Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pripažįsta, kad, nors iš pradžių idėja valstybei nustatyti pieno supirkimo kainas visiems sektoriams atrodė patraukli, šiuo metu sunku įvertinti, kaip tai realiai veiktų.

„Yra parengtas planas, pagal kurį būtų galima paskirstyti kainą tarp atskirų rinkos dalyvių, kiek turi gauti rinkos dalyvis, perdirbėjas ir prekybos tinklas. Paklausiau Seimo, ar jie priimtų tokį įstatymą, nes toks įsipareigojimas buvo Vyriausybės programoje, bet šiandien reikia pripažinti, kad politinės valios nėra, ir reikia pripažinti, kad būtume unikali valstybė Europos Sąjungoje (ES), priimdama tokį įstatymą, nes gyvename rinkos sąlygomis“, - antradienį Žemės ūkio ministerijos rengtoje konferencijoje „Lietuviško pieno ūkio perspektyvos“ sakė B. Markauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad tai sunkiai įmanoma ir dėl techninių priežasčių, nes valstybei nustačius kainą Lietuvos pieno perdirbimo įmonės imtų pirkti pieną kaimyninėse šalyse, o prekybos tinklai elgtųsi taip pat.

Anot jo, sakyti, kad šeima, auginanti 2-3 karves, galėtų išgyventi vien iš pienininkystės, būtų netiesa.

„Galėčiau pažadėti, kad šeima, neturėdama kitų pajamų, galėtų išgyventi iš to smulkaus ūkio, bet būčiau populistas. Yra dvi galimybės - turėti kitą pajamų šaltinį, kitą darbą arba ką mes bandome daryti - (skatinti - ELTA) trumpąsias maisto grandines. Toks smulkus ūkis galėtų ne tik gaminti, bet ir realizuoti produktus“, - kalbėjo ministras.

Jis taip pat teigė turįs priekaištų ūkininkams ir juos vienijančioms organizacijoms, kurie nesinaudoja dabartinėmis paramos schemomis.

„Šiandien paramos schemos sudėliotos tokios, kad norėtųsi, jog prie kalbų būtų pereita prie darbų. Šiandien, jei trys smulkūs ūkininkai susitartų jungtis, jie galėtų pasikviesti tarpininką, kuris padėtų tokiam dariniui ir taip būtų galima gauti 120 tūkst. eurų paramos. Tai ženkli parama nesudėtingai įrangai, transportui, kuris leistų nuvežti produkciją vartotojui“, - tikino B. Markauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad smulkiesiems ūkiams trūksta vadybinės patirties ir žinių, o organizuojami mokymai ir konsultacijos ne visada yra efektyvios.

„Mes norime ateityje finansavimą už mokymą ir konsultavimą skirti už konkrečius darbus, o ne tik surinkti parašus. Pavyzdžiui, specialistas seniūnijose ar Konsultavimo tarnyba ima konkrečius ūkininkus, padeda jiems susitarti, padeda parengti paraišką paramai gauti, įgyvendinti projektą ir išgyventi. Tik tokiu atveju galėtų gauti paramą“, - kalbėjo ministras.

Eltai B. Markauskas jau anksčiau yra teigęs, kad tikisi padidinti pagaminamo pieno kiekį nuo 1,5 tonos iki 3 tonų. Jis taip pat teigė neigiamai vertinantis karvių skaičiaus ūkiuose mažėjimą, nepaisant to, kad pagaminamo pieno kiekis nemažėja dėl augančio produktyvumo.