„Mes sieksime, kad ES ir valstybės paramą gautų kuo daugiau ūkininkų.“, – žadėjo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje žemės ūkio ministras atskleidė kelis naujus sumanymus, kuriuos tikisi įgyvendinti prasidėjus naujam ES finansavimo laikotarpiui 2021–2027 m. Tačiau kai kurie ūkininkai abejoja, ar Žemės ūkio ministerijai pavyks įveikti stambiųjų ūkių ir žemės ūkio bendrovių lobistų spaudimą.

Abejonių kyla ir dėl skuboto Lietuvos sprendimo žemės ūkio CO2 emisijas iki 2030 m. sumažinti net 9 proc., kai kitos kaimyninės šalys neskuba prisiimti tokių radikalių įsipareigojimų.

Parama – pagal ūkio dydį

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos nariai palankiai įvertino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planus paramą pagal Kaimo plėtros programas (KPP) skirstyti kitaip nei iki šiol – įvertinant ūkių dydžius.

„Mes sieksime, kad ES ir valstybės paramą gautų kuo daugiau ūkininkų. Tikiuosi, kad Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas jau šį mėnesį pristatys paramos skirstymo pagal veiklos rūšis ir pagal ūkių dydžius projektą. Įvertinti projektą pateiksime visiems socialiniams partneriams“, – žadėjo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Šiai idėjai pritarė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis: „Nujaučiu, koks bus didelis stambiųjų ūkininkų interesus ginančių organizacijų spaudimas, jie sieks, kad šis sumanymas nebūtų įgyvendintas. Ir dėl šios priežasties jie pasitraukė iš ŽŪR. Europos Komisija jau susirūpino dėl kaimo vietovių ateities, suprato, kad remiant stambiuosius, turtinguosius ūkius buvo padaryta klaida. Nors Lietuvoje smulkieji ūkiai taip pat nyksta, tačiau kaimų gyvybingumą dar galima išsaugoti. Vis dar yra apie 100 tūkst. smulkiųjų ir vidutinių ūkių, taigi yra apie 300 tūkst. gyventojų, kurie galėtų užsiimti žemės ūkiu ir iš šios veiklos pragyventi.“

Tačiau ar smulkieji ir vidutiniai ūkiai sugebės didesnę paramą panaudoti efektyviai?

„Todėl ir reikia ne tik finansinės paramos, bet ir iš esmės kitaip veikiančios konsultavimo sistemos. Pavyzdžiui, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba šiuo metu paslaugas teikia tik stambiesiems ūkiams. Reikia kurti efektyviai veikiančią smulkiųjų ir vidutinių ūkių konsultavimo sistemą“, – ragino V.Juodsnukis.

„Naujojo ES paramos laikotarpio metu siūlysime kiekvienam ūkininkui skirti vadinamąjį konsultavimo paslaugų krepšelį. Kiekvienas ūkininkas galės konsultavimo paslaugomis pasinaudoti pats arba, pavyzdžiui, per asociacijas ar tiesiog susibūrę keli ar keliolika ūkininkų“, – atskleidė dar vieną naują sumanymą A.Palionis.

Pažadai jauniesiems

Ministras A.Palionis tikino, kad daugiau dėmesio bus skiriama konkrečiai jauniesiems ūkininkams. Čia pat ministrą užklupo ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas: „Štai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“… Džiaugėmės sužinoję, kad kai kuriems jauniesiems ūkininkams buvo suteikta didesnė parama, tačiau baigiantis paraiškų rinkimo laikui buvo pakeistos taisyklės. Liko neaišku, ar galios suteiktas didesnė parama? NMA tyli“.

„Aš siūliau laikytis anksčiau galiojusios tvarkos, tačiau paaiškėjo, kad ne viskas taip paprasta – ir tokiu atveju privalėtume vadovautis ES reglamentu, o pagal jį išmoką būtų tekę sumažinti“, – paaiškino A.Palionis.

Didesnės paramos jauniesiems ūkininkams prašė ir Jonavos rajono žemdirbių asociacijos vadovas Alfonsas Bagdonas: „Paramos siekiantiems jauniesiems ūkininkams reikia skirti daugiau balų, nes šiais laikais pradėti ūkininkauti yra labai sunku – per penkis metus tik savo jėgomis ūkio nesukursi.“

„Išmokos jauniesiems ūkininkams ateinančiu programiniu laikotarpiu bus šiek tiek didesnės. Jiems teiksime prioritetą ne tik žodžiais“, – prasitarė A.Palionis.

Paskubėjo įsipareigoti

Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) 2021–2030 m. planą ŽŪR tarybos posėdyje pristatė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius.

Primename, kad Vyriausybė, 2019 m. gruodžio mėn. 30 d. pritarė atnaujintam NEKS veiksmų 2021–2030 m. planui. Jame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Šis planas buvo pateiktas Europos Komisijai, kuri iki 2020 m. birželio mėnesio turėtų jį įvertinti.

ŽŪR taryba, atsižvelgdama į ŽŪR narių pateiktas pastabas bei pasiūlymus, nusprendė kreiptis į ŽŪM ir AM, kad NEKS būtų tobulinamas ir numatomų priemonių įgyvendinimui žemės ūkio sektoriuje būtų užtikrintas pakankamas finansavimas.

Kodėl NEKS reikėtų tobulinti? Pagal NEKS planą žemės ūkis CO2 emisijas iki 2030 m. turi sumažinti 9 proc. Ar ne per radikalus įsipareigojimas? Juk Lietuvoje gyvulių skaičius yra kritęs iki nematytų žemumų. Be to, Estija, priešingai nei Lietuva, žemės ūkio gamybos intensyvumo mažinti neketina, didesnius klimato kaitos valdymo įsipareigojimus paskirstė kitiems sektoriams.

ŽŪR tarybos narių nuomone, rezervų galima ieškoti kitose nišose. Pavyzdžiui, ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas mano, kad vienas iš tokių šaltinių yra mineralinių trąšų naudojimas, kuris dabar faktiškai yra neapskaitomas. Kitas rezervas yra biodujų gamyba, kuri kartu padėtų spręsti mėšlo saugojimo problemą. Tačiau dabar siūloma biodujų gamybos schema, siejama su autotransportu, todėl ūkio subjektams yra nepatraukli. Taigi NEKS planą reikia tobulinti.

Išbandymas paukščių gripu

Artėja naujas išbandymas – paukščių gripas. Jeigu žiema ir toliau vėluos, labai tikėtina, kad ši liga gali pasiekti ir Lietuvą. Žemės ūkio ministras apgailestavo, kad kaimynai lenkai iki šiol neperduoda naujausios informacijos apie šios ligos plitimą.

„Tikiuosi, kad padėtis pasikeis. Berlyne vykusioje parodoje „Žalioji savaitė“ teko bendrauti su Lenkijos žemės ūkio ministru ir sutarėme, kad veterinarijos tarnybos bendradarbiaus“, – sakė A.Palionis.

Tą pačią dieną Seimo Kaimo reikalų komitetas taip pat aptarė paukščių gripo grėsmę. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Dariaus Remeikos, spartus didelio patogeniškumo viruso plitimas Europoje kelia nerimą – per kelias savaites užregistruoti jau 24 židiniai, iš jų 14 Lenkijoje. Kaimyninėje šalyje jau sunaikinta apie 183 naminių paukščių (kalakutų, vištų, ančių, žąsų). VMVT ir kitos kontroliuojančios institucijos pagal savo kompetenciją sugriežtino kontrolę ir stebi visus židinius, kurie galėtų nulemti viruso patekimą į šalį. Numatyti blogiausio scenarijaus veiksmai ir priemonės. ŽŪM numatė finansinę paramą, kuri leistų paukščių augintojams įdiegti biologinės saugos priemones.

ŽŪR vicepirmininko A.Baravyko siūlymu, į pavojingų ligų protrūkių grėsmę reikėtų žiūrėti kompleksiškai – numatyti ūkio subjektų, patenkančių į apsaugos zoną, nuostolių kompensavimą.

Dėl afrikinio kiaulių maro

Daug laiko susitikime skirta diskusijai dėl toliau plintančio Afrikinio kiaulių maro (AKM). Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos atstovas Algimantas Lūža prašė, kad ŽŪM, kartu su AM inicijuotų vieningą nuomonę ir veiksmų planą dėl AKM ir paukščių gripo.

ŽŪR tarybos posėdyje aptartos galimybės dėl nuostolių kompensavimo AKM III zonoje esantiems ūkiams. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sakė, kad per trejus metus kiaulininkystės ūkiai patyrė apie 900 tūkst. EUR nuostolių.

Ministras abejojo dėl galimybių kompensuoti tiek daug nuostolių, esą jų dalį kiaulių augintojai atgavo dėl 2019-aisiais padidėjusių kiaulienos kainų.

„Manau, kad dalį lėšų turime pasilikti žalai 2020-aisiais kompensuoti“, – sakė A.Palionis.

Vis dėlto ŽŪR taryba nusprendė kreiptis į Vyriausybę ir ŽŪM, prašydama rasti lėšų kompensuoti nuostoliams, kuriuos ne dėl savo kaltės iki šiol patiria į AKM III zoną patekę biologinę saugą užtikrinantys kiaulininkystės ūkiai. Be to, prašoma ieškoti ryžtingesnių ir ilgalaikių problemos sprendimo būdų, siekiant užkirsti kelią tolimesniam AKM plitimui savo reikmėms kiaules auginančiuose ūkiuose.

Bendradarbiaus aktyviau

Šiemet pirmasis ŽŪR tarybos posėdis neatsitiktinai prasidėjo nuo susitikimo su žemės ūkio ministru A.Palioniu ir AM viceministre Rasa Vaitkevičiūte. Nutarta bendrauti dažniau – nuo šiol žemės ūkio ministro ir ŽŪR tarybos narių grupės susitikimai vyks kas dvi savaites. Tiesa, ministras pažadėjo susitikti ir su visais to pageidaujančiais asociacijos nariais.

Atrodė, kad dėl bendradarbiavimo bus sunkiau susitarti su AM.

„Pavyzdžiui, klausausi, ką aplinkos ministras kalba apie padėtį kiaulininkystės sektoriuje, ir man plaukai šiaušiasi. Mes kviečiame jį ir jo pavaldinius į asociacijos susirinkimus, norime paaiškinti, kokia yra tikroji padėtis, tačiau jie neranda laiko atvykti, o viešai kalba apie dalykus, kurių nesupranta“, – aiškino A.Baravykas.

ŽŪR tarybos posėdyje sutarta, kad grupė ŽŪR tarybos narių bent kartą per mėnesį susitiks su AM vadovais aptarti nuolat iškylančių ir ūkininkams svarbių klausimų.

Tiesa, žemės ūkio ministras tikino, kad pastaruoju metu ŽŪM bendravimas su AM pasikeitė, nes susitikimai tarp abiejų ministerijų atstovų vyksta nuolat.

„Žinoma, kai kurie sprendimai žemės ūkiui galėtų būti palankesni, pavyzdžiui, dėl mineralinių trąšų naudojimo“, – sakė A.Palionis.