Šiandien Lietuvoje bene kiekvienas žino ar bent yra girdėjęs, kas tai yra ekologija, ekologiškas gyvenimo būdas, ekologinis ūkininkavimas ir ekologiški produktai. Po truputį į Lietuvą skinasi kelią ir biodinaminė žemdirbystė, kuriasi biodinaminiai ūkiai – jų šiandien turime daugiau nei 10. Tai įdomus, bet nelengvas kelias.

Harmonija su gamta

Biodinamika – tai mokslas apie gamtoje esančias gyvybines jėgas, pirminių principų atpažinimą ir panaudojimą. Tai principai, kurie suteikia dirbamai aplinkai harmonijos ir ją atgaivina.

Biodinaminė žemdirbystė yra aukštesnė žemdirbystės pakopa, už ekologinę griežtesnė mažiausiai tris kartus: visas ūkis turi būti biodinaminis. Negali būti, kad pusėje ūkio būtų, pavyzdžiui, pilamos trąšos, pesticidai ir pan., o kitoje pusėje – ūkininkaujama ekologiškai. Ūkis pirmiausia turi būti visiškai pertvarkytas į ekologinį, ir iš jo – į biodinaminį. Jei ūkis nėra ekologinis, jis negali siekti biodinaminio ūkio statuso.

Biodinaminė žemdirbystė pagrįsta holistiniu požiūriu, nuosekliai nusakančiu, kaip dirbame žemę ir ką ji turi išauginti. Svarbus vienas dalykas – mes tarnaujame žemei, norėdami atsidėkoti, dirbame ją tinkamai, o ji mums duoda sveikų produktų.

Biodinaminės žemdirbystės pagrindai buvo suformuoti po Pirmojo pasaulinio karo, 1924 metais, austrų filosofo, literatūrologo, menininko, antroposofijos pradininko Rudolfo Šteinerio (1861–1925), kuris turėjo savitą požiūrį į tai, kaip reikėtų dirbti žemę. Buvo daug kalbama, kad augdamas augalas yra veikiamas aplinkos – tos, kuri yra žemės gelmėse ir kosmose. R.Šteineris 1924 metais skaitydamas paskaitų ciklą „Žemės ūkio kursas“, jis savo idėją apibūdino taip: „Tai pažinimo kelias, skirtas žmogaus dvasiniam pradui ir Visatos dvasiniam pradui suderinti.“ Biologinio-dinaminio judėjimo tikslas:

• išsaugoti žemės kultūrinį kraštovaizdį;
• gaminti aukštos kokybės maisto produktus;
• sąmoningai, individualiai plėtoti ūkį, jame tvariai ūkininkauti;
• nuosekliai užsiimti ekologine gamyba ir perdirbimu laikantis aukščiausių standartų „Demeter“.

Vokietijos ir Šveicarijos ūkininkai, dirbantys pagal biodinaminės žemdirbystės principus, į „Demeter“ organizaciją susibūrė 1929 m. Dabar ji sertifikuoja biodinaminius ūkius visame pasaulyje. „Demeter“ tapo visos biodinaminiuose ūkiuose pagamintos produkcijos prekės ženklu. Tarptautinis „Demeter“ tinklas sieja daugiau kaip 3 500 gamintojų iš 40 šalių.

Kadangi biodinaminis ūkininkavimas laikomas aukštesne ekologinio ūkininkavimo pakopa, dažniausiai juo užsiima ekologinių ūkių savininkai. Iš ekologinio į biodinaminį ūkininkavimą galima pereiti tik per trejus metus. Pirmaisiais metais visa ūkyje pagaminta produkcija galima šerti tik savo gyvulius. Antraisiais metais jau galima produktus tiekti rinkai, bet biodinaminio produkto statusas jiems suteikiamas tik trečiaisiais metais. Pirmiausia „Demeter“ ūkininkai stengiasi dirvožemyje atkurti humuso sluoksnį, kad jame pradėtų vykti natūralūs dirvodaros procesai. Tam reikia biodinaminių preparatų.

Dirbtinių trąšų pakeitimas

Biodinaminiuose ūkiuose naudojami specialūs preparatai, kurių kiekvienas ūkininkas ūkyje pasigamina pats.

Norint teigiamai paveikti augalų augimą, purškiami šie biodinaminiai preparatai: karvės ragų ir mėšlo bei karvės ragų ir krištolo. Pirmasis skirtas dirvai purkšti, antrasis – augalams, kad jie būtų gyvybingi ir sveiki. Atitinkamai ir žmogus, valgydamas sveikus augalus, yra sveikas ir stiprus.

Kompostui skirti preparatai

Visas ūkyje sukauptas mėšlas ir organinės atliekos kraunami į kaupus ir papildomi biodinaminiais preparatais. Jie gaminami iš žolių (ramunėlių, kraujažolių, dilgėlių, valerijonų, ąžuolo žievių, kiaulpienių), kurios fermentuojamos kokioje nors gyvulinėje terpėje. Pavyzdžiui, į elnio pūslę sudedami kraujažolių žiedynai, į karvės diafragmą – kiaulpienių žiedai, į karvės plonąsias žarnas – ramunėlės, į karvės kaukolę – ąžuolo žievės. Komposto kaupe kas metrą iškasamos duobelės ir suberiami preparatai. Kaupas apšlakstomas valerijono žiedų vandenine ištrauka. Galiausiai jis uždengiamas daržo plėvele arba šiaudais. Veikiant preparatams, kompostavimo procesai vyksta greičiau, tolygiau ir kompostas „neperdega“. Juo tręšiami laukai.

Karvės bandų preparatas

Jis gaminamas iš visų kompostavimo preparatų, kalnų krištolo, o Lietuvoje – ir iš gintaro miltelių.

Pavasarį juo nupurškiami visi laukai, kad augalai pabustų. Šis preparatas buvo sukurtas 1986 m., po Černobylio atominės elektrinės avarijos, kai visa Europa buvo nuklota radioaktyviomis atliekomis. Būtent „Demeter“ ūkininkai sugalvojo, kaip šiuo preparatu greičiau neutralizuoti radiaciją laukuose.

Būtinas reikalavimas

Pagrindiniai motininiai gyvūnai yra karvės. Jos visos turi būti su ragais, pašalinti ragų negalima. Gyvulių gali nelaikyti tik tie, kurie augina vaistažoles ar verčiasi sodininkyste, bet biodiniaminiam ūkiui skirtus preparatus jie vis tiek privalo naudoti.

Sėjomaina

Biodinaminėje žemdirbystėje labai svarbi sėjomaina. Ir ne kas trejus metus, o mažiausiai kas septynerius, dar geriau kas – dvylika. Vengiama ir monokultūrų. Daugelis ūkininkų praktikuoja neariminę žemdirbystę, kiti aria negiliai – iki 20 centimetrų. Dabar atliekami išsamūs tyrimai, kuris būdas geresnis. Daugelis ūkininkų naudoja ir Marios Thun planetų konsteliacinį sėjos kalendorių.

Produktai geresni

Vokietijoje veikia KWALIS institutas, kurio tikslas – tirti, kuo skiriasi biodinaminiai produktai nuo pagamintų įprastiniu komerciniu būdu. Atliekama ir daug kitų mokslinių tyrimų. „Eco Test“ žurnale paskelbti tyrimų rezultatai rodo, kad karvėms į lauką būtina išeiti visus metus, nes kitaip jų piene nebus omega-3 rūgščių.

Biodinaminio perdirbimo misija:

gyvenimo gerovės palaikymas, skatinimas;

tinkamų priedų, metodų taikymas;

švelnus (amatinis) perdirbimas;

netinkamų priedų bei izoliuotų medžiagų vengimas;

skaidrumas ir sąžiningumas deklaruojant;

draugiškos rinkos formavimas;

aplinkosauga, tvarumas, regioniškumas.

Biodinaminės žemdirbystės idėjomis Lietuvoje susidomėjo ir mokslininkai (tiek Aleksandro Stulginskio universitete, tiek Lietuvos sveikatos mokslų Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriuje). Bendraujama su biodinaminės žemdirbystės koordinatore, „Demeter“ atstove Lietuvoje Rasa Čiriene.

Biodinaminės žemdirbystės plėtra šiuolaikiniame globaliame pasaulyje rodo, kad, moksliškai įrodžius tokio ūkininkavimo ypatumus Lietuvos sąlygomis, atsiveria naujos perspektyvios galimybės ūkiams, o vartotojams tiekiami daug kokybiškesni produktai.

Dr. Ina Stuogė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VA Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus mokslo darbuotoja