Roberto Patronaičio nuotr.

Kinija pranešė stipriai didinanti kviečių importą ir tarp šalių, iš kurių pirks daugiau, paminėjo Lietuvą.

Investicijos į Ukrainos augalininkystę pradeda duoti derlių – perspektyvi šalis veržiasi į pirmąjį grūdų eksportuotojų penketuką pasaulinėje rinkoje.

Kinija pirks daugiau kviečių iš Lietuvos

„Bloomberg L.P.“, viena didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūrų bei informacijos apie finansų rinkas tiekėjų, remdamasi Kinijos nacionalinio grūdų ir aliejaus informacijos centro duomenimis, pranešė, kad Kinija šįmet kviečių importą planuoja padidinti 6 mln. t (praėjusį sezoną – 4 mln. t), o kitąmet – net 7 mln. t. Pranešama, kad Kinija didins importą iš dviejų ES šalių – Prancūzijos ir Lietuvos. Kinija sulaukė ir palankių pasiūlymų iš Rusijos bei Kazachstano. Daugiausia grūdų Kinija perka iš JAV ir pagal prekybos susitarimą taip pat didins grūdų bei kukurūzų ir medvilnės pirkimo kiekius. „Bloomberg L.P.“ primena, kad praėjusiais metais Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO) Kinija pralaimėjo ginčą su JAV, kuri įrodė, kad Kinijos importo kvotos neatitinka PPO taisyklių.

Kinija didina kviečių importą, nes vis labiau sausros paveikiamuose šiauriniuose savo šalies regionuose fermerius skatina daugiau auginti kitas kultūras. Taip siekiama taupyti laukų laistymui skiriamą vandenį.  Be to, kviečių poreikis auga ir dėl sparčiai vystomos gyvulininkystės (prognozuojama, kad kviečių poreikis gyvulininkystei pasieks 20 mln. t.), o dar atsigauna kiaulininkystė bei paukštininkystė. Kita svarbi priežastis – susidarė aplinkybės, kai Kinijos rinkoje kukurūzai brangesni nei kviečiai. Taigi žinia iš Kinijos Lietuvos grūdų augintojus turėtų nudžiuginti, jeigu nesulauktume žinių iš kitų rinkų, o jose vis agresyviau veikia Ukraina.

Ukrainos spurtas

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį JAV investicijomis maitinama Ukraina įsiverš į pirmąjį grūdų eksportuotojų penketuką, atsiriekusi 12-14 proc. pasaulinės rinkos eksporto.

EBPO prognozuoja, kad augant derlingumui ir didėjant augalininkystės plotams pasaulinėje rinkoje grūdų pasiūla išaugs 375 mln. t ir pasieks 3 mlrd. t. Kviečių dalis padidės 86 mln. t – iki 839 mln. t.

Ukrainos dalis kasmet augs ir 2029 – aisiais kviečių produkcija pasieks 34 mln. t (25 mln. t – skirta eksportui), arba 4,1 proc. viso pasaulio produkcijos. Priminsime, kad 2019 m.  Ukraina užaugino 28 mln. t kviečių ir tai sudarė 3,7 proc. pasaulinės rinkos. Prognozėse rašoma, kad nuo šiol Ukrainoje derlius sparčiai augs didinant ūkininkavimo produktyvumą – net apie 20 proc.

2029 – aisiais Ukraina pasieks 6 vietą pasaulyje ir pagal kukurūzų gamybą (39 mln. t) bei su Kanada pasidalins 4 vietą pagal kukurūzų eksportą (31 mln. t).  Įdomu, kad kukurūzų plotas Ukrainoje išliks nepakitęs – sparčiai didės produktyvumas.

Šiek tiek mažiau, tačiau irgi įspūdingai Ukrainoje bus didinama ir miežių, avižų bei rugių produkcija. Taigi Lietuvos grūdų augintojai irgi turėtų daugiau investuoti, didinti produktyvumą, kitaip konkuruoti su Ukraina bus sudėtinga.

Kokios kviečių supirkimo kainos? Nustebsite. 2020 08 03 Ukrainoje už antros klasės kviečių toną buvo mokama apie 180 EUR (5895 grivinas). Lietuvoje, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis,  liepos 20 d. – rugpjūčio 2 d.  antros klasės kviečių supirkimo kaina svyravo 161-176 EUR/t.  MATIF ateities sandorių duomenys – rugsėjo mėn. maistinių kviečių toną galima parduoti už 182 EUR.  Žinoma, supirkimo kainos svyruoja kiekvieną dieną.