Ūkininkę Živilę Trapikienę telefonu „pagavome“ prie sunkvežimio vairo. Ūkio reikalais – apie augantį Živilės (40 m.) ir Antano (45 m.) Trapikų valdomą 130 ha ekologinį ūkį Činčikų kaime, Švenčionių rajone, – susitarėme pasikalbėti po kelių valandų. Kol Antanas ir aštuoniolikmetis sūnus Mantas darbavosi laukuose, kalbėjomės su Živile, be kita ko, tvarkančia ir savo ūkio buhalteriją.

Eilėje – paskutiniai

Tiek Trapikų, tiek jų bendraminčių ūkininkų švenčioniškių ūkiai galėtų būti didesni, tačiau šiame krašte didelę dalį valstybei priklausiusių žemių įsigijo ir, deja, dar planuoja įsigyti ne ūkininkai, bet grupelė miestuose gyvenančių verslininkų. Kodėl žemės ūkio paskirties žemė atiteko ne tikriems ūkininkams – klausimas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

„Pirmenybė turėtų būti teikiama būtent čia ūkininkaujantiems, jau turintiems ūkius, ir ypač jauniems žmonėms. Dokumentus pateikiame, tačiau nutinka taip, kad čia ūkininkaujantys eilėje lieka paskutiniai“, – apgailestauja Živilė.

Nuo tradicinio – prie ekologinio

Trapikai 2004-aisiais pradėjo ūkininkauti tradiciškai, įprastai, kai prireikus naudojamos augalų apsaugos priemonės. Tačiau nuo 2010-ųjų, tada dar jaunieji ūkininkai, pasirinko ekologinio ūkininkavimo kryptį. Kodėl?

„Pasirinkimas logiškas, nes šiame krašte vyrauja prastos žemės, taigi kiek į žemę ko bedėtum – itin gero derliaus negausi“, – aiškino Živilė.

Pradėjo nuo augalininkystės. Augina kviečius, žirnius, grikius ir kitas kultūras.

Prieš dvejus metus Trapikų ekologinis ūkis tapo mišriu – pradėjo auginti mėsinius hailendų veislės galvijus. Anglijos karalienės ūkyje auga apie 500 hailendų, o Trapikų ūkyje kol kas ganosi 14 raguotų, tačiau taikių, ramių galvijų.

„Hailendus pasirinkome, nes jie nereiklūs, nereikia statyti tvartų, be to, kai kurie mūsų laukai primena jų gimtuosius kalvotus laukus Škotijoje – čia kuo kitu ir negali užsiimti“, – aiškino Živilė.

Banda auga ir ketinama kasmet didinti. Ūkininkai jau numatė galvijų realizavimo būdus. Kol kas tai darys savarankiškai.

Ekologinis ūkis, deja, neretai derlių parduoda kaip paprastą, t.y. neekologišką.

„Visaip būna, štai pernai ekologiškai užaugintus rugius pardavėme kaip paprastus – kepykloms neprireikė“, – sakė šeimininkė.

O kooperavimasis?

„Geras dalykas, tačiau kol kas nėra labai svarbaus reikalo kooperuotis. Žinoma, kooperuotis gali tik vieni kitais labai pasitikintys ūkininkai“, – pasakojo Živilė.

Mokysis visą gyvenimą

Kokius mokslus baigė ūkininkai? Antanas Švenčionėliuose baigė profesinę mokyklą. Jis – mechanizatorius. Tarp kitko, Antanas mėgsta fotografuoti, filmuoti – nuolat dalyvauja LR ŽŪR tinklapio zur.lt rengiamuose konkursuose.

Živilė baigė Utenos kolegiją, daug metų tvarkė vieno stambaus ūkio buhalteriją, o dabar tvarko jau savo ūkio.

„Savarankiškai rengiu projektus ES ir valstybės paramai gauti“, – pasakoja Živilė.

Antanas patirties įgijo ir talkindamas tėvams.

„O šiais laikais nuolat dalyvaujame seminaruose, tarp jų ir organizuotuose Žemės ūkio rūmų, lauko dienose, skaitome, domimės viskuo, kuo tik galime“, – sako Živilė.

Ūkininkai naudojasi ir LR ŽŪR savivaldos organizatoriaus Ignalinos ir Švenčionių rajonuose Alberto Sekono paslaugomis.

„Iš jo gauname daug informacijos, patarimų, rekomendacijų“, – dėkoja Živilė.

Talkindamas tėvams, ūkininkavimo patirtį kaupia ir aštuoniolikmetis sūnus Mantas, vis dar tebesvarstantis, ką studijuoti.