Ne paslaptis, kad smulkiems ūkiams konkurencinėje kovoje veikti išvien yra lengviau. Susitarti paprasčiau pasinaudojus parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Smulkūs ūkio subjektai tarpusavio bendradarbiavimui vystyti kviečiami teikti paraiškas visą spalį – iki lapkričio 4 d.

Teigiama patirtis

Nors ir sakoma, kad lietuvis mėgsta džiaugtis, kai dega kaimyno tvartas, bendradarbiavimas taip pat po truputį tampa madingas. ES paramos pinigai, kaip rodo sėkmės istorijos, ypač motyvuoja tuos, kurie nėra verslo gigantai, neturi didelių koncernų. Gyvų pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Panevėžio rajone dirbantis ūkininkas Sigitas Daukšas, kuris ne pirmą kartą sėkmingai naudojasi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) skirstoma parama, pasakoja, jog su partneriais naudojasi ir galimybe ūkiams dirbti išvien. Būtent šia paramos programa jis pirmą kartą pasinaudojo 2018 metais, nors dar anksčiau jis, kaip ir jo partneriai, jau turėjo patirties įgyvendinant ES projektus pagal kitas priemones.

„Bendradarbiauja trys smulkūs ūkiai, auginantys javus, rapsus ir žirnius. Pagal paramos priemonę „Smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimas“, kurios intensyvumas yra 60 proc., bendram ūkininkų naudojimui buvo įsigytas traktorius, plūgas, prikabinamas purkštuvas, trąšų barstytuvas, skutikas ir puspriekabė. Visi šie ūkininkai 2008–2013 metais yra įgyvendinę smulkiųjų ūkių paramos projektus. Tad įgyvendinti bendrą projektą sutarėm greitai“, – pasakoja S.Daukšas.

Žiniasklaidoje galima rasti ir daugiau teigiamų naudojimosi šia paramos priemone patirčių. Anykščių rajone baidarių nuoma ir svečių apgyvendinimu užsiimanti Inga Kilčiauskienė, kuri veiklą plėtoja kartu su vyru Andriumi, taip pat tikina, kad bendradarbiavimas Lietuvoje pamažu prigyja, o be minėtos paramos nebūtų pavykę taip sėkmingai išplėtoti verslo.

Giria NMA darbą

Jei ne ES parama, S.Daukšo teigimu, galbūt ant šių ūkių vartų jau būtų kabojusios spynos. Įdomu tai, kad sklandaus darbo, kaip tikina pašnekovas, nesutrukdė dėl koronaviruso pandemijos įvestas karantinas – tam padėjo pažangios technologijos.

„Dalyvaujant ne pirmą kartą, paraiškos pildymas nesudėtingas. Pats esu dalyvavęs ne viename NMA organizuotame seminare apie paramas. Visapusiškas konsultacijas apie tai visada labai geranoriškai suteikia NMA Panevėžio skyriaus darbuotojos – joms tikrai ačiū. Projekto investicijų kontrolė atliekama pateikus mokėjimo prašymus. Atvykusiam kontrolieriui pateikiama visa dokumentacija. Paskutinė patikra karantino metu vyko tik per mobiliąją programėlę „NMA agro“. Labai patogu. Kadangi viską darom pagal paramos taisykles, jokios patikros nebaugina“, – sakė ūkininkas.

S.Daukšas su partneriais planuoja dalyvauti ir dabartinėje priemonėje. „Šiuo metu paraiškos yra renkamos ir mes savąją pateiksim nedideliam javų kombainui įsigyti. Gal ir mums užteks lėšų. O kitiems smulkiems ūkininkams rekomenduočiau gerai išnagrinėti paramos taisykles ir susibūrus drauge dalyvauti bendradarbiavimo programoje“, – ragina pašnekovas.

Išdrįsti ragina ir Anykščių rajono verslininkė I.Kilčiauskienė, kuri šįkart vėl ketina teikti paraišką. Jei ne ES parama, pasiekimai, anot jos, būtų kuklesni. „Pajėgumai būtų kiti, baidarių turėtume mažiau, kaimo turizmo sodybos infrastruktūra būtų visiškai kitokia, gerokai kuklesnė“, – sako moteris.

Kiek ir kas gali gauti

Šiam paraiškų rinkimo etapui, kaip nurodo NMA, skirta 2 314 570 Eur ES ir Lietuvos biudžeto lėšų. „Parama pagal priemonę skiriama organizuoti smulkių ūkio subjektų – kaimo vietovėje veikiančių smulkiųjų ūkininkų, smulkiųjų miško valdytojų, labai mažų įmonių bei fizinių asmenų – bendrus darbo procesus dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą“, – sakoma NMA pranešime.

Taigi tarp partnerių negali vienas miškininkauti, kitas plėtoti kaimo turizmą, dar kitas vykdyti aplinkosauginę programą, o ketvirtasis sėti rapsą. Vykdant projektą taip pat nebus galima įtraukinėti naujų veiklų, kurios nebuvo nurodytos paraiškoje. Aišku, paraiškų negali teikti ir nė vieno iš pareiškėjų įsteigti juridiniai asmenys. Paraiškos teikėjai turi kartu pristatyti ir jungtinės veiklos sutartį. Pažymėtina, kad daugiau balų ir galimybių gauti paramą turės projektai, kurie bendrai veiklai sutelks 5 ir daugiau smulkiųjų ūkininkų, miškininkų ar verslininkų.

Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 90 tūkst. Eur. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. Eur.

Paramos intensyvumas priklauso nuo patirtų išlaidų: projekto bendrosios išlaidos bus finansuojamos 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc. Jei verslo planas bus įgyvendinamas smulkiesiems ūkininkams bendradarbiaujant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, numatyta kompensuoti iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti verslo plano išlaidų.

Paraiškos gauti paramą renkamos Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Projektas privalo būti pradėtas įgyvendinti (pateiktas pirmasis mokėjimo prašymas) per 6 mėn. nuo avanso išmokėjimo dienos, jei numatytas išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu būdas. Jei avanso paraiškos teikėjas neprašo, šis reikalavimas netaikomas. Projekto įgyvendinimo trukmė – iki 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.

Daugiau informacijos apie tinkamas finansuoti išlaidas, balų skaičiavimo sistemą ir kitas technines detales galima rasti interneto svetainėje www.nma.lt.

Vaclovas Kardašius