Dainiaus Vyto nuotr.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė pataisoms, kuriomis sudaromos sąlygos žemdirbiams steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus.
„Už” balsavo 73 parlamentarai, susilaikiusių ir prieštaraujančių nebuvo.
Iš šio fondo lėšų būtų galima kompensuoti dėl rinkos veiklos sutrikdymo bei nedraudžiamų įvykių atsiradusius pajamų praradimus, kai ūkio pajamos krinta daugiau kaip 30 proc., palyginti su praėjusių trejų metų bendrųjų ūkio pajamų vidurkiu.
Žemės ūkio rizikos valdymo fondai, siekdami atitikti paramos skyrimo reikalavimus, turės būti kuriami ne mažiau kaip penkių subjektų ir turėti tarpusavio pagalbos tikslui skirtą nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą administratorių sąskaitoms tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti ir apskaitai tvarkyti.
Taip pat fondai privalės turėti patvirtintas ir viešai paskelbtas fondų veiklai skirtas taisykles, nustatančias lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą, įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą bei išmokėjimą, tapimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariu ir išėjimo iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo sąlygas, informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą, prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariams dėl jų aplaidumo sąlygas ir pan.
Numatoma, kad fondo lėšas sudarys fondų narių įnašai, pajamos, gautos iš fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius, arba palūkanos už terminuotus indėlius, parama, teikiama iš valstybės biudžeto lėšų ir Europos Sąjungos fondų lėšų, juridinių bei fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai, kitos teisėtai įgytos lėšos.
Iš fondo būtų kompensuojama ne mažiau kaip 70 proc. pajamų, prarastų tais metais, kuriais subjektas įgyja teisę gauti šią paramą.
Šiuo metu žemės ūkio veiklos subjektai turi galimybę naudotis pasėlių, augalų bei gyvūnų draudimo paslauga, kuri padengia tik dalį rizikų.