Pastaraisiais metais vis daugiau žemdirbių nualintą dirvožemį atkuria biologiniais preparatais ir organinėmis trąšomis. Visos šios priemonės ūkiams teikia didesnę finansinę naudą ir gausesnį derliaus priedą.

Pasirinko naują kelią

Praėjusiais metais chemines trąšas į biologinius preparatus iškeitė jaunas Ukmergės rajono ūkininkas Dainius Micius. Jis atviravo, kad vyresnio amžiaus ūkininkai į jo pasirinkimą žiūrėjo skeptiškai, nes jie yra įsitikinę, kad ūkininkauti be chemijos – neįmanoma.

„Savo mąstymą pakeičiau ir aš. Biologinių preparatų naudojimo kelią pasirinkau dalyvaudamas seminaruose, skaitydamas informaciją ir bendraudamas su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) dėstytojais. Tariausi su jais, kviečiausi į ūkį ir dirbau pagal visas jų rekomendacijas. Esu patenkintas rezultatais“, – pasakojo D.Micius, prižiūrintis 250 ha augalininkystės ūkį.

Nors praėjusiais metais spigino kaitra, dėl biologinių preparatų jo pasėliai atrodė puikiai ir atseikėjo daug didesnį derlių nei ankstesniais metais. Beje, ūkininkas iki minimumo sumažino tręšimą fosforo ir kalio trąšomis.

Naudos ir ateityje

Šiais metais Dainius net nedvejodamas ir vėl pasirinko biologinius preparatus bei, nusipirkęs naują techniką, pakeitė žemės dirbimo būdą. Jo ūkyje žieminiai rapsai buvo pasėti į ražieną.

„Kadangi ūkininkaujame nederlingose žemėse, kurių derlingumas siekia 38 balus, niekada gausaus derliaus neišaugindavome. Kuo daugiau cheminių trąšų naudojau, tuo daugiau pinigų išleisdavau ir alindavau dirvožemį. Tačiau norimo efekto negavau ir supratau, kad čia kažkas yra ne taip“, – akcentavo Ukmergės rajono ūkininkas.

Nors šiuo metu D.Miciaus žieminių rapsų, kviečių, miežių ir kvietrugių pasėliai atrodo gražiai, jis būsimo derliaus neprognozuoja. Kaip ir visi ūkininkai, derlių jis skaičiuos ir lygins su praėjusių metų rezultatais tuomet, kai jis bus aruoduose.

„Ūkyje taip pat naudoju skystas organines trąšas. Jas naudosiu ir ateityje, nes rezultatai tikrai yra džiuginantys. Apie šias trąšas pasakoju savo draugams. Kai kurie jas jau išbandė, kiti atvažiuoja į ūkį, domisi jomis ir gautais rezultatais“, – pasakojo jaunas vyras.

Tvarus ūkininkavimas

Prieš penkerius metus Kretingos rajono ūkininkas, agronomas-konsultantas Laimonas Ruzgaila pradėjo naudoti biologinius preparatus ir organines trąšas. Jaunas vyras pastebėjo, kaip keičiasi augalai, dirvožemis. Ūkininkavimas tapo lengvesnis, sumažėjo išlaidos žemės dirbimui, tręšimui, sėjai.

,,Ūkininkaujant intensyviai supratau, kad ūkininkavimas – brangus malonumas, o dar brangesnis yra dirvožemis, kurio gyvybinės funkcijos mažėjo, mikroorganizmai – nyko, atsirado vietų, kur pradėjo vykti dirvos erozija“, – pasakojo Laimonas.

Tuomet L.Ruzgaila iš docento Vytauto Liako išgirdo informaciją apie tvarią žemdirbystę, o patirties pasisėmė lankydamasis seminaruose, lauko dienose, užsienio ūkiuose. Pradėjus naudoti biologinius, organinius preparatus pasijuto finansinė grąža, ko nebuvo naudojant mineralines trąšas.

„Kalbant su ūkininkais kyla įvairių diskusijų apie dirvožemio išsaugojimą ir jo tausojimą. Mano manymu, dirvožemis yra vienintelis mūsų maitintojas, tai laikas pasirūpinti ir juo, neapleiskime dirvožemio ir įsiklausykime, ką jis ,,kalba“. Esame vientisos sistemos dalis: kaip elgsimės su dirvožemiu, tokią grąžą ir gausime. Vienintelis mano tikslas yra tvarus žemės dirbimas, taisyklinga sėjomaina, dirvožemio natūralių savybių atkūrimas“, – atviravo pašnekovas.

Dirvožemyje – gyvybė

Agronomas-konsultantas atliko tyrimus su įvairiomis kultūromis ir stebėjo, kaip augalai reaguoja į organines trąšas, kaip pasisavina maistines medžiagas.

„Akivaizdu, kad jų augimo šuolis – efektyvesnis, lyginat su mineralinėmis trąšomis“, – sakė ūkininkas. Atlikti bandymai su vasariniais miežiais, kviečiais ir pluoštinėmis kanapėmis parodė, kad nenaudojant jokių cheminių elementų augalai jaučiasi daug geriau, jie neturi jokių ligų požymių, stiebai yra tvirti, o lapai – sodriai žalsvos spalvos. Dirvožemyje atsirado gyvybė. L.Ruzgaila savo ūkyje, kuriame augina pluoštines kanapes, naudoja UAB „Biodinamika“ gaminamą organinį dirvos gerintoją „Agrolinija-Biogel“. Tai 100 proc. natūralios organinės kilmės koncentruotas gelis, pagamintas pagal inovatyvią HTD technologiją iš mėsinių galvijų mėšlo komposto. Šio produkto sudėtyje yra organinės anglies, biologiškai aktyvių mikroorganizmų, mikroelementų, huminių ir fulvo rūgščių. Ūkyje neapsieinama ir be granuliuotų organinių trąšų „Agrolinija–Gran“. Dėl šių trąšų dirvožemyje padidėja judriųjų fosforo, kalio, bendrojo azoto dalelių bei organinės anglies ir humuso kiekis. Augalai ūkyje per lapus yra maitinami ir skysta organine trąša „Agrolinija S“. Ši trąša teigiamai veikia augalus, dirvodarą ir dirvoje esančius mikroorganizmus.

Organinės trąšos populiarėja

„Naudodami draugiškus gamtai preparatus prisidedame prie natūralių dirvožemio savybių atkūrimo, taip pat saugome visą dirvožemyje esančią ir mus supančią gyvybę“, – akcentavo agronomas-konsultantas. Jis džiaugėsi, kad organines trąšas ūkyje ima naudoti vis daugiau jaunų ūkininkų, besidominčių naujovėmis. O apžiūrėję laukus ir išklausę faktų apie dirvožemio tausojimą bei finansinę naudą, organines trąšas ryžtasi naudoti ir garbaus amžiaus ūkininkai.

UAB „Biodinamika“ direktorius Artūras Vasiljevas patvirtino, kad jų bendrovės gaminamos organinės trąšos yra populiarios ne tik tarp Lietuvos ūkininkų, bet ir užsienyje. „Prisidedame prie tvaraus žemės ūkio kūrimo, todėl gaminame ir tiekiame ūkininkams kokybiškas organines trąšas iš apdoroto galvijų mėšlo komposto. Naudojant jas galima sulėtinti dirvožemių degradacijos procesus, atstatyti ir pagerinti dirvų derlumą, užauginti sveikesnį ir gausesnį derlių išsaugant aplinką“, – teigė A.Vasiljevas.

Ne už kalnų – javapjūtė. Kad paspartėtų ražienų ir šiaudų likučių mineralizacija bei pagerintume dirvą prieš žieminių kultūrų sėją, UAB „Biodinamika“ direktorius ūkininkams rekomendavo panaudoti koncentruotą organinį dirvos gerintoją „Agrolinija-Biogel“. Minėtas dirvos gerintojas yra bioaktyvių organinių medžiagų ir junginių bei huminių medžiagų kompleksas, kuris gerina visų dirvožemių chemines ir fizikines savybes, atkuria dirvos biologinį aktyvumą, taip pat stabdo dirvožemio erozijos procesus, mažina druskų iš mineralinių trąšų koncentraciją bei amoniako toksiškumą dirvoje.