E. Drupas: „Bankininkai ieško garantijų, nes mato, kad jau trečius metus iš eilės ūkių pelningumas prastėja, jie rodo, jog rezultatai eina žemyn.“

Po praėjusios krizės, kai žemdirbiai didžiavosi, kad žemės ūkis lyg lokomotyvas ištempė Lietuvos ekonomiką, jiems plačiau ėmė šypsotis ir bankininkai. Dabar žemės ūkio sektoriaus atstovai pastebi, kad bankų skolinimo politika keičiasi. Apie prastus verslo kreditavimo signalus kalba ir kiti verslininkai. „Ekonomika auga, o paskolos verslui traukiasi. Tai gali iššaukti prastų padarinių“, – perspėja jie.

Kreditavimas lėtinamas

Jau kurį laiką ekspertai pranašauja, kad artėja nauja krizė, pasaulio ekonominės raidos vertinimas blogėja. Prastesni ženklai matomi pramonės srityje, geriau laikosi paslaugų sektorius. Lietuvos bankas skelbia, kad mūsų šalies ekonominė plėtra nelėtėja – šių metų pirmąjį pusmetį metinis realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas siekė net 4 proc. Lietuvos banko prognozėmis, šiemet ekonomika augs sparčiau, nei tikėtasi, o kitais metais augimas sulėtės.

Žemės ūkio bendrovių atstovai teigia pastebintys, kad bankų skolinimo politika keičiasi. Pasak jų, kai ekonomika auga, o kreditavimas lėtinamas, galima sulaukti prastų padarinių. „Nors ekonomika auga apie 4 proc., paskolos traukiasi vos ne 10 proc. Europoje tapome sumažinto įmonių finansavimo lyderiai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė vienos didžiausių šalies žemės ūkio bendrovių „AUGA Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius.

Jis pridūrė, kad tai liečia visas įmones, ne tik žemės ūkį. Kai įjungiami kreditavimo stabdžiai, paskolų sulaukia tie, kuriems geriau sekasi, ir kur mažesnės rizikos. „Kadangi žemės ūkiui buvo sunkūs metai, žemdirbiai nepriskiriami prie sėkmingųjų. Juk bankai duoda skėtį, kai šviečia saulė, o kai lyja – jį atima“, – žinoma posakį priminė K. Juščius.

K. Juščius

K. Juščius

„AUGA Group“ generalinis direktorius tokią situaciją sieja su menka konkurencija Lietuvos bankų sektoriuje. „Leidus susijungti dviem bankams, Lietuvoje liko tik trys bankai, galintys finansuoti didesnes įmones. Vietinio kapitalo bankas dirba šauniai, jo paskolų portfelis išaugo, tačiau jo pajėgumai riboti. Amerikiečiams įsigijus į vieną banką sujungtus skandinaviškų bankų padalinius, kai kurie bankai sumažino savo paskolų portfelius. Jeigu vienas stambiausių bankų savo paskolų portfelį sumažina 800 mln. eurų, tai reikšminga“, – teigė pašnekovas.

Baksnoja į pelną

Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „Pelaniškiai“ direktorius Edikas Drupas tvirtino, kad gauti kreditą tapo sunkiau, nes bankai dabar labai atidžiai nagrinėja veiklos rezultatus ir gana ilgai priiminėja sprendimus dėl paskolų. „Bankininkai ieško garantijų, nes mato, kad jau trečius metus iš eilės ūkių pelningumas prastėja, jie rodo, jog rezultatai eina žemyn. Mums tai nepatinka, nes jie nežiūri, ar turto užtenka, o labiausiai pirštu baksnoja į pelną“, – apie pastarojo meto įtemptą bendravimą su bankininkais pasakojo „Pelaniškių“ vadovas.

Edikas Drupas

Edikas Drupas

Žemės ūkio bendrovių atstovai pastebėjo, kad bankininkai žemdirbiams mažiau šypsosi nuo praeito rudens. Ir tai suprantama – praėjusiais metais kamavo sausra, o 2017-aisiais derlių skandino liūtys. „Mes tai suprantame, čia nėra nieko specialaus. Kai įmonėms sunkiau ir pelnas mažėja, natūralu, kad atsirado daugiau atsargumo. Kalbant apie grūdininkus, vertinama svarbi aplinkybė – Rusijos ir Ukrainos derliai, visi nuogąstauja, kad eksporto rinkos bus užverstos pigiais grūdais. Taigi ir bankai bijo rizikuoti“, – aiškino E.Drupas.

Pristabdo investicijas

Kita vertus, anot „Pelaniškų“ direktoriaus, žemės ūkio sektoriaus atstovai patys nesiveržia pradėti naujų investicinių projektų. „Iš tikrųjų bendrovės stabdo investicijas, baigiami pradėti projektai, o nauji pristabdomi. Pirmiausia kalbu apie savo ūkį, mes kol kas naujų investicijų nepradėsime, nes sudėtinga dėl pinigų srautų. Antrus metus sausra, pajamų sumažėjo, o paslaugos, technika pabrango, mokesčiai auga. Pajamos nedidėja ar net mažėja, o gamybos sąnaudos auga. Todėl nenorime užlipti ant grėbio“, – aiškino pašnekovas.

Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės vadovo manymu, trumpuoju laikotarpiu ne viename ūkyje investicijos sustos. Sunkiau bus ūkiams, neprikaupusiems „lašinių“ geresniais metais. „Ateis išbandymų metai, nesakau, kad čia kokia nors katastrofa, bet susikaupimo ir susiveržimo bus. Gali tekti ir atleisti žmonių, didinti darbo efektyvumą“, – sakė E.Drupas.

Nors žemės ūkio bendrovių atstovai kalba apie sunkumus, mažinti atlyginimų darbuotojams neplanuoja. „Apie tai negali būti nė kalbos. Mažinti atlyginimų, manau, niekas nerizikuos, nes darbuotojai yra branginami, be to, pabrango pragyvenimas. Žmonės ateina prašyti didesnio atlyginimo, nes skundžiasi, kad viskas brangsta. Jeigu nekelsi atlyginimo, ieškos darbo kitur, nes sunku pragyventi“, – aiškino jis.

Bankai grynųjų neduoda

Biržų rajono ūkininkas Henrikas Bertulis nesutinka, kad žemdirbiams tapo sunkiau gauti kreditą. „Bankai į ūkininkus žiūri palankiai. Ir vieni, ir kiti aktyviai kviečia į pasitarimus. Manau, kad žemdirbiai yra patikimi klientai, bankininkų požiūris nepasikeitė, pasikeitė tik palūkanos. Prieš 2–3 metus jos sudarė 2–3 proc. o dabar jau kalbama apie 4–6 proc.“, – teigė stambaus augalininkystės ūkio savininkas.

Jis sakė matantis kitą problemą – bankų klientų aptarnavimo skyriuose neišduodama grynųjų pinigų. „Daug dirbamų žemių nuomojamės, jas daugiausia nuomoja senyvo amžiaus žmonės, nuomą jie nori gauti grynais. Kai nuvažiavęs į Panevėžį paprašiau grynųjų, negavau. Sakė, kad jų galima gauti tik keliose vietose Vilniuje ir Kaune, užsisakius iš anksto. Pavedimų mokesčiai didėja, o grynųjų neduoda. Nukreipia į bankomatus, o iš jų per savaitę galima išsigryninti tik iki 3 000 eurų. Kai po 150–200 eurų nuomojiesi 300–500 ha, reikia ne tokių sumų. Bankai vis labiau reguliuoja mūsų gyvenimą“, – piktinosi H.Bertulis.

Dar viena blogybė – bankų skyrių naikinimas rajonuose. Pasak ūkininko, prieš kurį laiką užsidarė skyrius Biržuose, paskui Pasvalyje, dabar tenka važinėti į Panevėžį. O bendrauti su bankininkais tenka dažnai.

„Daug metų dirbu, ir be kredito nesu gyvenęs, gal tik kokį pusmetį. Vieną grąžini, kitą imi. Neįmanoma sukaupti tiek savo lėšų, kad galėtum investuoti. Didesnis ūkis be to neišsiverčia, nes

nuolat reikia atnaujinti techniką, technologijas. Viskas keičiasi, modernėja, sustoti negalime“, – aiškino stambus grūdininkas.

Gelbėtų rizikos valdymo fondai

Žemės ūkio verslui patrauklumo nesuteikia ir klimato kaitos eskalavimas. K.Juščiaus manymu, ūkininkams vertėtų suskubti kurti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Jiems atsiradus būtų lengviau suvaldyti rizikas, o tai įvertintų ir kredito įstaigos.

„Bankai matytų, kad ūkininkams yra galimybė kreiptis į fondą, kai blogi metai, ir gauti papildomų lėšų. Taigi ir bankininkų akyse šis verslas taptų ženkliai mažiau rizikingas. Jie noriau finansuotų žemės ūkio verslą, galintį turėti pakankamai stabilius finansinius srautus. Tada ūkininkai ir bendrovės galėtų investuoti į naujausias technologijas ir didinti darbo našumą. O tai leistų didinti atlyginimus žmonėms kaimiškose vietovėse. Jeigu nebus investicijų ir technologinių pakeitimų, mes sustosime“, – konstatavo „AUGA Group“ vadovas.

Jis pabrėžė, kad žemės ūkio verslas neturėtų būti remiamas mokesčių mokėtojų pinigais, valstybė žemdirbiams pakištų petį tik sunkiu metu. „Valstybės lėšos galėtų būti panaudotos tik tam tikram laikotarpiui kaip parama, kurią reikėtų grąžinti. Mokesčių mokėtojų pinigai neturėtų būti išdalinti kaip subsidija žemdirbiams. Tai būtų neteisinga“, – samprotavo K.Juščius.

Unijų paskolų portfelis išaugo

Daiva Kuršelytė, Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė

Išduodami paskolas kruopščiai laikomės Lietuvos banko nustatytų kreditavimo taisyklių ir atsakingo skolinimo gerosios praktikos, nes atsakome už indėlininkų pinigus. Tad jei unijos narys – klientas – turi tvarias pajamas ir pajamų užtenka ne tik ūkio veiklai vykdyti, bet ir kredito įmokai dengti – paskolą būtinai suteikiame.

Kita vertus, skirtingai nei didieji bankai, esame arčiau savo kliento: kuriame ir su juo išlaikome kuo artimesnius, žmogiškus santykius, tad visuomet stengiamės žiūrėti ne tik formaliai, bet ir į kliento veiklos esmę, jos tvarumą. Stengiamės suprasti žemdirbius, jų poreikius ir galimybes, atsižvelgiame į mums labai svarbų kriterijų – lojalumą.

Žemdirbiai buvo mūsų pirmieji nariai bei steigėjai, todėl šiandien su jais visuomet stengiamės surasti abiem pusėms tinkamą sprendimą. Esant poreikiui sudarome individualų kredito grąžinimo grafiką, prisitaikant prie ūkio piniginių srautų.

Kaip ir kiekviename versle, taip ir ūkyje siekiant plėtros ir inovacijų didžiajai daugumai reikalingas finansavimas, o nemažą to dalį sudaro skolintos lėšos. Kredito unijos, kaip ir atsiradimo pradžioje, taip ir dabar sėkmingai finansuoja ūkininkus ir su ūkininkavimu susijusias veiklas bei aktyviai dirba su Žemės ūkio garantijų fondu.

Lietuvos kredito unijų paskolų portfelis per 2018 m. išaugo net 30 proc., o Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų portfelis didėjo tik 8 proc. Visas Lietuvos kredito unijų grupės paskolų portfelis sudaro per 300 mln. eurų. Žemės ūkio paskolos sudaro daugiau nei 30 proc. visų paskolų portfelio.