Didžiausia paramos suma vienam projektui, kai nėra rekonstruojami polderiai, negali viršyti 300 tūkst. Eur.

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad iki liepos pabaigos priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą ,,Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta beveik 24 mln. Eur paramos lėšų.

Šia priemone, finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto, jau pasinaudojo Jutkių melioracijos statinių naudotojų asociacija, įsikūrusi Rokiškio rajone. Žemdirbiai, kurių dirbamus laukus ne vieną dešimtmetį tvindė vanduo, teigė, kad, atnaujinus melioracijos sistemas, šių problemų neliko.

Nedvejojo

Rokiškio rajone, kaip ir beveik visoje Lietuvoje, melioracijos įrenginiai yra pasenę ir nusidėvėję, jie veikia nepakankamai gerai ir neužtikrina tinkamo dirvos sausinimo. Todėl ūkininkų dirbami laukai, ypač lietingais metais, mirksta vandenyje.

„Kelerius metus melioracijos sistemas bandėme tvarkyti savo jėgomis ir lėšomis, bet problemos neišsprendėme. Nudžiugau sužinojęs, kad galima dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veikloje ,,Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Dėl dalyvavimo projekte ėmiau tartis su kaimyninių žemės sklypų savininkais. Jie neprieštaravo, tada subūrėme Jutkių melioracijos statinių naudotojų asociaciją ir nedvejodami nusprendėme dalyvauti šiame projekte“, – pasakojo Jutkių melioracijos statinių naudotojų asociacijos narys Dainius Zizas.

Ūkininkas teigė, kad dėl prastos drenažo rinktuvų bei sausintuvų būklės pavasarį jų dirbamą žemę nuolat užtvindydavo vanduo, todėl jie negalėdavo laiku įvažiuoti į laukus ir pradėti darbų.

Veikė nepakankamai gerai

Pasak D.Zizo, rengdami projektą „Rokiškio rajono Jutkių melioracijos statinių naudotojų asociacijos narių dalies žemės sklypų melioracijos statinių rekonstravimas“ jie įvertino buvusių drenažo rinktuvų bei sausintuvų būklę.

„Drenažo keraminiai vamzdžiai atskiruose ruožuose buvo uždumblėję, užaugę žolėmis, pilni sąnašų. Dalies rekonstruojamų rinktuvų skersmuo buvo per mažas, kad pašalintų atsirandantį vandens perteklių, todėl vietomis reikėjo ne tik pakeisti rinktuvų vamzdžius, bet ir padidinti jų skersmenį“, – pasakojo D.Zizas.

Pašnekovas tvirtino, kad melioracijos statinių rekonstravimas – milžiniškas ir brangus darbas. Didžiąją dalį projekto lėšų skyrė Europos Sąjunga, patys nariai taip pat turėjo pridėti 21 proc. nuosavų lėšų.

„Kitos išeities neturėjome, privalėjome tvarkyti melioracijos sistemą. Visus projekte numatytus darbus patikėjome rangovams, kurie atliktiems darbams suteikė penkerių metų garantiją“, – teigė vyras.

Džiugios nuotaikos

Jutkių melioracijos statinių naudotojų asociacijos nariai, prižiūrintys daugiau nei 67 hektarus dirbamos žemės, tvirtino, kad šį pavasarį jie sutiko džiugiomis nuotaikomis. Rekonstravus melioracijos sistemas, melioruotas dirvožemis pavasarį greičiau įšilo, todėl buvo galima anksčiau pradėti visus pavasario darbus, anksčiau nei įprastais metais pasėti grūdines kultūras. „Smagu, kad įgyvendinome sumanymus ir sutvarkėme melioracijos įrenginius. Šio darbo rezultatus pastebėjome jau šiemet ir esame jais patenkinti“, – teigė D.Zizas.

Asociacijos nariai tvirtino, kad vandentvarkos projektai ūkininkams yra svarbūs kaip oras. Todėl jie ragino žemdirbius burtis į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas ir teikti paraiškas paramai gauti.

„Vienareikšmiškai rekomenduojame ūkininkams dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veikloje ,,Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Atlikus darbus, pagerės žemės ūkio sektoriaus veiklų rezultatyvumas, padidės dirvožemio našumas bei ūkių konkurencingumas“, – pabrėžė pašnekovai.

Teikite paraiškas

Iki šių metų liepos 31 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“.

Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 23 634 348 Eur paramos lėšų. Paraiška turi būti pateikta asmeniškai pareiškėjo arba per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Remiamas lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, lauko drenažo sistemų pritaikymas pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus, vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstravimas bei įrengimas ir ariamosios žemės kalkinimas pagal projektą.

Paramos vandentvarkos projektams finansuoti gali kreiptis savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, taip pat fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis. Paraiškas galima teikti individualiai arba su partneriais.

Finansuojama 80 proc. tinkamų finansuoti projektų išlaidų (su PVM). Didžiausia paramos suma vienam projektui, kai nėra rekonstruojami polderiai, negali viršyti 300 tūkst. Eur. Jei rekonstruojami polderiai, didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 600 tūkst. Eur. Toms pačioms drenažo sistemoms rekonstruoti paramą galima gauti tik vieną kartą. Pareiškėjas per vieną paramos paraiškų teikimo etapą gali pateikti vieną projektą (savivaldybės gali pateikti iki dviejų projektų).

Projektų atranka

Paraiškos melioracijos projektams finansuoti vertinamos atsižvelgiant į veiklos įgyvendinimo taisyklėse nustatytus 6 projektų atrankos kriterijus. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 25 balai. Jeigu atliekant projektų atrankos vertinimą nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio 25 balų skaičiaus, paraiška atmetama.

Projektų atrankos kriterijai (suteikiamų balų skaičius):

  • Projektai, kuriuose numatoma rekonstruoti polderių siurblines arba pylimus arba tvenkinių hidrotechninius statinius, – suteikiama 20 balų.
  • Jei projektui įgyvendinti prašoma mažesnio nei galimas didžiausias paramos intensyvumo, už kiekvieną sumažintą procentinį punktą (skaičiuojama sveikaisiais skaičiais, neapvalinant pagal matematines apvalinimo taisykles) pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 10 balų. Tačiau atrankos balai nesuteikiami, kai pagal paramos paraiškoje nurodytą projekto investicijų vertę apskaičiuota paramos suma, taikant didžiausią galimą paramos intensyvumą, viršija didžiausią galimą paramos sumą projektui, tačiau projektui prašoma skirti taisyklėse nustatytą didžiausią galimą paramos sumą.
  • Numatoma atlikti funkciniais ryšiais susijusių melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukciją sklypuose, kurie išsidėstę teritorijoje, esančioje vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse:

1–2 kadastro vietovės – suteikiama 15 balų;

3–4 kadastro vietovės – suteikiama 10 balų;

5 ir daugiau vietovių – suteikiami 5 balai.

  • Projektai, kuriuose asociacijų ir fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės nariai pirmą kartą dalyvauja asociacijos ar fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, prašančios paramos pagal priemonę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.) veikloje, – suteikiama 15 balų.
  • Projektai, kuriuose griovių arba pralaidų rekonstravimo darbams numatoma skirti:

50 ir daugiau proc. prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – suteikiama 20 balų;

40–49,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – suteikiama 10 balų;

30–39,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – suteikiami 5 balai.

  • Projektai, kuriuose numatoma rekonstruoti tiltus, – suteikiama 20 balų.

LOGOspalv