Jauniesiems ūkininkams teks 2 proc. ar dvigubai daugiau tiesioginių išmokų voko? Europos Parlamentas ES valstybes nares norėtų įpareigoti tam skirti ne mažiau kaip 4 proc. Žemės ūkio ministerija naujo laikotarpio tiesioginių išmokų plane jaunimui yra numačiusi atriekti 2–2,5 proc. visų išmokų. Jaunimas viliasi, kad nauja valdžia perbraižys planus ir skaičius pakeis jų naudai. Kitų žemdirbių organizacijų atstovai ūkininkaujančiam jaunimui žeria nemažai priekaištų ir ragina skaidrintis.

Projekte du variantai

Pasikeitusi valdžia paprastai teikia naujų vilčių. Jaunieji ūkininkai viliasi, kad į Seimą išrinkti politikai ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybė ne tik skambiais žodžiais ragins įlieti daugiau jauno kraujo į ūkininkų gretas, bet tai įtvirtins ir atitinkamais sprendimais.

„Visi daug kalba apie kaimo gyvybingumą, jo ateitį, tačiau čia mažai kas keičiasi. Laukiame aktyvesnių veiksmų“, – tikėjimo, kad bus skatinama daugiau jaunimo kurtis ir ūkininkauti Lietuvos kaime, nepraranda Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas.

ŽŪM parengtame naujo laikotarpio tiesioginių išmokų plane numatyta padidinti išmokas jauniesiems ūkininkams. Dabar už hektarą jie gauna papildomą 54 eurų išmoką, kuri 5 metus mokama už mažesnį nei 90 ha plotą. Projekte siūlomi du variantai: išmoką didinti iki 139 arba 173 eurų už pirmuosius 50 ha. Tokios išmokos būtų mokamos 7 metus. Tai sudarytų 2–2,5 proc. išmokų voko. Iš esmės biudžetas jauniesiems ūkininkams beveik nepadidėtų, nes ir dabar jų išmokos sudaro 2 proc. visų išmokų.

V.Buivydas aiškino, kad didesnės sumos ŽŪM plane piešiamos dėl to, kad vietoj pirmųjų 90 ha bus remiami pirmieji 50 ha. Taigi, išmokos persiskirstys tik tarp jaunųjų ūkininkų. Pasak jo, keičiant rėmimo tvarką blogiau bus pradėjusiems ūkininkauti nuo nulio. „Jie ūkius plėtė žemės nuomos pagrindais, sudarė ilgalaikes nuomos sutartis, tikėdamiesi, kad didesnės išmokos iki 90 ha bus skiriamos visą laiką, kol jie priklausys jaunųjų ūkininkų kategorijai.Dabar norima pabloginti sąlygas. Matydamas tokį politikos nestabilumą ir ilgalaikės strategijos nebuvimą, jaunimas gali atsisakyti kurti ūkius“, – prognozavo ŽŪR vicepirmininkas.

Siūlo dvigubai daugiau

Europos Parlamentas norėtų ES valstybes įpareigoti, kad jauniesiems ūkininkams remti būtų skirta ne mažiau kaip 4 proc. tiesioginių išmokų biudžeto. Galutiniai taškai ES institucijose dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir paramos dar nėra sudėlioti, tačiau kryptys aiškėja.

V.Buivydas tvirtino, jog kartu su Europos jaunųjų ūkininkų organizacija CEJA, kurios tarybos narė yra ir LJŪJS, daug dirbta ir aiškinta, kad be didesnės paramos jaunimui nebus ūkininkavimo tęstinumo ir tvarios kartų kaitos.

„Jeigu būtų įtvirtinta, kad mažiausia privaloma suma – 4 proc. bendro išmokų voko, tai jau būtų šis tas, ypač Lietuvos jauniesiems ūkininkams, nes toms šalims, kur pritrūksta politinės valios priimti atitinkamus sprendimus, labai praverčia ES įpareigojimas“, – konstatavo ūkininkaujančio jaunimo lyderis.

Priekaištai dėl fiktyvumo

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys sutinka, kad jaunuosius ūkininkus reikėtų labiau remti, nes jų trūksta, jaunimas neturi didelio noro ūkininkauti. Didesnės paramos ypač reikia, kol jie kuriasi.

Tačiau jis iškart pabrėžė tai, kad jeigu jauniesiems ūkininkams bus atriekta didesnė tiesioginių išmokų dalis, kažkam ji turės sumažėti. Tai visiems suprantamas dalykas, nes išmokų voko dydis nesikeis. Štai čia ir pasipila karšti ginčai. Kai prasideda paramos paklodės traukymas į visas puses, ant stalo klojami motyvai, kodėl vieniems ar kitiems skirti daugiau paramos būtų netikslinga.

Į jaunųjų ūkininkų stovyklą jau seniai mėtomi akmenys, esą čia nemažai fiktyvių ūkių ir netikro darbo. Priekaištaujama, kad dalies paramą įsikūrimui gavusių jaunųjų ūkininkų kaime nerasi, jie esą darbuojasi ir gyvena svečiose šalyse ar miestuose, o gauta parama sustiprino jų tėvų ūkius.

Jaunaisiais ūkininkais tampama ir tuomet, kai norima lengvesnėmis sąlygomis pasistatyti namą priemiestyje. Statistiniai duomenys rodo, kad jaunųjų ūkininkų daugiausia Vilniaus apskrityje – beveik 3300, Kauno apskrityje – 2300. Kitose apskrityse registruota nuo 1000 iki 2000 jaunųjų ūkininkų.

Pasigenda gamybos rezultatų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis teigė, kad jaunimui pinigų nereikia gailėti, tačiau juos remiant stinga skaidrumo. „Per konferencijas ES dažnai šnekama, kad jaunimą reikia remti, ir mes tai palaikome. Tačiau Lietuvoje matome, jaučiame ir žinome, kad yra labai daug piktnaudžiavimo ir nesąžiningų veiksmų. Vieša paslaptis: būna atvejų, kai jaunasis ūkininkas, už paramą įsigijęs traktorių, jį, kaip reikalaujama, laiko 5 metus ir paskui sėkmingai parduoda. O juk pinigai paimti iš to paties žemdirbių paramos katilo“, – konstatavo žemės ūkio bendrovių atstovas.

LŽŪBA prezidentas iš rankovės ištraukė dar vieną argumentą – jaunieji ūkininkai dabar deklaruoja apie 20 proc. dirbamos žemės plotų, o žemės ūkio bendrovės dirba 13 proc. žemės ūkio paskirties žemės ir pagamina apie 30 proc. žemės ūkio produkcijos. „O kokie yra jaunųjų ūkininkų gamybos skaičiai?“ – ūkininkaujančiam jaunimui dūrė P.Puskunigis.

Kita vertus, jo manymu, remiant jaunuosius ūkininkus diskriminuojami jauni specialistai, dirbantys žemės ūkio srityje. „Agronomų, veterinarijos gydytojų, zooinžinerių ir kitokių specialistų neskatiname ir neremiame, kad jie ateitų dirbti į kaimą. O jų labai reikia, ypač smulkiam ir vidutiniam ūkiui. Kai bus daugiau ES „žaliojo“ kurso reikalavimų, jų pagalba ir konsultacijos taps būtinos. Jiems reikia prietaisų, įrangos, galbūt mini laboratorijos ir kt. Tai būtų mokslo bei pažangos rėmimas, bet to nedarome“, – apgailestavo P.Puskunigis.

Apgaulinga statistika

V.Buivydas atremia kritikos strėles: „Skyrus daugiau išmokų, aišku, gali atsirasti ir piktnaudžiautojų, bet jų būna visur. Išimtiniai atvejai nėra taisyklė, jie neturi paneigti bendros strategijos, kad žemės ūkiui ir kaimui reikia daugiau dirbančio jaunimo. Juk nedraudžiamos kažkokios veiklos, jeigu atsiranda piktnaudžiavimų.Tai reikia spręsti kontroliuojant, bet neperlenkiant lazdos, nes ta kontrolė neretai atbaido nuo ūkininkavimo.“

Jis neslėpė, kad ir LJŪJS kyla klausimų, kodėl Vilniaus apskrityje yra didžiausia jaunųjų ūkininkų koncentracija. „Bėda ta, kad neturime tikslios duomenų bazės. Kartu suplakami ir tikrieji ūkininkai, ir tie, kurie pasinaudoja lengvatomis pasistatyti pirmąjį būstą. Kai kada tokie skaičiai gal net parankūs, nes kitu atveju jaunųjų ūkininkų statistika būtų dar prastesnė. Mes patys norėtume turėti tikslesnius skaičius“, – tvirtino LJŪJS pirmininkas.

V.Buivydas užsiminė apie kitus niuansus, dėl kurių jaunimui sunkiau įsitvirtinti žemės ūkyje. Jis pasakojo, kaip jauniesiems ūkininkams kaišomi pagaliai į ratus. „Būna, kad stambus ūkininkas padidina žemės nuomos kainą ir jaunas žmogus, gavęs europinę paramą, praranda galimybę nuomotis tą žemę. Tokiu atveju jam gresia sankcijos dėl įsipareigojimų nevykdymo ar net paramos lėšų grąžinimas. Aišku, visi konkuruojame, bet norėtųsi daugiau sąžiningumo ir bendruomeniškumo, kad prakutęs ūkininkas ar bendrovė nežiūrėtų į ūkininkauti pradedantį jauną žmogų kaip į didelį konkurentą“, – samprotavo ŽŪR vicepirmininkas.

Nykimo tempai sparčiausi

Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje 2020 m. sausio 1 d. buvo registruotas 114 181 ūkininkų ūkis. Jaunimo (iki 40 m. ) priskaičiuota apie 16,7 tūkst. – 15 proc. visų ūkininkų. 47 proc. ūkių ūkininkauja asmenys nuo 40 iki pensinio amžiaus, 38 proc. – pensinio amžiaus ūkininkai.

V.Buivydo manymu, metų pabaigoje ūkininkų, taip pat jaunųjų, bus ženkliai mažiau. Ir ne dėl to, kad dalis jų peržengia 40 metų ribą ir nebepriklauso šiai ūkininkų kategorijai. Beveik visose ES šalyse panašios problemos, tačiau Lietuva išsiskiria ūkių nykimo tempais.

„Per 10 metų jaunųjų ūkininkų sumažėjo apie 50 proc. 2008 m. jų dar buvo 41 tūkst. Tarp ES šalių Lietuvoje bene didžiausias jų mažėjimas. Kas bus toliau?Kuo daugiau investicijų nuteka į žemės ūkį ir kaimą, tuo labiau jis tuštėja. To priežastis – neteisinga paramos sklaida. Ją gauna apie 5 proc., o kiti kapstosi patys“, – teigė jaunųjų ūkininkų organizacijos vadovas.

Jis išsakė nuogąstavimą, kad nekeičiant politikos dauguma smulkių ir vidutinių ūkininkų taps didelių bendrovių ir investuotojų įkaitais. „Žemės įsigijimo apribojimų yra, tačiau investuotojui nedraudžiama pirkti įmonių, kartu ir jų valdomos žemės. Bijau, kad mums neatsitiktų kaip prancūzams. Ten buvo laikas, kai neribojo žemės įsigijimo. Tuo pasinaudojo įvairūs investuotojų fondai, daug žemių supirko kinai, kurie dabar už didelę kainą nuomoja jas prancūzų ūkininkams. Jiems muziką užsako tie investuotojai. Neturėtume daryti tokių klaidų“, – perspėjo LJŪJS pirmininkas.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2014–2020 m. iš Kaimo plėtros programos paramos lėšų jaunųjų ūkininkų įsikūrimui buvo atriekta beveik 73 mln. eurų, parama turėtų būti išdalinta 1300 jaunųjų ūkininkų. O pagal teiktų paraiškų skaičių tokios paramos poreikis buvo beveik dvigubai didesnis – apie 150 mln. eurų. Tokias paraiškas teikė daugiau kaip 3300 jaunų žmonių.

Jaunuosius ūkininkus reikia išgryninti

Bronius Markauskas, buvęs žemės ūkio ministras ir Žemės ūkio rūmų vadovas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras

Pritarčiau, kad jauniesiems ūkininkams reikėtų skirti 4 proc. ar net dar daugiau išmokų voko.Manau, daugelis ūkininkų tam pritartų. Tačiau teisūs ir tie, kurie sako, jog pirmiausia juos reikia išgryninti, nes čia yra visokių neskanių niuansų.Aišku, yra gerų pavyzdžių, kai ūkininkaujantis tėvas vaikui atriekia gabalą žemės ir paleidžia savarankiškai dirbti. Bet būta nemažai atvejų, kai jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama nuėjo į stambiuosius ūkius, kas nėra blogai, bet tai jau ne jaunųjų ūkininkų skatinimas.

Reikėtų padėti jaunimui, parsiryžusiam savo jėgomis kurtis, žemės ūkio mokslus baigusiems jaunuoliams, norintiems ūkininkauti. Jiems reikia daugiau paramos, nes pradedantiesiems sunku nusipirkti žemės, technikos ir kt.

ŽŪM buvo parengta tvarka, kuri leistų jauniesiems ūkininkams su valstybės garantija išsimokėtinai pirkti ūkius iš pagyvenusių ūkininkų, neturinčių kam jų perleisti. Tokius jaunus žmones būtųgalima remti ir didesnėmis išmokomis, kol jie įsivažiuotų. Parama turi būti tikslinga, o žemės ūkio politika tęsiama, bet dabar ministrai labai greitai keičiasi.