Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Atsakingas trąšų naudojimas – mažesnė žala aplinkai ir sveikatai

Lietuvoje ir Europoje populiarėjant sveiko ir tvaraus gyvenimo tendencijoms, vis labiau atkreipiamas dėmesys ir į atsakingą ūkininkavimą, kuris nedaro žalos gamtai. Specialistai aiškina, kokį poveikį neatsakingas trąšų naudojimas ūkiuose, daržuose ir soduose turi mūsų aplinkai ir mums patiems.

Visos trąšos yra skirstomos į dvi grupes – organines ir mineralines (sintetines). Trąšos naudojamos siekiant praturtinti dirvą maistingomis medžiagomis ir tokiu būdu pagerinti jos kokybę bei atitinkamai paskatinti augalų augimą ir vystymąsi.

Paprastuose ūkiuose galima naudoti įvairias chemizuotas, sintetines trąšas, tokias kaip amonio salietra, amonio sulfatas, amofosas, kalio chloridas, kalio karbonatas, kalio nitratas ir kitos. Jos gaminamos pramoniniu būdu. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dažniausiai Lietuvos ūkiuose naudojamos azoto, fosforo, kalio trąšos.

Prekybos centrų lentynose ar ūkininkų turguose netrūksta ir ekologiškų produktų, pagamintų Lietuvoje. Tokia produkcija auginama ekologiniuose ūkiuose, kuriuose leidžiama naudoti tik ekologiškas, natūralias arba natūraliu būdu gautas tręšimui skirtas medžiagas (pvz. mėšlą, kompostą) ir mažo tirpumo mineralines medžiagas. Tai pagrindinis skirtumas lyginant juos su ūkiais, kuriuose galima naudoti ir sintetines trąšas.

Kaip trąšos veikia aplinką?

„Sintetinės trąšos yra tirpios vandenyje ir greitai įsisavinamos, tačiau jų naudojimas sukelia rimtas aplinkosaugos problemas – teršia vandenį, dirvožemį ir orą bei yra žalingas žmonių sveikatai“, – sako Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Janonytė. Tuo tarpu organinės trąšos, tokios kaip mėšlas, kompostas, žalioji trąša (augalai, kurie sėjami į dirvožemį ir auginami tam, kad jį natūraliai patręštų), durpės, gyvūnų kaulų miltai ir kt. yra augalų maisto elementai.

„Tokios trąšos lėtai išskiria maistingąsias medžiagas į dirvą ją praturtindamos“, – aiškina A. Janonytė.

Viena iš pagrindinių Baltijos jūros taršos problemų yra susijusi su intensyviu žemės ūkiu aplink Baltijos jūrą. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros specialistės, sintetinės trąšos užteršia vandens telkinius ir kenkia jūros gyvybei.

„Kai maistingosios medžiagos, tokios kaip azotas ir fosforas, yra išplaunamos iš dirvos ir vykstant cheminei erozijai patenka į vandens telkinius, jos skatina dumblių ir vandens augalų dauginimąsi“. Tai – tik keletas nesaikingo trąšų naudojimo keliamų problemų.

Laikui bėgant, sintetinės trąšos sukelia dirvožemio degradaciją, o tai padidina augalų jautrumą kenkėjams ir ligoms. Pasak A. Janonytės, tokiu būdu ūkininkai patenka tarsi į užburtą ratą, nes jie priversti naudoti vis daugiau ir daugiau trąšų, o dirva degraduoja, kol pasidaro nebetinkama žemės ūkiui.

„Kiekvieną minutę dėl neatsakingo ūkininkavimo sunaikinamas 30 futbolo aikščių prilygstantis tręšiamos dirvos plotas, todėl kasmet prarandama apie 10 mln. hektarų dirbamos žemės“, – atkreipia dėmesį aplinkos apsaugos specialistė.

Biržai – ekologinių ūkių lyderiai Lietuvoje

Biržai yra Šiaurės Lietuvos karstinio regiono dalis, tad čia ūkininkavimo intensyvumas yra ribojamas. 1993 metais siekiant apsaugoti vandenis nuo taršos ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai čia įkurtas fondas „Tatula“ (dabar – VšĮ „Tatulos programa“). Tai – pirmoji tokio pobūdžio valstybės mastu patvirtinta iniciatyva, kuriai pavesta vykdyti ekologinio švietimo, mokslo programas, gamtinės aplinkos stebėseną, skatinti ekologinę žemdirbystę.

Pasak „Tatulos programos“ direktorės Valerijos Gražinienės, net ir chemizuotuose (neekologiniuose) ūkiuose dėl ypatingai didelio neigiamo poveikio aplinkai, požeminiams vandenims čia neleidžiama naudoti tiek trąšų, kiek galima naudoti, pavyzdžiui, vidurio Lietuvoje. Požeminiam vandeniui žemės gelmėse išplovus tirpius gipso klodus, įgriūva žemė – susidaro karstinės įgriuvos, vadinamos smegduobėmis.

V. Gražinienė atkreipia dėmesį, jog iš viso Lietuvoje yra apie 2,5 tūkst. ekologinių ūkių, Biržuose jų – 150, tad šis skaičius Lietuvos mastu yra tikrai nemažas. Ji pasakoja, jog tik įkūrus fondą ir pradėjus veiklą ekologija ir ekologiškas ūkininkavimas žmonėms buvo naujiena, bet atsiradus švietėjiškai veiklai, įvairioms programos, skatinančioms ekologinį ūkininkavimą, pamažu keitėsi ir supratimas. „Pradžioje buvo blizgučių era – kuo gražesnis produktas, tuo geriau, bet laikas parodė, kad tai nėra teisingas kelias“, – sako V. Gražinienė.

Biržiečiai ūkininkai Arūnas ir Daiva Giedrikai, kurių daržininkystės ūkis - jau ne vienerius metus išrenkamas geriausiu ekologinės gamybos ūkiu Lietuvoje, ūkininkauja nuo 2001 metų ir visą šį laiką buvo draugiški gamtai.

„Pradžioje, augindami daržoves tik sau, taip pat nenaudodavome cheminių trąšų. Pagrindinis ūkininkavimo tikslas buvo valgyti sveiką maistą, o pamatę, kad mokame ir galime jį užauginti, ekologiškas daržoves pasiūlėme ir kitiems“, – pasakoja A. Giedrikas. Jis sako, kad sėkmingo ūkio paslaptis išties paprasta – svarbu išlaikyti balansą, prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos ir viską išbandyti savo rankomis.

Akivaizdu, kad visi ūkiai negali būti ir nebus ekologiniai, kuriuose naudojamos tik organinės trąšos, tačiau specialistų teigimu, bet kokiame ūkyje svarbiausia yra žmogaus veiklos santykis su aplinka, saikas naudojant įvairių rūšių trąšas. Laikantis trąšų naudojimo instrukcijų bei normų ir pagal paskirtį naudojant kokybiškas trąšas neigiamo poveikio aplinkai galima išvengti.

Rekomenduojami video