Asociatyvi nuotr.

Nuo kovo 2 d.  iki balandžio 2 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniai padaliniai rinks paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Tik prieš savaitę buvo patvirtintos šios priemonės įgyvendinimo taisyklės. Tačiau tenka apgailestauti, kad ne į visus LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pasiūlymus buvo atsižvelgta. O pasiūlymai buvo logiški, argumentuoti. Lieka tikėtis, kad priemonės įgyvendinimo taisyklės bus pakoreguotos jeigu ne dabar, tai nors nuo liepos 1 d., kai paraiškos bus priimamos šįmet antrą kartą.

Atrinko 20 rajonų

Įgyvendinimo taisykles surasite ŽŪM ir NMA tinklapiuose, o mes tik priminsime, kad šiam  paraiškų rinkimo etapui skirta 1 mln. EUR. Vienam paramos gavėjui gali būti skirta iki 5 tūkst. EUR be PVM. Paramos lėšomis PVM nekompensuojamas. Paramos intensyvumas – 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Pareiškėjams bus kompensuojamos patirtos išlaidos už šias gyvulių apsaugos nuo vilkų priemones: vielinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių; juostinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių; tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių bei elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių.

Tačiau DĖMESIO – nepulkite visi, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys,  pildyti paraiškų. Eilinį kartą nuspręsta nedidelę mūsų valstybę padalyti – pagal dabar galiojančias taisykles tas milijonas eurų bus išdalintas tik 20 rajonų žemdirbiams. Štai tie atrinktieji: Šilalės r., Vilkaviškio r., Klaipėdos r., Alytaus r., Varėnos r., Rokiškio r., Anykščių r., Ignalinos r., Biržų r., Lazdijų r., Kalvarijos, Kaišiadorių r., Kupiškio r., Ukmergės r., Trakų r., Tauragės r., Elektrėnų, Molėtų r., Širvintų r. ir Prienų r.

Kaip jie buvo atrinkti? Ogi šiose savivaldybėse per paskutinius 5 metus žalos atvejų fiksuota ne mažiau kaip po 5 kartus kasmet. Taigi vilkai juos lyg ir labiausiai skriaudė. Tačiau ne visi taip galvoja. Kol kas sunku pasakyti, kiek nubyrės į kiekvieno, pateikusio paraišką, delną, tačiau ir aklam aišku – po nedaug.

Reikalavimai įveikiami, tačiau reikės stebėti, kad laikomi ūkiniai gyvūnai būtų tinkamai suženklinti ir, žinoma, registruoti Ūkinių gyvūnų registre, kad būtų tinkamai vedama apskaita ir kt.

Norime priminti, jog ši parama – ne patirtų nuostolių kompensavimas, o tik galimybė apsisaugoti nuo vilkų galimų antpuolių ateityje. Vilkų daroma žala yra kompensuojama, pagal metodiką, patvirtintą bendru Aplinkos ir Žemės ūkio ministro įsakymu.

Švenčionių rajoną atakuos gudų vilkai

Sužinojęs, kad į sąrašą nepateko su kaimynine Baltarusija besiribojantis Švenčionių rajonas, per kurį į Lietuvą, tikėtina, patenka daugiausia gudų vilkų, Ignalinos rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas ir Švenčionių rajono LR ŽŪR savivaldos organizatorius Albertas Sekonas  nebegali ramiai miegoti.

„Girdėjau, kad vilkas per naktį gali nubėgti nuo 50 iki 100 kilometrų, taigi švenčioniškių ūkiai jiems yra pirmasis taikinys. Tik jeigu nepasistiprins čia – lėks toliau“, – sakė, savo akimis vilkus regėjęs A.Sekonas.

Asociacijos pirmininkas nedavė ramybės Švenčionių rajono žemės ūkio skyriui – ragino reikalauti, kad minėtas sąrašas paramai gauti būtų praplėstas. Nesulaukęs – pats parašė raštą žemės ūkio ministrui, kuriame nurodė, kad tik dėl statistinių duomenų rinkimo netikslumų Švenčionių rajonas neįrašytas į sąrašą. Ar žemės ūkio ministrą pasieks asociacijos kreipimasis? Ar ministras papildys savo įsakymu įtvirtintas įgyvendinimo taisykles?

Ne visus LR ŽŪR pasiūlymus įvertino

Šalčininkų rajono žemdirbiams nebūtų reikėję kreiptis į ministrą, jeigu būtų atsižvelgta į LR ŽŪR pateiktus pasiūlymus. Beje, į kai kuriuos LR ŽŪR pasiūlymus Žemės ūkio ministerija atsižvelgė. Ačiū. Bet kai kurie liko neįvertinti. Štai LR ŽŪR primenama, kad vilkai yra migruojantys gyvūnai, kurie neapsiriboja konkrečių savivaldybių ribomis.

„Todėl manome, kad nereikėtų sudaryti baigtinio savivaldybių sąrašo. Gal net visai nereikėtų tokio sąrašo, juk valstybė nedidelė. Paramos kreiptųsi tik tie, kurie tikrai norėtų apsisaugoti nuo vilkų“, – sakė LR ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas.

LR ŽŪR siūlė atsisakyti ir reikalavimo, kad pareiškėjas be rašytinio Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) sutikimo negalėtų keisti veiklos vykdymo vietos (paramos paraiškoje nurodytų žemės sklypų) ir sąlygų.

„Ūkininkams svarbu, kad apsaugos priemones jis galėtų prireikus perkelti. Juk tik laiką sugaištume rašinėdami tokius prašymus ir laukdami leidimo. Juk be reikalo jų nekilnosi“, – stebėjosi V.Buivydas.

Deja, kol kas šis reikalavimas, beje, naudingas stambiems ūkiams, nepanaikintas.

V.Buivydas neranda atsakymo, kaip elgtis ypač jauniesiems ūkininkams, kurių ūkiai yra nedideli ir išsimėtę keliuose rajonuose, kai vienas rajonas įtrauktas į sąrašą, kitas – neįtrauktas. Tokių problemų nekiltų, jeigu parama galėtų pasinaudoti ūkininkaujantys arba visuose rajonuose, arba nors turintys sklypų kaimyniniuose su nurodytais sąraše rajonuose.

Būtent V.Buivydo iniciatyva LR ŽŪR pasiūlė tarp apsaugos priemonių įrašyti galimybę ūkininkui įsigyti specialių veislių šunis, kurie galėtų ūkį apsaugoti nuo vilkų. Kiek tokie šunys kainuoja?

„Ne iš pigiųjų, tačiau tokia investicija atsipirktų. Mačiau, kaip jie saugo ūkius. Mano žiniomis, toks vienas šuo galėtų kainuoti apie 1,5 tūkst. EUR, taigi ūkis galėtų įsigyti 3 tokius šunis“, – svarstė V.Buivydas.

Beje, jeigu būtų paklausa ir reikėtų daugiau tokios veislės šunų, neabejojama, kad būtų įmanoma jų įsigyti pigiau.

Be kita ko, jaunųjų ūkininkų vadovas skeptiškai vertina ir aplinkybę, kad ši priemonė remiama 100 proc.

„Bijau, kad šia aplinkybe gali pasinaudoti ūkiai, kuriems iš tikrųjų tokios paramos nereikėtų skirti. Kai ūkininkas pats šiek tiek investuoja, tada parama labiau vertinama, o kam jos nereikia, tas nepretenduotų“, – aiškino V.Buivydas.

Tikėkimės, kad į LR ŽŪR pasiūlymus bus atsižvelgta jeigu ne iki kovo 2 d., tai nors iki liepos 1 d., kai paraiškas bus galima teikti šįmet antrą kartą.

Kiek turime vilkų?

Deja, tiksliai į šį klausimą atsakyti neįmanoma. Ypač šįmet, nes nematome vilkų pėdsakų. Nėra sniego! Galbūt reikėtų peržiūrėti vilkų apskaitos metodiką ir pakoreguoti sumedžiojimo kvotas ypač tuose regionuose, kur vilkai pastebimi ūkių ribose?  Deja, Aplinkos ministerija (AM), kurstoma paprastai tik miestuose gyvenančių vilkų gynėjų, nenori apie tai girdėti. Nenorėtų ir matyti, tačiau vilkai palieka kraujo žymes. Tiesą sakant vilkų neturėtume kaltinti, juk jie paprasčiausiai nori ėsti ir jų prekybos centras, kuriame gali gauti maisto, yra ne tik miškas, bet ir pamiškės, o kai labai išalksta – ir ūkininkų kieme besiganantys ūkiniai gyvūnai. Vilkai vidutiniškai kasmet, tiek maistui, tiek mokydami jaunąją kartą, papjauna  nuo 1500 iki 1900 ūkinių gyvūnų.

Štai 2019 – aisiais vilkai iš viso papjovė 1802 ūkinius gyvūnus. Tiek užfiksuota. O kiek dar neužfiksuota? Kiek atvejų, kai ūkininkai numoja ranka? Pernai vilkams labiausiai patiko avys – papjovė 1447, dar papjovė 243 galvijus ir 112 ožkų arba ožių.

Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, 2019 m. nuo gegužės mėn. užfiksuota 490 vilkų padarytų žalos atvejų. Žalai atlyginti išmokėta beveik 150 tūkst. EUR. Palyginti su 2018 m. – aisiais, vilkų padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta 160 tūkst. EUR.

Medžiotojai aptingo

AM Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. patarėjo Algirdo Klimavičiaus duomenimis, per 2019-2020 m. sezoną sumedžioti 122 vilkai (iš jų 3 rasti žuvę keliuose, 2 paimti iš gamtos pagal specialius leidimus iki prasidedant medžioklės sezonui). Tarp rajonų, pagal  2019-2020 m. užfiksuotų žalų atvejus, pirmauja Lazdijų rajonas – net 74 atvejai. Utenos r. – 33 atvejai, Širvintų, Šilalės raj. – po 32 atvejus.

Daugiausia vilkų sumedžiojo rokiškėnai – paguldė net 15. Tiesa, vilkai juos vis tiek įveikė – Rokiškio rajone užfiksuotas 21 žalų atvejis. Prasčiausiai šaudė Molėtų, Birštono, Pagėgių Šakių ir Visagino medžiotojai. Bėda, kad  aplinkosaugininkai nenoriai didina leidimus vilkus šaudyti būtent dėl medžiotojų tingumo, nes per paskutinius 15 metų labai išaugo laukinių kanopinių skaičius:  tauriųjų elnių padaugėjo nuo 12 iki 55 tūkst., briedžių – nuo 4  iki 18 tūkst., stirnų – nuo 81 iki 170 tūkst. Medžiotojai neįvykdo nustatytų kvotų. Tingi. Todėl AM tikisi, kad vilkai praretins kanopinių būrius, kurie ėda medynus. Štai 2018 metais medžiojamieji žvėrys pažeidė 2304 ha miško. O prevencinės priemonės miško želdinių apsaugai (tvoros, repelentai) vien tik Valstybinių miškų urėdijai kasmet kainuoja apie 2 mln. EUR. Taigi kas kaltas – aptingę medžiotojai ar į avis įsisukę vilkai?

Naminių gyvūnų, papjautų laukinių žvėrių, ataskaita  pagal gyvūnų  rūšis

Pavadinimas 2019-01-01 – 2019-12-31
Papjautų gyvūnų sk. Vidutinis metinis gyvūnų sk. % *
1 Avys 1447 179097 0,81
2 Galvijai 243 607152 0,04
3 Ožkos 112 14967 0,85
Iš viso 1802

% *proc., palyginus papjautų gyvūnų skaičių su vidutiniu gyvūnų skaičiumi per atitinkamą laikotarpį.

 

Šaltinis: ŽŪM.

 

2019 m. vilkų  ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atvejai ir

sumedžiotų vilkų 2019-2020 m. sezono metu skaičius pagal savivaldybes

Rajonas Žalos atvejai Sumedžiotųvilkų skaičius
Akmenės 0 2
Alytaus 13 2
Anykščių 22 3
Birštono 0 0
Biržų 11 3
Druskininkų 1 1
Elektrėnų 1 1
Jonavos 0 3
Joniškio 0 3
Jurbarko 12 2
Ignalinos 0 5
Kaišiadorių 8 2
Kalvarijos 12 0
Kauno 0 1
Kazlų Rūdos 2 0
Kelmės 1 1
Kėdainių 11 5
Klaipėdos 11 4
Kretingos 0 1
Kupiškio 16 3
Lazdijų 74 5
Marijampolės 4 2
Mažeikių 0 2
Molėtų 20 0
Pagėgių 5 0
Pakruojo 2 1
Panevėžio 4 4
Pasvalio 5 1
Plungės r. 3 0
Prienų 6 1
Radviliškio 2 1
Raseinių 5 1
Rietavo 8 4
Rokiškio 21 15
Skuodo 0 1
Šakių 2 0
Šalčininkų 16 5
Šiaulių 3 4
Šilalės 32 1
Šilutės 0 1
Širvintų 32 2
Švenčionių 6 8
Tauragės 5 3
Telšių r. 12 2
Trakų 8 1
Ukmergė 6 4
Utenos 33 1
Varėnos 1 3
Vilniaus 18 2
Vilkaviškio 16 1
Visagino 0 0
Zarasų 20 4
Iš viso 490 122

Šaltinis: AM.