet paties produkto pardavėja – garsi tarptautinė bendrovė.

O egzotiškos šalys, Indija, Vietnamas, labiau linkusios pirkti „madingų“ kompanijų gaminius, kurių etiketes per populiarių laidų ir filmų reklamines pertraukėles mato milijardai TV žiūrovų visame pasaulyje. Kokosų drožlėmis apibarstytus Italijos kompanijos „Ferrero“ vaflinius kamuoliukus „Raffaello“, kurių viduje – skrudinti migdolai, ar šveicariškus-amerikietiškus „Milka“ šokoladus.

Kai paaiškės visos detalės

„Rokiškio sūriui“ pavyko pasirašyti labai pelningą sutartį su kinais tik todėl, kad deryboms tarpininkavo garsi Azijos ir Okeanijos pieno produktų gamintoja, Naujosios Zelandijos bendrovė „Fonterra“. AB „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa dar negalėjo pasakyti, ar įmonė sieks gauti ES paramą, kad geriau pristatytų savo produkciją užsienyje. „Nežinome visų šios programos detalių. Kai jos paaiškės, tada tarsimės, spręsime. Be abejo, naudojamės bet kokia galimybe įsitvirtinti naujose rinkose“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino D. Trumpa.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio nuomone, norėdami įveikti „Arla Foods“, mūsų pieno perdirbėjai turi išleisti daug pinigų savireklamai.

Išgarsino skandalas

„Nebūsi pastebėtas, jeigu negirsi savo produkcijos kuo didesnei auditorijai. Europos Komisijos parama būtų labai svarbi mūsų maisto eksportuotojams. Pasaulyje kiek labiau žinomi tik Lietuvos grūdų augintojai, pienininkai. 2018 m. Lietuva buvo penkiolikta pasauliniame kviečių eksportuotojų sąraše, o Europoje – dešimta. Pasaulis menkai girdėjęs, kad Lietuva dar kažką augina ir gamina“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino A. Gapšys.

Net mūsų pieno perdirbėjus 2017 m. Italijoje labiausiai išgarsino ne jų produktų išskirtinės savybės, bet sūrių skandalas. Didžiausia Apeninų pusiasalio sūrių gamintoja, Prancūzijos koncernui „Lactalis“ priklausanti „Galbani“ kompanija buvo apkaltinta, kad į savo pakuotes fasuoja perdirbtus lietuviškus sūrio pusfabrikačius. Tikra itališka „Mozzarella“ gaminama iš šviežio karvės pieno, o „Galbani“ naudodavo užšaldytą lietuvišką žaliavą ir pardavinėdavo sūrius pigiau.

Dvidešimt sunkiau įsiminti

„Mūsų maisto produktai saugūs, geri. Bet žinomumo jiems tikrai trūksta. „Žemaitijos pieno“, Vilkyškių pieninės prekių ženklai Rusijoje prilygo vakarietiškiems, tačiau embargas nubraukė viską, kas ten buvo laimėta per daugelį metų. Lietuva gamina daug maisto produktų, reikia juos kažkur parduoti, eksportuoti. Bet ne pavieniui. Teko girdėti įdomią mintį apie bendrą lietuvišką pieno (įprastinio ir ekologiško) pramonės ženklą. Jį užsieniečiai lengviau įsimintų negu dvidešimties Lietuvos pieninių logotipus. Airiai pasirinko tokį kelią. Airijos Respublikos Žemės ūkio, maisto ir jūrų departamentas įtikino maisto gamintojus, kad pasaulyje reikia reklamuoti ne kokios nors bendrovės produkciją, o airiškus sūrius, mėsos gaminius, gėrimus“, – „Ūkininko patarėjui“ pabrėžė Žemės ūkio rūmų Nacionalinio pienininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas.

Pagaminta Lietuvoje

Gintaras BERTAŠIUS, Pieno tarybos pirmininkas

Lietuvai reikia populiarinti mūsų maisto produktus visame pasaulyje, ypač tolimose šalyse. Yra tiesos dėl bendro lietuviško prekės ženklo. „Goudos“ sūris ir Olandijoje, kur pradėtas gaminti dar 1184 m., ir Vilkyškiuose – tas pats produktas. Šio sūrio pavadinimas nėra patentuotas, jį galima laisvai naudoti.

Galbūt Lietuvos įmonės galėtų vienodai ženklinti eksportinį sviestą, pieno miltelius? Verta pasvarstyti. Žinoma, yra unikalių produktų, kurių gamintojai, aišku, su niekuo nenorės dalytis gamybos paslaptimis ir niekam nesutiks atiduoti ar paskolinti savo logotipo.

Bet ateis diena, kai ant eksportuojamų produktų tiesiog parašysime „Made in Lithuania“ („Pagaminta Lietuvoje“). Bręstame, įgyjame daugiau patirties.

 

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

logo,ūkininko

 

Rekomenduojami video