Norint sumažinti šalnų daromą žalą, soduose patartina auginti vėliau žydinčių veislių vaismedžius ir vaiskrūmius.

Šią savaitę dėl į Lietuvą įsiveržusio arktinio oro naktys visoje šalyje buvo labai šaltos. Vietomis žemės paviršiuje buvo užfiksuotas 7 laipsnių, o ore – 4 laipsnių šaltis. Šalnos smarkiai pakenkė vaismedžių ir vaiskrūmių žiedams, nukentėjo daržovės, braškės. Augintojai dabar skaičiuoja nuostolius.

Vyravo šaltis

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresniojo sinoptiko Tado Kantauto, šią savaitę arktinis oras vyravo ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Vakarų Europoje. Stipresnės šalnos daugelyje mūsų šalies rajonų prasidėjo praėjusio šeštadienio naktį. Teigiama temperatūra buvo išlikusi tik šalies pietvakariuose ir Vakaruose bei pajūryje. Sekmadienio naktį šalčiausiai buvo Varėnos ir Utenos apylinkėse, kur šaltis žemės paviršiuje siekė 5 laipsnius.

Šalnos balino žemę ir pirmadienio, antradienio bei trečiadienio naktimis. Dirvos paviršiuje buvo užfiksuota 6–7 laipsnių, o ore – 4–5 laipsnių šalčio temperatūra. O štai Varėnoje žemės paviršių laižė net 9,9 laipsnio šaltis. Teigiama temperatūra vietomis išsilaikė tik Vilniaus ir Kauno apylinkėse bei prie jūros.

T.Kantauto teigimu, neigiama oro temperatūra buvo pavojinga visiems augalams, ypač – žydintiems vaismedžiams. „Nors ateinančią savaitę šalnų nenusimato, tačiau visko dar gali būti. Juk šalnų pasitaiko ir gegužės pabaigoje, ir net birželio mėnesį“, – teigė vyresnysis sinoptikas.

Mažiau vaisių

Pasak Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentės Vitalijos Kuliešienės, nuo šalnų nukentėjo visi sodai. Skaudžiausius padarinius pajuto Vidurio ir Šiaurės Lietuvos sodininkai. Šios asociacijos vadovas Darius Kviklys tvirtino, kad dėl šiųmetinių stiprių šalnų lietuviškų vaisių rinkoje bus labai mažai – manoma, kad mūsų šalies augintojai gali surinkti tik penktadalį ar dešimtadalį įprasto vaisių derliaus.

„Po praėjusį penktadienį vyravusių šalčių supratome, kad Dambavos medelyne neliko sveiko nė vieno vasarinių obelų žiedo. Taigi galima sakyti, kad šių vaismedžių derlius visiškai sunaikintas, vasarinių obuolių šiais metais visai neturėsime“, – konstatavo V.Kuliešienė, vadovaujanti vienam didžiausių Lietuvoje Dambavos medelynui.

Šalnų padarytus nuostolius skaičiuoja ir Naradavos medelyno, esančio Pasvalio rajone, vadovas Aloyzas Grygalis. Anot jo, šiuo metu tikslios žalos apskaičiuoti neįmanoma, nes vieni medžiai medelyne per šalnas žydėjo, o kiti – ne. Tos obelys, kurių žiedus pakando šalna, derliaus nesubrandins.

Tyrimais nustatyta, kad mažiausiai ištvermingos yra Šampion, Jonagold, Vista Bela, o jaunuose soduose – ir Elise veislių obelys. Taip pat stiprokai pašąla Alva, Lobo, Ligol ir Lodel obelys.

Tyrimais nustatyta, kad mažiausiai ištvermingos yra Šampion, Jonagold, Vista Bela, o jaunuose soduose – ir Elise veislių obelys. Taip pat stiprokai pašąla Alva, Lobo, Ligol ir Lodel obelys.

Staigmenos kasmet

Rokiškio rajone esančio verslinio sodo šeimininko Virgilijaus Bulovo nuotaikos nelinksmos. Šiais metais šalnos nugvelbė visą lauktą kriaušių derlių – nušaldė visus šių vaismedžių žiedus.

Kaip bus su obuolių derliumi, bus matyti vėliau. Neatmetama galimybė, kad kai kurios obelų veislės atseikės menkesnį ir prastesnį derlių, nes didžioji dalis žiedų nušalo. Pasak V.Bulovo, obelys šiaurinėje Lietuvos dalyje pradėjo žydėti šiek tiek vėliau, todėl žieminėms jų veislėms, kurios ką tik pražydo, šalčiai pakenkė mažiausiai. Labiausiai nukentėjo šiuo metu žydinčių Rubin ir  Šampion veislių obelų žiedai.

„Kiekvienais metais itin gausiai žydi Šampion veislės obelys, dažnai tenka net retinti obelų vainiką. Dabar šį darbą atliko šaltis“, – pašmaikštavo vyras ir pridūrė, kad kiekvienais metais gamta sodams iškrečia piktų pokštų, pateikia vis didesnių staigmenų. Kovai su šalčiu V.Bulovas jokių priemonių teigė neturįs. Po praėjusių sausrų ūkyje buvo įdiegta paviršinė laistymo sistema, kuri, deja, nuo šalnų neišgelbėjo.

Obelys beveik nežydi

Specialistai patikino, kad šalnos padariniai skirtinguose regionuose – nevienodi. Tai priklausė nuo ištikusios šalnos stiprumo ir vietovės, kurioje pasodintas sodas, padėties. Ir nors mūsų šalis – maža, tos pačios rūšies augalų išsivystymo fazės labai skiriasi. Štai Telšių rajone vėlyvesnių veislių obelų sodą prižiūrinti Simona Augustinienė teigė, kad obelys jos sode dar beveik nežydi. „Daugiausia auginame Auksis ir Bogatyr veislės obelų. Matome, kad šiais metais žiedinių pumpurų ant jų yra apie 50 proc. mažiau negu praėjusiais metais. Todėl ir derliaus tikimės menkesnio. Jei šalnos dar kartosis, galbūt sulauksime dar mažesnio derliaus“, – sakė ekologinio ir biodinaminio ūkio šeimininkė.

Pasak S.Augustinienės, kiekvienais metais ūkyje vidutiniškai priskinama apie 1 000 tonų obuolių. Praėjusiais metais jų kiekis buvo dar įspūdingesnis. Moteris teigė visus obuolius eksportuojanti į Vokietiją. Ji yra sudariusi išankstines ilgalaikes obuolių pardavimo sutartis ir už obuolius gaunanti aukštesnę kainą nei Lietuvoje. „Pardavimo kaina mus tenkina. Ji ir praėjusiais metais buvo daug aukštesnė už rinkos. Sudarę išankstinę sutartį ir suderėję kainą, mes išlošėme“, – sakė ūkio šeimininkė.

Tuo tarpu žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, reaguodamas į situaciją, teigė, kad bus ieškoma galimybių, kaip padėti sodininkams, kad neįgyvendinus ekonominių rodiklių dėl šalnos, nebūtų taikomos sankcijos.

„Pirmiausia – draudimas, bet dar turime padirbėti, kad tas draudimas būtų realus, o ne tik toks, kad moki įmokas, o žalos atveju negauni jokios kompensacijos. Taip pat dirbsime su sankcijomis, kad tie sodininkai, kurie dėl šalnos nepasieks ekonominių rodiklių, baudžiami nebūtų. (…) Ieškosime galimybių kompensuoti nuostolius ir mūsų sodininkams“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Nušaldė uogas ir gėles

Ukmergės rajone vaismedžius auginanti Bronės ir Juozo Zarembų šeima tvirtino, kad jų auginamos obelys taip pat beveik nežydi. „Kriaušės ir slyvos jau peržydėjo. Trešnės ir vyšnios auga labai geroje vietoje, šalia miško, ten yra užuovėja, todėl jos niekada nenušąla. Kokie bus šalnos padariniai – kol kas neprognozuojame“, – sakė sutuoktiniai. Bronė su vyru prižiūri ne tik 3,5 hektaro vaismedžių sodą, bet ir uogyną, kuriam gamta pridarė rimtos žalos – nušaldė ankstyvųjų remontantinių braškių ir žemuogių žiedus. Pastarieji, pasak ūkio šeimininkės, visi pajuodę. „Mūsų teritorijoje naktimis vyravo net 8 laipsniai šalčio. Šiltnamyje nušalo net hortenzijos, pasodintos į vazonėlius, nepadėjo nei žvakių deginimas, niekas. Prieš šaltį esame bejėgiai“, – teigė pašnekovė.

Braškes Kauno rajone auginanti Vida Kantaitienė tvirtino, kad šalnos sumažino nemenką dalį jos planuoto pelno. „Braškės gausiai žydėjo, todėl nuostolių tikrai bus. Hektaras ankstyvesnių veislių buvo po priedangomis, bet stipri šalna padarė savo juodą darbą“, – tvirtino moteris.

Braškių augintojų asociacijos pirmininko Vido Juodsnukio manymu, uogų derlius šiemet bus labai mažas. „Šiltas pavasaris paskatino augalų vegetaciją, todėl ne tik ankstyvųjų, bet ir kai kurių vėlyvųjų veislių braškės jau buvo suformavusios žiedynus. Smarkus šaltis nušaldė ne tik juos, bet ir užmegztas uogas. Nuo tokio šalčio braškių neapsaugojo net daržo plėvelė “, – pasakojo V.Juodsnukis. Jis teigė, kad šaltis pakenkė ir serbentams, agrastams bei avietėms.

Teks palūkėti

„Viskas nušalo: smidrai, kurie buvo išdygę, graikiniai riešutmedžiai, aktinidijos, šilkmedis, pražydusios braškės, tulpmedis… Dar nežinia, kaip sodas išgyveno“, – šalnos padarinius vardijo Ukmergės ekologinio ūkio šeimininkė Genovaitė Sakalauskienė.

G.Sakalauskienė gegužės pradžioje pirkėjus jau lepino pirmaisiais smidrais, tačiau šalnos nušaldė visus išdygusius jų ūglius.

G.Sakalauskienė gegužės pradžioje pirkėjus jau lepino pirmaisiais smidrais, tačiau šalnos nušaldė visus išdygusius jų ūglius.

Ūkininkė šiais metais sulaukė ankstyvo smidrų derliaus, todėl pirmosiomis pavasarinėmis daržovėmis vartotojus ji pradėjo lepinti gegužės pradžioje. Dabar naujų smidrų ūglių šių daržovių mėgėjai turės palūkėti. Ji mano, kad atšilus orams ir palijus lietui, smidrai ir vėl greitai užderės – kaip grybai. G.Sakalauskienės ūkyje ankstyvosios braškės auginamos po daržo plėvele. Po ja vieni žiedai apšalo, kiti – ne. Todėl ji mano, kad ūkyje braškių derliaus praradimai bus nedideli, nes dauguma braškynų dar nežydėjo. Labiausiai nuo šalčio nukentėjo graikiniai riešutmedžiai ir aktinidijos – jie derliaus jau neatseikės. „Sode žydėjo ne visos obelys, o tik ankstyvosios. Kiek bus derliaus – nežinau. Šalnos kiekvienais metais pasiima šiokią tokią dalį derliaus“, – pabrėžė G.Sakalauskienė.

Neramiomis nuotaikomis gyvena ir daržovių augintojai. Ukmergės rajono ekologinio ūkio įkūrėja Laima Stragienė sakė, kad šalčių neatlaikė po daržo plėvele pasodintos ankstyvųjų veislių bulvės. „Prieš mėnesį pasodinome 15 vagų ankstyvųjų bulvių. Jos sudygo gražiai, tačiau bulvienojai apšalo. Kiek sulauksime derliaus? Nežinia. Kiek bus skirta, tiek ir užaugs“, – sakė su gamtos išdaigomis jau susitaikiusi moteris.

Patyrė didelių nuostolių

Dr. Nobertas Uselis, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas

Vaismedžiai jautrūs šalnoms ne tik per žydėjimą, bet ir jam baigiantis. Šiais metais nuo stipraus šalčio žuvo ne tik žydėjusių vaismedžių žiedai, bet ir piestelės.
Geresnė padėtis tuose soduose, kuriuose obelys nežydėjo, t. y. ten, kur auginamos vėlyvosios veislės. Nors pastebima, kad stiprus šaltis pažeidė ir neprasiskleidusius žiedus. Abrikosai, trešnės jau buvo užmezgusios vaisius, todėl baiminamasi, kad daug jų užuomazgų išbyrės.

Didelę įtaką vaismedžiams turės laikotarpis po šalnų. Jei bus pakankama oro drėgmė, pakaks drėgmės ir šilumos, dar galima tikėtis šiokio tokio derliaus. Tačiau jei vyraus sausra, kai kurių veislių vaismedžiai jokio derliaus neatseikės, sodininkai patirs didelių nuostolių.