Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
B. Markauskas: dėl augalininkystės reikia apsidrausti

Pasirinkusiųjų žemės ūkio verslą gyvenimas priklauso ne tik nuo gamtos malonės, bet ir nuo Briuselio bei Lietuvos valdininkų priimamų sprendimų. Apie tai, kokios naujovės laukia ūkininkų, ko jie gali tikėtis artimiausiais metais, kalbėjomės su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku.

Kokios derybų dėl didesnės žemės ūkio paramos po 2020 m. perspektyvos?

Gera naujiena tai, kad žemės ūkis ir po 2020 metų išliks finansuojamas. Lėšų bus skiriama šiek tiek mažiau, palyginti su 2014–2020 metų paramos laikotarpiu, bet remiama ši sritis vis dėlto bus. Panašu, kad pati paramos struktūra nesikeis. Išliks pirmasis ir antrasis ramsčiai. Gali atsirasti ir trečiasis ramstis – tai žemės ūkio gamybos rizikos valdymas. Aišku, norėtųsi, kad keistųsi tai, kas yra akivaizdžiai negerai, t. y. biurokratinė našta. Neseniai buvau susitikęs su Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrais. Numatėme, kokią taktiką ir strategiją naudosime derybose, nes visada reikia palaikymo ir pritarimo. Net būdamos kartu mūsų šalys – menkas svertas didžiųjų šalių derybų arenoje. Kita galimybė – aktyviai ieškoti kontaktų su Višegrado (neformali Vidurio Europos valstybių sąjunga – red. past.) šalimis. Vis dėlto svarbiausia valstybė, kurios palaikymą jautėme praėjusiame finansinės paramos etape, ir dabar išlieka Vokietija.

Dirbame ne tik tarptautinėje arenoje. Bendraujame ir su socialiniais partneriais – ūkininkų organizacijomis. Svarbu, kad visų pastangos būtų nukreiptos ta pačia linkme, kad kalbėtume panašiai, o ne vieni apie batus, kiti apie ratus. Šiandien politinė Europos žemės ūkio visuomenė dar nėra susitaikiusi su tuo, kad parama būtų suvienodinta visų ES šalių žemdirbiams. Guodžia, kad iki naujojo finansavimo laikotarpio turime nemažai laiko ir galime vieningai siekti, kad žemės ūkio srityje nebūtų taikoma „dviejų greičių“ politika, kai vienoms šalims tenka didesnė žemės ūkio paramos dalis, o kitoms mažesnė.

Parama ekologiniams ūkiams mažėja, naujų šaukimų prisidėti prie šios programos nebebus – kokios šio sektoriaus perspektyvos? Ar pakankamai išplėtota sritis nepradės trauktis?

Susitikdamas rajonuose su žemdirbiais kalbu apie tai, kad dėl dabartinės padėties kalti tiek žemdirbiai, tiek Žemės ūkio ministerija. Startavome su labai didelėmis išmokomis ūkininkaujantiesiems ekologiškai. Ne paslaptis, kad buvo metas, kai nerūpėjo, kas bus sėta ir užauginta, produkcijos nebuvo, rūpėjo tik gauti išmokas. Taigi dabar turime ką turime. Visiems buvo aišku, kad pinigų suma ekologiniam ūkininkavimui ribota. Paramą išnaudojome pirmaisiais metais, pinigų neliko, o paimti jų nėra iš kur. Todėl buvo nutarta neberinkti paraiškų. Prisiimtus įsipareigojimus įvykdysime, bet ūkininkams, kuriems baigiasi penkerių metų paramos laikotarpis, padėti nebegalime. Kita vertus, turime pripažinti, kad parama buvo skirta penkeriems metams, vadinasi, ūkininkai turėjo susiskaičiuoti taip, kad pasibaigus finansavimo laikotarpiui, galėtų toliau ūkininkauti ekologiškai. Garantijų, kad išmokos bus mokamos dešimtmečiais, niekas nedavė.

P. Lileikio nuotr.

Manau, kad rimtai dirbę ūkininkai rado rinkas ir pagamina paklausios produkcijos tiek, kad, gaudami už ją daugiau nei chemizuotų ūkių savininkai, galėtų išgyventi. Gaminantiesiems ekologišką žemės ūkio produkciją perspektyvos ir ateityje išliks geros, nes jau dabar kalbama, kad pasaulio laukia ekologiškų produktų badas.

Didesnę problemą įžvelgčiau dėl mažėjančios paramos ūkininkaujantiesiems nenašiose žemėse. Tokių ūkių valdytojams paremti kiekvienais metais reikėtų po 63 mln. eurų. Tačiau kitais metais tegalėsime skirti 53 mln. eurų, o 2018 metams ir 2019-iesiems visiškai nėra lėšų. Mano manymu, remti dirbančiuosius nenašiose žemėse būtų teisinga ir būtina. Juk yra didžiulis skirtumas, ar ūkininkauti juodžemyje, ar smėlėtose žemėse kur nors Alytaus, Utenos, Vilkaviškio, Marijampolės, Panevėžio rajonuose. Bandysime kreiptis į žemdirbių bendruomenę, prašyti, kad būtų leista perskirstyti lėšas ir perkelti jas iš pirmojo ramsčio į antrąjį. Siūlysime dalį lėšų „nuimti“ nuo tiesioginių išmokų ir skirti ūkininkaujantiesiems nenašiose žemėse. Tikiuosi, kad žemdirbiai bus solidarūs.

Grūdų kainos žemos, vienos iš pelningiausių kultūrų, žirnių, eksportas į vieną didžiausių Indijos rinkų uždraustas. Kokia mūsų augalininkystės sektoriaus perspektyva? Ar neprasidės sąstingis?

Kainos žemdirbių niekada netenkina. Tačiau žvelgdami į augalininkystės sektoriaus plėtrą galime kalbėti apie sprogimą. Gaila, kad atsisakoma gyvulininkystės. Darosi neramu, nes augalininkystės srityje didelių ambicijų turi Ukraina, Rusija, Brazilija. Tai kraštai, kur su mažesnėms sąnaudomis galima užauginti daug didesnį javų derlių. Palyginti su Ukraina, visos mūsų žemės nenašios. Suprantu, kad plėtojantiesiems augalininkystę nesinori auginti gyvulių, imtis paukštininkystės ar ko kito, tačiau, mano manymu, verta būtų apsidrausti ir tokiu būdu.

Atsitiktinumas, kad praėjusiais metais Indijoje žirnių, pupų, derlius buvo prastas, tačiau šiemet padėtis toje šalyje geresnė ir šių kultūrų ji importuos mažiau. O ūkininkai plečia žirnių ir pupų laukus. Žinoma, derlius bus parduotas, tačiau klausimas, kokia kaina. Neseniai kalbėjome su Brazilijos atstovais. Jie išsakė norą pirkti žemės ūkio produkcijos ir iš mūsų šalies.

Kaip vertinate pieno sektoriaus perspektyvą? Nors jau kalbama apie krizės pabaigą, tačiau supirkimo kainos vėl smuktelėjo...

Kitaip nebus, pieno supirkimo kaina tai kils, tai kris. Manau, tai supranta visi. Tie svyravimai bus vis ryškesni. Dabar pieno supirkimo kaina smuko nestipriai, nepalyginsi su 2014 metais, kai prasidėjo Rusijos embargas ir buvo panaikintos pieno kvotos. Kalbant apie pieną, galima sakyti, kad turime geras, mokias rinkas. Noriu pabrėžti, kad gruodį ir sausį vidutinė pieno supirkimo kaina buvo priartėjusi prie ES vidurkio. Blogai, kad mūsų rinka maža, esame orientuoti į eksportą. Vis dėlto manau, kad pieno sektoriaus perspektyvos geros. Juolab kad sukuriama pridėtinė vertė, eksportuojami produktai, o ne žaliava. Negerai, kad šalyje mažėja karvių skaičius, tačiau taikydami ES paramos instrumentus, kuriuos turime, stengsimės gyvulininkystę išlaikyti.

Kokia parama ūkininkams patartumėte naudotis šiais metais?

Greitai ūkininkai galės kreiptis paramos pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastinta tvarka. Paramos suma, jei pritars socialiniai partneriai ūkininkai, bus mažinama nuo 400 tūkst. eurų iki 50 tūkst. vienam projektui, kad parama galėtų pasinaudoti kuo daugiau ūkių. Turime 13 500 prekinių ūkių, ir tikrai ne visi gavo paramą. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje dominuoja vidutiniai ūkiai po 200–300 hektarų, o pas mus daug ypač stambių, turinčių dešimtis tūkstančių hektarų ūkių. Visi kiti smulkesni. Todėl norisi padėti sunkiau besiverčiantiesiems.

Baigiame suderinti pozicijas dėl paramos jauniesiems ūkininkams ir žemės ūkio produkciją perdirbantiems žemdirbiams. Džiugu, kad daug paraiškų surinkta smulkiajam verslui remti. Pirmam kvietimui buvo skirta 3 mln. eurų, o paraiškų surinkta už 8 mln. eurų.

Ar prieš prasidedant pasėlių deklaravimui nebus įvesta papildomų priemonių kovai su vadinamaisiais sofos ūkininkais?

Tikimės, kad nebereikės keisti deklaravimo taisyklių. To labai pageidauja ūkininkai. Daug galvojome, diskutavome, kaip išgaudyti sofos ūkininkus. Šiemet bus du nauji dalykai. Ūkininkas deklaravimo formoje privalės patvirtinti, kad žino ir supranta, jog pasėlius gali deklaruoti tik tie, kurie patys dirba žemę. Kita naujovė – šiemet sukčiavimo atvejus aiškinsimės naudodami dvigubą kontrolės mechanizmą. Bus identifikuoti visi, kurie deklaruoja pasėlius ir laiko gyvulius, antra, bus tikrinama ir pagal žemės ūkio technikos registrą. Tie, kurie neturi nei gyvulių, nei žemės ūkio technikos, atsidurs po didinamuoju stiklu. Lietuvoje neįprasta skųsti, tačiau jei kažkas gauna paramą neteisėtai, vadinasi, jos nelieka kitiems. Jei žmonės nuomoja ūkininkams turimą žemę, tuomet viskas gerai.

Rekomenduojami video