Šalčininkų rajone, Didžiųjų Sėlų kaime, gyvenantis ūkininkas Kemalis Zulfijevas užsiima augalininkyste. Be įprastinių žemės ūkio kultūrų, šiais metais jis sės kelis šimtus hektarų maistinių avižų. K.Zulfijevas jau žino, kam parduos derlių. Nors avižų derlingumas ir kaina kiek mažesni nei kviečių, jos patrauklios tuo, kad, norint užauginti jų toną, reikia investuoti ketvirtadaliu mažiau.

Auga gerai

Užsukę į ūkininko sandėlius, aruoduose pamatėme jau šių metų derliui paruoštą avižų sėklą. Į didelės krūvas supiltą praėjusių metų derlių ūkininkas po truputį valo ir veža užsakovui UAB „Malsena“. Ūkininkas tikino, kad, esant geroms oro sąlygoms, avižos auga gana gerai. „Jau trečius metus auginame avižas UAB „Malsena“. Pernai, kai buvo blogi orai, derlius nesiekė net trijų tonų iš hektaro. Prieš dvejus metus, kai oro sąlygos buvo geros, kūlėme iki šešių tonų“, – sakė ūkininkas. Anot jo, neverta sėti avižų anksčiau nei balandžio viduryje, nes tuomet vienu metu reikia kulti ir žiemines, ir vasarines kultūras. Prieš porą metų, pradėjęs bendradarbiauti su „Malsena“, ūkininkas pasėjo 150 hektarų avižų. Po metų jų plotą padidino dvigubai. Šį pavasarį K.Zulfijevas ketina šiai kultūrai skirti 300 hektarų.

Nedidelis skirtumas

Jei ne sutartis su perdirbėjais, ūkininkas tiek daug maistinių avižų neaugintų. Pernai jis gavo 133–135 eurus už toną, derlius buvo paimatas tiesiai „iš kiemo“. „Labai svarbu žinoti, kad tai, ką užauginai, bus nupirkta. Be to, už kviečių toną mokėjo 135–140 eurų. Taigi kainų skirtumas nedidelis, tačiau, norėdamas užauginti toną kviečių, turi 25–30 proc. daugiau įdėti. Anksčiau plėsti plotus trukdė tai, kad avižų paklausa buvo menka“, – sakė ūkininkas. Jis priminė, kad nuo seno avižomis buvo šeriami arkliai, ruošiant pašarus kitiems gyvuliams ar lesalus paukščiams avižos naudojamos kaip sudedamoji dalis, tačiau labai nedideliais kiekiais. Ūkininkams avižos svarbios ir tuo, kad tinka sėjomainai.

Pamėgo košes

K.Zulfijevas augina suomiškos veislės Viviana maistines avižas. Jos yra tinkamos „Malsenai“ Lietuvoje ir užsienyje parduodamiems produktams gaminti. „Kai pradėjau auginti šias avižas, visa mano šeima pradėjo dažniau valgyti avižų košę iš viso grūdo ir avižinių dribsnių“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad avižos labai vertingos, nes savo sudėtyje turi daug įvairių mikroelementų ir vitaminų. Vartoti avižas rekomenduoja ir dietologai. Populiarėja jos ir tarp vegetarų bei veganų. Ūkininkas pabrėžė, kad augindamas avižas minimaliai naudoja pesticidų. „Pradėję auginti avižas eksperimentavome. Užpernai visai nenaudojome augalų apsaugos priemonių, o pernai, kai buvo prasti orai, puolė ligos, teko purkšti, bet, palyginti su kviečiais ir rapsais, purškėme kur kas mažiau“, – sakė ūkininkas.

UAB"Malsena" tikrinama iš ūkininkų supirktų avižų kokybė. P. Lileikio nuotr.

Gavo tiek pat

Ūkininkas pastebėjo, kad, populiarėjant šiai žemės ūkio kultūrai, atsiranda vis daugiau supirkėjų. K. Zulfijevas subūrė „Tyrų laukų“ kooperatyvą. Jo nariai laikosi išvien ir užaugintą avižų derlių parduoda partnerei – UAB „Malsena“. „Supirkėjai iš Lenkijos kartais siūlo keliais eurais daugiau už toną avižų. Keli mūsų krašto ūkininkai susigundė ir pardavė. Paskui, kai apskaičiavo transporto išlaidas, nuostolius dėl drėgnio, paaiškėjo, kad uždirbo tiek pat, kiek mes“, – sakė K.Zulfijevas. Jis pabrėžė, kad visada pralošia ūkininkai, neturintys džiovyklų ir patalpų derliui sandėliuoti. Ūkininkas aprodė Didžiojoje Britanijoje pagamintą džiovyklą, kuri per valandą gali išdžiovinti toną 14–19 proc. drėgnio grūdų.

Didelė politika

Ūkininkas, paklaustas apie supirkimo kainas, kada geriau parduoti derlių – rudenį ar pavasarį, atsakė, kad tikintis aukštų supirkimo kainų rudenį derėtų nepamiršti derliaus laikymo išlaidų. „Taigi, kartais geriau parduoti rudenį, kartais – pavasarį. Visa, kas vyksta grūdų rinkoje, – didelė politika. Ūkininkai nieko negali pakeisti, kad ir kaip norėtų“, – sakė pašnekovas. UAB „Malsena“ kiekvienais metais ūkininkui už maistinių avižų toną moka skirtingai. Kainą lemia pasaulinėje biržoje esanti kviečių kaina. „Nė karto nebuvo taip, kad už avižas supirkėjai mokėtų daugiau nei už kviečius“, – teigė pašnekovas.

Ragina kooperuotis

K.Zulfijevą visada traukė naujovės, noras išbandyti ką nors naujo. „Aš pirmasis nenašiose Šalčininkų krašto žemėse pradėjau auginti žieminius rapsus. Reikėjo perprasti technologiją, daug ką atrasti patiems, vėliau sėjome kviečius, miežius. Dabar, kai keičiasi klimatas, reikia mąstyti, ką auginti, kaip auginti“, – sakė ūkininkas. Ekologinių laukų jo ūkyje nėra, nes, pasak ūkininko, vien noro nepakanka. „Prieš imantis ekologinio ūkininkavimo reikia atlikti dirvos tyrimą ir išsiaiškinti, ar ji tinka ekologiškai ūkininkauti. Kitas svarbus dalykas – mąstyti ekologiškai, kad parduotuvių lentynose neatsidurtų grikių ar kitų produktų su pesticidų likučiais. Trečia, reikia kooperuotis, kad galima būtų realizuoti nedidelius derliaus kiekius“, – sakė ūkininkas. Kooperacija jam – visuomeninės veiklos išraiška.

Tam, kad patirtų kuo mažiau nuostolių, K. Zulfijevas įsigijo šiuolaikišką džiovyklą.

Sakoma, kad veiklus žmogus spėja visur. Sąjūdžio metais K.Zulfijevas aktyviai dalyvavo politiniame Lietuvos gyvenime. Gimęs ir užaugęs dabartinio Azerbaidžano Talyš regione, jis visiems prisistato talyšu. „Esu diplomuotas inžinierius. Po studijų Maskvoje grįžau į gimtinę, tačiau ten mano žinių niekam nereikėjo“, – pasakojo ūkininkas. Jis nusprendė pabandyti laimę dar tuometinės Sovietų Sąjungos sudėtyje esančioje Lietuvoje, į kurią atvyko 1988 metais. Taigi, labai greitai jis švęs gražią sukaktį nuo tos dienos, kai Lietuva tapo jo trijų vaikų tėvyne. K.Zulfijevas – visuomeniškas žmogus. Jis vadovauja Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijai, yra Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos narys. Randa laiko ir kitokio pobūdžio veiklai. Ūkininkas yra azerbaidžaniečių bendrijos „Talyš“ įkūrėjas ir vadovas.

Abipusė nauda

Romas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas

Ūkininkai dažniausiai pasirenka auginti tas žemės ūkio kultūras, už kurias supirkėjai moka brangiausiai. Avižos nėra itin populiarios dėl palyginti neaukštų supirkimo kainų, be to, šie augalai nekaupia šaknyse azoto, vadinasi, nelabai tinka sėjomainai.

Avižų privalumas tas, kad jas galima auginti nenašiose žemėse, ten, kur dirva smėlinga, pralaidi. Pasvalio, Kėdainių kraštuose ūkininkai jų beveik nesėja, nes gali išauginti puikų kviečių derlių, iš vieno hektaro kulti 5 tonas derliaus. Kita vertus, auginantieji avižas patiria mažiau išlaidų. Jas reikia mažiau tręšti, jos atsparesnės ligoms. Avižų auginimas gali tapti puikia išeitimi dirvonuojančių nenašių žemių savininkams.

Tikėtis, kad avižos pabrangs, nerealu jau vien dėl to, kad nukultus grūdus dar reikia lukštenti, todėl produkcijos pagaminama mažiau. Iš kitos pusės avižos visada bus populiarios, nes kiekvieno žmogaus racione turėtų būti patiekalų iš avižų. Aš avižų košę valgau kas antrą dieną.

Lietuvos perdirbėjų ir ūkininkų bendradarbiavimas visada sveikintinas. Ūkininkai turi garantiją, kad užaugintas derlius bus nupirktas.

Avižų plotai didėja

Arvydas Noreika, UAB „Malsena“ grūdų prekybos vadovas

Viena didžiausių grūdų perdirbimo kompanijų „Malsena“ pradėjo naują verslo kryptį –jau trečius metus iš eilės Lietuvoje buvo nukultas skandinaviškos kokybės avižų derlius. Pernai šia kultūra buvo apsėta 3 tūkst. hektarų, o šiais metais planuojama apsėti daugiau nei 4 tūkst. hektarų.

2017 m. planuojama supirkti iki 15 tūkst. tonų maistinių avižų . Ūkininkų, norinčių auginti skandinaviškų veislių avižas, kasmet vis daugiau visoje Lietuvoje, bet pagrindiniai mūsų augintojai yra iš Šalčininkų, Kaišiadorių ir Varėnos rajonų, kur žemės nenašios, tačiau avižos dera visai neblogai. Avižos – nereikli kultūra, nedidelė jų išauginimo savikaina, o kaina, palyginti su kitomis žieminėmis ir vasarinėmis kultūromis, – ganėtinai stabili.

Šiais metais didinti avižų plotus gali sutrukdyti kokybiškos sėklos trūkumas rinkoje, bet įmonės ilgalaikiai partneriai gali jaustis ramūs – dėl sėklos tiekimo jau sudarytos sutartys su jos augintojais. Pernai pagal sutartis maistines avižas augino iki 50 ūkių, o per 2017 m. pavasario sėją tikimės, kad bus perkoptas šis skaičius. Aišku, mažai tikėtina, kad ūkių skaičius augs taip smarkiai kaip pirmais metais. Iš kitos pusės mūsų partneriai kasmet didina avižų plotus.

„Malsena“ į naujųjų skandinaviškų avižų auginimą ir populiarinimą jau investavo iki 1 milijono eurų. Iki šiol Lietuvoje buvo auginamos praktiškai vien pašarinės avižos. Jų kokybė – menka, tad ir pašarinių avižų supirkimo kainos – perpus mažesnės nei maistinių. Ūkininkai avižų kaip grūdinės kultūros nevertino, nemanė, kad egzistuoja jų paklausa. Mes įrodėme, kad kokybiškų maistinių avižų paklausa yra didžiulė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose. Dirbdami kartu su ūkininkais įsitikinome, kad Lietuvoje galima užauginti puikių maistinių avižų, savo savybėmis prilygstančių skandinaviškai žaliavai, ir Lietuvos rinkai patiekti skandinaviškai produkcijai nenusileidžiančios produkcijos. Siekdami išsiaiškinti, kaip Lietuvos gamtinėmis sąlygomis užauginti maistinių avižų, atitinkančių pasaulinius kokybės standartus, „Malsenos“ ekspertai vyko semtis patirties į regionus, turinčius giliausias avižų auginimo tradicijas, tokius kaip Suomija, Vokietija, Norvegija. Specialistai aplankė selekcininkus, stambius žemdirbius, grūdų supirkimo ir perdirbimo bendroves.

Pirmiausia subūrėme profesionalią ekspertų komandą, kuri ėmėsi įgyvendinti ambicingą projektą. Atsivežėme Lietuvoje dar neaugintų avižų veislių, išgryninome jų auginimo technologijas, paskatinome Lietuvos ūkininkus laikytis tarptautinių šios kultūros auginimo standartų, sukūrėme infrastruktūrą, kuri padėtų ūkininkams greičiau nuimti ir parduoti kokybiškų avižų derlių.

Didžiausiu iššūkiu diegiant naujosios kultūros auginimo tradicijas Lietuvoje tapo ūkininkų švietimas. Naujųjų skandinaviškų veislių maistinių avižų auginimo standartai – itin aukšti, nes siekiama išlaikyti žaliavos kokybę. Galimybė auginti šią kultūrą suteikiama ūkininkams, kurie laikosi šiuolaikinių geros žemdirbystės principų.Prieš pradėdami bendradarbiauti su ūkininkais, išsiaiškiname, ar jie galės laikytis reikiamų auginimo standartų. Dalijamės savo sukaupta patirtimi šioje srityje, padedame įsigyti avižų sėklų sėjai, konsultuojame taršos ir trąšų klausimais, suteikiame pagalbą nuimant derlių, jį transportuojant į aruodus. Sudarome visas sąlygas, kad ūkininkas galėtų maksimaliai efektyviai išnaudoti derliaus nuėmimo sezoną ir nenukentėtų žaliavos kokybė. Jau dabar naujųjų kokybiškų avižų supirkimo kaina daugiau nei dvigubai viršija tradicinių pašarinių avižų supirkimo kainą. Ateityje skandinaviškos kokybės avižų paklausa ir supirkimo kaina Lietuvoje tik augs.

Kuo naudingos avižos

Avižose gausu žmogui svarbių mineralų ir vitaminų: kalio, fosforo, magnio, cinko, chromo, kobalto, geležies, fluoro, jodo, vitaminų A, E, B1, B2, B6, P.

Avižų košė – puikus baltymų ir ląstelienos šaltinis. Ją valgant gerėja medžiagų apykaita, auga raumenų masė. Vienoje avižų košės lėkštėje yra ketvirtadalis visos paros ląstelienos kiekio, o trijuose ketvirtadaliuose stiklinės avižinių dribsnių – ląstelienos paros norma. Fluoras ir kalcis, esantys avižose, reikalingi formuojantis kaulams, geležis – kraujo gamybai, mažakraujystės profilaktikai. Avižos – puikus antioksidantas. Visos Holivudo žvaigždės įtraukia į savo racioną avižų košę. Į daugumos „grožio salotų“ sudėtį įeina avižiniai dribsniai.

Avižų košė stimuliuoja žarnyno veiklą, gerina medžiagų apykaitą. Ji rekomenduojama žmonėms, turintiems virškinimo sistemos sutrikimų, nes padengia skrandžio sieneles apsauginiu sluoksniu, saugo nuo mechaninių ir cheminių pažeidimų. Avižų košė veikia ir kaip žarnyno šluota – ji padeda pašalinti iš organizmo šlakus, nuodingas vaistų ir alkoholio liekanas. Padeda, kai skauda ar pučia pilvą. Ji puikiai tinka vėžinių virškinimo trakto ligų profilaktikai.

Ypač palankiai virškinimo sistemą veikia avižų kisielius. Jis rekomenduojamas viduriuojant ar užkietėjus viduriams. Šio kisieliaus nesunku pasigaminti. Imkite lygiomis dalimis vandens ir avižų. Grūdus užpilkite šiltu vandeniu, įdėkite truputį mielių arba įmeskite kelis gabalėlius ruginės duonos. Palikite 12 valandų subręsti. Po dvylikos valandų skystį nupilkite, užvirinkite.

Avižų košės sudėtyje esantis biotinas naudingas odai ir vartojamas kaip pagalbinė priemonė sergant dermatitu ar alergija. Avižos stimuliuoja protinę veiklą, gerina atmintį. Kardifo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu savanorių grupė, kurių jauniausiam buvo 30, o vyriausiam – 80 metų, kasdien visą mėnesį valgė avižų košę. Eksperimento metu paaiškėjo, kad jau po savaitės tyrimo dalyviams pagerėjo smegenų veikla, jie tavo aktyvesni, geresnės nuotaikos.

Avižų košė nepakeičiama norint sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat avižos – gera širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė. Jos padeda sureguliuoti kraujo spaudimą. Tam vartojamas avižų nuoviras. Stiklinę avižų užpilkite litru vandens, pavirkite, kol išgaruos pusė vandens. Atšaldykite ir gerkite po pusę stiklinės kas dieną.

Avižos naudingos ir sergant diabetu. Jos padeda pašalinti skysčių perteklių iš organizmo. Nuo patinimų taip pat geriamas avižų nuoviras – stiklinę avižų kruopų užpilkite keturiomis stiklinėmis vandens, virkite 10 min., įdėkite šaukštą medaus, dar pavirkite ir gerkite kelis kartus per dieną.

Parengė Milda Mickutė

Supirkta avižų

Metai t

2012                   19 667

2013                   25 670

2014                   31 870

2015                   29 037

2016                   18 733

Statistikos departamentas

Supirkimo kainos

Metai Eur/t

2012                   161

2013                   118

2014                   100

2015                   121

2016                   120

Statistikos departamentas

Avižų derlius

Metai                 tūkst./t

2012                   163,5

2013                   164,7

2014                   183,8

2015                   163,4

2016                   161,9

Statistikos departamentas

Avižų pasėlių plotas

Metai             tūkst./ha

2012                   71,9

2013                   74

2014                   76,2

2015                   64,3

2016                   70,4

Statistikos departamentas