Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bendrovės gerbtinos, bet pirmenybė smulkiesiems

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪB) nariai, metų pabaigoje susirinkę į tradicinę metinę konferenciją, apie perspektyvas ir bėdas diskutavo tarpusavyje, susitiko su naujaisiais žemės ūkio „vairininkais“ – paskirtuoju žemės ūkio ministru Broniumi Markausku ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Andriejumi Stančiku.

Nėra vyraujantys

Susitikime dalyvavusi buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė palinkėjo naujajam ministrui ištvermės, nes naujajai ministerijos valdžiai iššūkių tikrai pakaks. „Lietuvoje daug smulkių ūkių, kuriuose ūkininkai uždirba pajamų sau ir savo šeimos nariams. Jie neprašo paramos iš valstybės, todėl sprendimai žemės ūkyje buvo orientuoti ir į juos“, – sakė ji. Jeronimas Kraujelis, LŽŪBA garbės prezidentas, padėkojo ministrei už bendradarbiavimą. „Buvo visko, kaip ir šeimoje, pykomės, svarstėme, sprendėme“, – pripažino jis ir įteikė atsisveikinimo dovaną – duonos kepaliuką.

Lietuvos žemės ūkio bendrovės susiduria su tomis pačiomis bėdomis, kaip ir kiti ūkiai. Juokaudami žemdirbiai svarstė, ar nereikės kitais metais arklių kinkyti į laikinąją sostinę. J.Kraujalio manymu, Žemės ūkio ministerija dar porą metų išliks Vilniuje. Matyt, žemės ūkio profesionalui tai nėra ypatingos svarbos klausimas,  prieš akis svarbesni reikalai.

Jau nebe pirmus metus J. Kraujelis krapšto nuo žaizdos šašą, retoriškai klausdamas, ar iš tiesų žemės ūkio bendrovės yra blogybė, trukdanti vystytis smulkiems ir vidutiniams ūkiams. „Prieš kiekvienus Seimo rinkimus kartojama ta pati dainelė –  esą stambieji skriaudžia mažiukus ir palieka be nieko“, – sakė jis.

Atskirtis didėja

Žemės ūkio bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės Lietuvoje nėra vyraujanti ūkininkavimo forma – 2015 m. jos naudojo tik 397 tūkst. hektarų žemės, arba 9,7 proc. visų ūkių ploto. Bendrosios žemės ūkio produkcijos 1 hektarui bendrovės gamina 2,45 karto daugiau nei kiti ūkiai, o pajamų už realizuotą produkciją gauna 3,4 karto daugiau. „Galime pripažinti, kad atskirtis didėja, bet ar dėl to reikia smerkti bendroves?“ – retoriškai klausė J. Kraujelis.

Vienas procentas bendrovių naudojamos žemės duoda beveik 2 proc. visos šalies žemės ūkio bendrosios produkcijos. Šį pranašumą joms suteikia gyvulininkystės plėtra ir naujų pažangesnių ūkininkavimo metodų diegimas. Bendrovėse nuosekliai didėja augalų derlingumas ir gyvulių produktyvumas. Anot J.Kraujelio, būtent bendrovės gali sukurti patrauklių darbo vietų, tapti įrankiu, stabdančiu Lietuvos gyventojų emigraciją.

Kaip Lietuvos regionus padaryti patrauklius dirbantiems žmonėms – ši mintis jau seniai jaudina bendrovių vadovus. „Žmogus turi dirbti ir gauti tinkamą atlygį, kad iš darbo galėtų išlaikyti šeimą, vaikus išleisti į mokslus“, – paprastą receptą pateikė asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.

Ieškos sutarimo

Vis dėlto naujoji valdžia neplanuoja stiprinti bendrovių. Atvirkščiai, dėmesį žadama skirti smulkiesiems ūkininkams.

Paskirtasis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pripažino svarbų žemės ūkio bendrovių indėlį. „Manau, ieškosime bendro sutarimo ir tikrai jį rasime, – sakė jis. –  Išanalizavome LŽŪBA pasiūlymus ir neradome nė vieno, kurio negalėtume įtraukti į priemonių planą ar prieštarautų Vyriausybės programai.“

Pasak B.Markausko, planuojama skatinti smulkių ūkių plėtrą, taip pat bus siūloma  mažinti Europos Sąjungos tiesiogines išmokas didiesiems žemvaldžiams, turintiems daugiau nei 500 hektarų žemės.

Paskirtojo žemės ūkio ministro manymu, didžiulė blogybė yra ta, kad žemės ūkio pagrindą sudaro ne vidutiniai šeimos ūkiai, o stambios įmonės ir labai smulkūs ūkininkai. „Vienas iš pirmųjų mano darbų bus apvažiuoti visą Lietuvą ir suprasti, kas vyksta. Reikia suskaičiuoti, kiek mes turime smulkių ūkių, kokie jų planai, – sakė jis. – Kiek yra senų ūkininkų, kurie nenori investuoti, kiek žemės turi jauni smulkieji ūkininkai, kokios jų galimybės plėsti savo ūkius iki vidutinio prekinio ūkio.“

Pirmenybė smulkiesiems

Pasak B.Markausko, ūkininkams, dirbantiems per 500 hektarų žemės, galėtų būti taikoma moduliacija, pavyzdžiui, 10 proc. mažinamos išmokos. „Potencialiems smulkiems ūkiams skatinti turėtų būti mokamos didesnės tiesioginės išmokos už pirmuosius 10 hektarų. Siūlytume labiau remti ūkininkus, turinčius nuo 10 iki 30 hektarų ploto. Jeigu pritaikytume moduliaciją stambiems ūkiams, atsirastų daugiau lėšų smulkiems ūkiams remti. Dar viena galimybė – struktūrinė parama. Penkias karves turintis ūkininkas nuėjęs į banką nelabai gaus paskolą. Galėtų būti paskolų garantijų fondas arba galbūt galėtume padidinti paramos intensyvumą. Taip pat reikėtų ieškoti mechanizmų, kaip būtų galima paremti kooperatyvus“, – sakė jis.

Ministras neabejojo, kad sulauksiąs didžiųjų žemės ūkio bendrovių pasipriešinimo, tačiau visų tikslas toks pat – ir bendrovėms reikia, kad kaimas būtų gyvas.

Ieškos sprendimų

Labai svarbu, pasak B. Markausko, kad ūkininkai jungtųsi į kooperatyvus, nes tik tokiu keliu galima padidinti jų galią kalbantis su perdirbėjais ir prekybininkais.

Be to, kooperatyvams galėtų būti skiriama intensyvesnė struktūrinė parama, taikomas prioritetas kooperatyvams gaunant perdirbimui skirtą paramą. Yra dar nacionalinė parama. „Valstybiniu mastu mes sutariame, kad kooperacija palengvintų visiems gyvenimą, – sakė jis. –  Mes turime rasti mechanizmus, kurie paskatintų ūkininkus kooperuotis.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pripažino, kad sprendimo būdų bus ieškoma, o vietos po saule turi užtekti visiems. Jis kalbėjo ir apie perskirstymą: „Kaime visi nebus ūkininkai, per laiką bus tam tikras persiskirstymas, – sakė jis. – Reikia, kad žmogus turėtų užtikrintas pajamas kaime, tuomet jis čia gyvens. Žinoma, ūkių stambėjimas vyks, tik jis nebus grobuoniškas.“

Vizitinė kortelė 2015 m.

374 mln. eurų pajamų, arba 28 proc. visų ūkių gautų pajamų – tiek Lietuvos žemės ūkio bendrovės gavo iš pagamintos ir realizuotos augalininkystės bei gyvulininkystės produkcijos.

1 345 eurai – tiek pajamų bendrovės vidutiniškai gavo iš vieno naudmenų hektaro, t 3,4 karto daugiau nei kituose ūkiuose.

9 817 darbuotojai – tiek žmonių dirbo visose bendrovėse. Už darbą (be socialinio ir sveikatos draudimo įmokų) jiems per metus išmokėta per 71,1 mln. eurų. Vienam darbuotojui per metus – 7 242 eurai, per mėnesį – vidutiniškai po 604 eurus.

28,3 ha – tiek žemės ūkio naudmenų vidutiniškai teko vienam darbuotojui.

19,9 mln. eurų – tiek nuompinigių gavo žemės savininkai už bendrovėms išnuomotus 201 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų.

99 eurai vidutiniškai už vieną hektarą mokėta savininkams nuomos mokesčio kartu su gyventojų pajamų mokesčiu.

260 mln. eurų  – tiek bendrovės išleido pirkdamos trąšas, degalus, elektros energiją, augalų apsaugos priemones, paslaugas ir kitus gamybai reikalingus išteklius.

88 mln. eurų bendrovės išleido įsigydamos techniką, statybines medžiagas, įrangą.

Rekomenduojami video