Gera žinia ūkininkams, bijantiems vilkų daromos žalos bandoms ar ją jau patyrusiems. Labiausiai nuo vilkų kenčiančių savivaldybių sklypų savininkai vėl gali teikti paraiškas prevencinėms priemonėms, apsaugančioms ūkinius gyvūnus nuo vilkų, įsigyti. Paramos paraiškos Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus priimamos iki rugsėjo 18 d.

Galvojo, kad nespės

Vilkų padaroma žala nusinešus ėriuką ar ožkytę, ginčai dėl pilkųjų plėšikų medžioklės ir gamtosaugos – aktualios temos. Net ir ne medžiotojai dabar gali gauti lėšų, kad apsaugotų savo auginamą bandą. NMA paskelbtam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ skirta 475 747 Eur paramos suma. Vienam paramos gavėjui numatyta skirti iki 5 000 Eur paramos, tinkamas finansuoti išlaidas kompensuojant 100 proc.

Stebulių kaime (Lazdijų r.) 80-ies avių bandą auginantis Mantas Jančiukas, veiklą pradėjęs prieš dešimtmetį, sako anuomet tik girdėjęs apie vilkų užpuolimus. „Visada taip būna: atrodo, taip gali nutikti kitiems, bet ne tau. Tikrą žalą patyriau prieš metus – vilkai nusinešė vieną avį, o kitos spėjo pabėgti į ūkinį pastatą. Asmeniškai nesu patyręs „malonumų“, apie kuriuos papasakojo kaimynai, kai vilkai tiesiog ateina į kiemą“, – pasakoja M.Jančiukas.

Medžiojimu nesižavintis vyras sako iškart po incidento suvokęs: jei pats nesisaugosi, niekas neapsaugos. NMA siūlymas pasinaudoti galimybe įsigyti apsaugos priemonių pasitaikė kaip tik laiku, mat, pasak ūkininko, vilkai nesunkiai įveikė elektrinį piemenį.

„Gali būti, kad esu pirmasis klientas, pasinaudojęs šia parama. Tikrai labai skubėjau, bijojau, kad nespėsiu. Gal todėl viskas gerai išėjo. Man padėjo konsultantai, pats procesas visai patiko. Dabar belieka laukti ir įsitikinti tinklo efektyvumu. Įsigijau mano ūkiui, manau, tinkamiausią 2 000 metrų tinklinį aptvarą su priklausiniais“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė M.Jančiukas.

Daug mitų

Apsaugai nuo vilkų, NMA administruojamai programai pritariantis bei rizikuoti nenorintis ūkininkas labai abejoja viešojoje erdvėje pasirodančiomis idėjomis, esą vilkai išvis neliečia galvijų ir žmonių. Nei vilkų, nei kitų padarų medžioti nelinkęs ūkininkas skeptiškai vertina kalbas, jog galvijus pačiumpa ir suėda ne vilkai, o valkataujantys šunys.

„2 000 metrų tinklinį aptvarą su priklausiniais pirkau ne šiaip sau – galima patirti tikrai labai didelę žalą. <...> Mano nuomone, vilką reikia atgrasyti nuo noro lįsti prie avies. Jeigu vilkas užuos avį, bet jos nematys, prilindęs prie aptvaro gaus gerą elektros iškrovą ir apsigalvos. Todėl pirkau gerus generatorius, o išlaidas finansavo NMA. Kalbos apie tai, kad galvijus nuneša ne vilkai, o valkataujantys šunys – keistos. To nepatvirtina genetiniai tyrimai, kurių kažkodėl neatlieka. Turėtų būti atliekami tyrimai, o jų pagrindu daromos išvados. Man, ūkininkui, svarbu apsaugoti savo turtą, todėl projektas, vykdomas padedant NMA, man ir kitiems ūkininkams yra labai laiku ir vietoje“, – sakė jis.

Skatins naudotis ir kitus

Pasak M.Jančiuko, paprastą 90 centimetrų elektrinę tvorą-piemenį vilkas įveikia paprastu šuoliu, jeigu tik užuodžia maistą – avį, ožką ar paršą. Standartinio elektrinio piemens kuoliukus ūkininkas rado išvartytus. Todėl priekaištai ūkininkams, esą jie ne vietoje gano bandas ir dėl to patys kalti – visiškai nepagrįsti. „Taip kalba tik tie, kurie patys nieko netvarkė ir neganė. Tolimose mano ganyklose viskas buvo tvarkinga. Kai avis parsivedžiau arčiau namų, vilkas vieną nusinešė prie pat kaimo mokyklos. Jei reikia, plėšrūnai ateina ir į kiemą. Štai čia ir yra problema. Kalbant apie specialius šunis, neturime stiprių ir apmokytų šunų, kurie realiai apgintų bandą nuo vilko. Tokie šunys ir jų apmokymas beprotiškai brangiai kainuoja“, – savo argumentus dėstė vyras.

M.Jančiuko teigimu, bandymas apdrausti augintinius nuo plėšrūnų yra tik teorinė bei ganėtinai brangi išeitis. „Dabar jau tiksliai nepamenu, bet kai turėjau maždaug 50 avelių bandą, draudimo įmoka siekė 600 Eur, o išmoka, kurią gavau, – apie 50 Eur. Be to, sudarant sutartį keliami dideli saugumo reikalavimai. Tai, lyginant su NMA siūlomu projektu, visiškai neapsimoka. Todėl iš visų variantų – šunų, elektrinių standartinių piemenų, medžioklės ir ES lėšomis finansuojamo elektrinio tinklo (kurio aukštis – 1–1,23 metro) – renkuosi pastarąjį. Teoriškai būtų įmanoma pasikasti po tvora, ką vilkai irgi labai gerai moka, bet pas mus Dzūkijoje toks priemolis – kastis link avies, kurios nemato, vilkui tektų gal net visą parą. Net vilkui atsibostų tas pats procesas. Toks ir yra tikslas – atgrasymas“, – samprotavo ūkininkas.

Nesiveldamas į didelius ginčus dėl medžioklės, ūkininkas realios naudos tikisi būtent iš NMA. Jos kvietimus teikti paraiškas ūkininkas seka ne tik dėl to, kad didėja vilkų populiacija ir pasinaudojus parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ atsiranda galimybė apsiginti nuo vilkų. Pasak M.Jančiuko, NMA teikiama parama yra viena geriausių platformų steigtis bei plėstis smulkiems ūkiams.

Vaclovas Kardašius