Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Avių augintojai: mums siūlo centus

Ūkininkai vis dar įsitvėrę avininkystės, tačiau sau nebemeluoja, kad neturi kam parduoti gyvulių. Vasarą avių kainos nedžiugino, neteikia džiaugsmo jos ir dabar. Kadangi gyvulių nėra kur dėti, belieka auginti juos toliau, nes kai kurie supirkėjai už gyvo svorio kilogramą tesiūlo 50 ct?

Šviesos tunelyje nematyti

Ekologinį ūkį netoli Lietuvos ir Lenkijos pasienio Brazavo kaime (Kalvarijos sav.) įkūręs ir šiuo metu 155 avių bandą auginantis jaunas ūkininkas Tomas Valenta tvirtino, kad tokio sunkmečio kaip šiemet, kai nebėra kur realizuoti avių, anksčiau nebuvo tekę patirti.

Tragiška padėtis susiklostė ne tik jo, bet ir kaimyniniuose ūkiuose. Kalvarijos savivaldybėje avis augina nemažai ūkininkų, nes čia nederlingos, kalvotos žemės.

Lino Paltanavičiaus ūkyje, esančiame Mockavos kaime, laikoma 230 avių. Ūkininkas skundėsi taip pat neturintis jų kam parduoti. „Niekam mūsų išaugintų avių nereikia. Niekas jų neperka. Nei Avių augintojų asociacija padeda, nei galimybių jas tiekti vietos ar užsienio rinkai atsiranda“, – apmaudo neslėpė T.Valenta. Jam jau lyg ir buvo pavykę susitarti su lenkų verslininkais, kad šie nupirks dalį jo ėriukų ir mokės po 1,5 euro už kg, tačiau vėliau pirkėjai kainą sumažino iki 1 euro, o galiausiai sandoris išvis neįvyko. Lenkai lietuviui ūkininkui pranešė, kad kitur nusipirko dar pigiau.

T.Valentos teigimu, internetu ėriena pardavinėjama po 4 eurus už kg., tačiau klausimas, kiek jos nuperkama, nes kaina nemaža. Lietuviai avienos beveik neperka, šią mėsą tautiečiai prisimena tik šventiniu laikotarpiu ir dar kokį kartą per metus. Iš Kalvarijos krašto ūkininkų gana palankiomis kainomis avis kasmet pirkdavo tadžikai bei kazachai. Tačiau jų kelionės į Lietuvą baigėsi kartu su nuslūgusia nenaujų automobilių pirkimo banga.

„Žiemą iškęsime, bet avys nebebus kergiamos, kad nesidaugintų“, – sakė ūkininkas.

Susiėmė už galvos

Kai kas avių augintojų bėdomis mielai pasinaudoja. T.Valenta pasakojo radęs skelbimą, kad vieni supirkėjai Lietuvoje moka po 50 ct už kg gyvojo svorio. Paskambinęs nurodytu telefonu jis sužinojo, kad tokia kaina duodama už nestandartinius gyvulius, kurių mėsa panaudojama kitų gyvūnų maistui.

„Ekologiškai išaugintą gyvulį parduoti už tokius pinigus būtų absurdas. Tai prilygtų savižudybei. Tragedija“, – piktinosi T.Valenta. Jį sukrėtė ir išgirsta naujiena iš kito Lietuvos pakraščio – Molėtuose ūkininkas jau keičia avis į galvijus, nes šiuos esą dar galima parduoti.

T.Valenta stebėjosi, kad dar šių metų pavasarį šalyje buvo skelbiama, jog avininkystė yra itin perspektyvi ūkio šaka, Žemės ūkio ministerija kvietė auginti senųjų lietuviškų veislių avis bei išsaugoti jų genofondą, o rudenį šių gyvulių niekam nebereikia. Vyras teigė susisiekęs net su skerdyklomis, bet nė viena jų avių nesuperka. „Kviečiu visus: imkit, paragaukit, gal pirksite avienos, bet niekam nereikia“, – nuostabos neslėpė ūkininkas iš Brazavo kaimo.

Uždirbo tik pašarams

Pernai, pasinaudojusi valstybės skiriama 30 proc. parama įsigyjant veislinius gyvulius, Sakavičių šeima nusipirko 20 Lietuvos juodgalvių avių. Veislinių avių bandą sudarė dešimt 6–8 mėnesių avių, kitos buvo vyresnės – 1–2 metų. Pastarosios šiemet sėkmingai ėriavosi – visi jaunikliai buvo sveiki, gerai augo.

Kelerius metus avininkyste užsiimanti Ivantiškių kaimo (Kalvarijos sav.) ūkininkė I.Sakavičienė rudeniop kruopščiai suskaičiavo šio verslo rezultatus.

Moteriai šiemet pavyko pažįstamam žmogui parduoti 12 ėriukų ir iš kiekvieno uždirbti po 30 eurų. Iš viso – 360 eurų. Tačiau vasarą reikėjo mokėti už šieno ruošimą, o pavasarį keletą jo ritinių teko ir nusipirkti, nes padidėjus avių būriui pritrūko pašarų. Iš viso išlaidos sudarė 400 eurų. „Palyginus gautas pajamas ir patirtas išlaidas, akivaizdu, kokie mums šie metai“, – teigė ūkininkė.

Vis dėlto rankų I.Sakavičienė nenuleido – vasarą bandė parduoti avinuką veislei, tačiau nepavyko. Buvo paskelbusi net interneto platybėse, bet potencialiems pirkėjams prašoma kaina pasirodė per didelė. „Niekas negalvoja, kad avis būsimą mažylį nešioja 5 mėnesius, kad tuo metu reikia ją globoti, paskui dar 6 ar 7 mėnesius auginti ėriuką, o gauni už jį 30 eurų, arba 2 eurus už kilogramą gyvojo svorio. Tai kiek įmanoma uždirbti per metus? Viešai skelbiama, kad avininkystė pelninga. Gal labai dideli ūkiai ir uždirba, bet mažuose gali tik darbu pasidžiaugti, nes gyvuliai irgi džiaugsmo suteikia. Pelno kol kasnegaunu ir nesitikiu“, – neslėpė I.Sakavičienė ir pridūrė, kad kitąmet gali turėt 35–40 ėriukų. Tik kur juos dės, teigė neįsivaizduojati, nes dabar iš jos ūkyje laikomų 26 avių 23 bus ėravedės.

Tyčiojasi ir viskas

Raseinių rajone Akstinų kaime įsikūrusio Ilonos Vidrinskienės avininkystės ūkio valdytojas Jaroslavas Banevičius pasakojo, kad čia su jaunikliais auginama 1 400 avių, o pagal dydį šis avių ūkis esąs penktas Lietuvoje. Ekologiškai auginami gyvuliai ganosi Dubysos pakrančių lankose. Natūralios ganyklos įsėtos dobilais, nenaudojant jokių trąšų, kad žolė būtų kuo maistingesnė. Ėriukus iš šio ūkio perka kai kurie Lietuvos restoranai. Tačiau pardavimai, anot J.Banevičiaus, palyginti su auginimo apimtimi, nedideli. Restoranai per vasarą nuperka nuo 60 iki 80 šešių–aštuonių mėnesių ėriukų.

„Mūsų ūkiui parduoti kokybiškai išaugintas avis irgi labai sunku. Neparduoti gyvuliai toliau auginami ir kaupiasi ūkyje, todėl mes dar turime užsiimti ir perdirbimu. Iš avienos gaminame dešras ir paskui jas realizuojame“, – pasakojo ūkio valdytojas.

Nors Lietuvoje yra susikūręs avių augintojų kooperatyvas, veikia Avių augintojų asociacija, akivaizdžios naudos, pasak J.Baevičiaus, stambesniems avių augintojams nei vienų, nei kitų veikla neduoda, o su smulkiaisiais ūkininkais jie iš viso nelabai nori kalbėtis. „Gal čia daugiau „blefinis“ kooperatyvo variantas? Jų siūlomos kainos ypač mažos. Jeigu už avį galima gauti tik 10–30 eurų, argi tai ne pasityčiojimas? – klausė raseiniškis. – Jie jau panašiai kaip Seimo nariai dirba – užsiima plepalais, o realių veiksmų nėra. Kad žmonės kaime pakiltų, juos reikia paremti.“

Avių daugėja

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo registruota 183 475 avys, kurias augino 10 476 laikytojai. Palyginimui: 2008 m. sausio 1 d. avių buvo registruota tik 50 330.

Per pirmąjį šių metų pusmetį, kaip skelbia ŽŪIKVC, Lietuvos įmonėse skersta daugiau avių. Šiuo laikotarpiu buvo paskersta 3,336 tūkst. avių – 24,84 proc. daugiau, palyginti su 2015 m. pirmuoju pusmečiu. Iš to skaičiaus ėriukų (ne vyresnių kaip 12 mėn.), palyginti su 2015 m. atitinkamu laikotarpiu, paskersta 44,78 proc. (iki 1,11 tūkst.) daugiau, o kitų avių (vyresnių kaip 12 mėn.) – 16,90 proc. (iki 2,25 tūkst.) daugiau.

Šių metų pirmąjį pusmetį avienos skerdenų gamyba, palyginti su 2015 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo 34,84 proc. ir sudarė 66,43 t. Analizuojamu laikotarpiu vidutinė supirktų avių gyvojo svorio kaina sudarė 134,64 eurų už 100 kg ir buvo 1,28 proc. mažesnė nei 2015 m. pirmąjį pusmetį.

Daugiausia avių ir jų laikytojų įregistruota Alytaus rajono savivaldybėje – 12,591 tūkst. avių ir 882 laikytojai (vidutiniškai apie 14 avių vienam laikytojui).

Taupo ne ten

zilvinas augustinavicius

Žilvinas Augustinavičius, Avių augintojų asociacijos vadovas

Geros kokybės avis parduoti mėsai Lietuvoje tikrai problemos nėra. Kitas dalykas – kaina. Labai svarbu yra tinkama veislė ir tinkamai užauginti ėriukai. Ūkininkai labai dažnai mėgsta pataupyti pirkdami reproduktorių, žiūri, kad tiktai pigesnį įsigyti. Taupo ten, kur tikrai nederėtų. Paskui nė vienas pirkėjas nenori už kaulus ir kailį mokėti kaip už mėsą.

Šiais metais pirkėjai važinėjo po ūkius ir sakė, kad ūkininkų norai pranoksta jų galimybes, nes ėriukai gana liesi, o augintojai įsivaizduoja, kad jie užaugino gerą ėriuką.

Parama didėja

Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius

Žemės ūkio ministerija avininkystės sektoriui skatinti naujajam, 2015–2020 metų laikotarpiui, patvirtinto susietąją paramą mėsinių avių augintojams ir numatė skirti 13,355 mln. eurų – 0,47 proc. tiesioginių išmokų. Pernai buvo skirta 1,856 mln. eurų, šiemet – 2,071 mln. eurų, 2017 m. numatyta skirti 2,186 mln. eurų, 2018 m. – 2,303 mln. eurų, o 2019–2020 m. – po 2,420 mln. eurų.

Taip pat skiriamos išmokos už ėriavedes iš valstybės biudžeto. Pernai 1 189 laikytojai už 39 480 ėriavedes gavo po 4,4 euro ir iš viso buvo išmokėta 173 712 eurų.

Parama avininkystei skiriama ir iš Lietuvos kaimo plėtros programos. Žemės ūkio valdos valdytojai, nuo 2015 metų teikę paraiškas pagal priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, galės pretenduoti į 187 eurų išmoką už sutartinį gyvulį. Nuo 2015 m. parama grynaveislėms avims įsigyti skiriama pagal priemonę „Parama  veisliniams gyvuliams (mėsiniams galvijams, avims ir ožkoms) įsigyti“. 2015 m. pagal šią priemonę skirta 2,17 mln. eurų, o 2016 m. – 2,1 mln. eurų.

Turi išlikti

juozapas mikutis

Dr. Juozapas Mikutis, buvęs avių augintojas

Avių augintojai neturėtų nusivilti, jiems reikėtų daugiau galvoti, kaip sukaupti didesnį kiekį avių ir patiekti jas užsienio prekybai – arabams, musulmonams, itin mėgstantiems avieną. Išeitis – reikia aktyviau užsiimti užsienio prekyba ir burtis tarpusavyje, geriausia į avių augintojų kooperatyvą. Lietuvoje daug smulkiųjų augintojų, o stambiuosius avių ūkius galima ant abiejų rankų pirštų suskaičiuoti. Vis dėlto manau, kad Lietuvoje avininkystė turėtų išlikti. Jau baigiame išpjauti visas kiaules ir galvijus, kuo  ūkininkas užsiims kaime? Avių augintojų asociacija daugiau užsiima auginimo propaganda. Reikia kitokios organizacijos.

Gurmanų gausėja

Susana Akulyan, armėniškų patiekalų restorano direktorė

Avienos patiekalai turi specifinį skonį ir kvapą, todėl ne visi juos mėgsta. Tačiau pastaruoju metu pastebimai daugėja restorano lankytojų, kurie ateina paragauti mūsų gaminamo plovo, šašlykų, chašlomos ar kitų patiekalų. Tikri gurmanai žino, kad būtent patiekalo kvapas yra esminis dalykas, dėl kurio verta rinktis avienos patiekalus.

Rekomenduojami video