Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Biodinaminių ūkių pagrindas – gamtos pusiausvyra

Biodinaminiuose ūkiuose gaminamai produkcijai pirkėjų netrūksta. Augant aukštos ir išskirtinės kokybės produktų paklausai, vis daugiau ūkininkų mąsto apie šią kryptį arba bent jau biodinaminės žemdirbystės metodų taikymą savo ūkiuose žemei gyvinti.

Aukšti reikalavimai

Šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuoti 9 biodinaminiai mišrūs ūkiai, kurių bendras plotas – apie 1 350 hektarų, o jų gaminama produkcija žymima pasauliniu prekės ženklu „DEMETER“. Daugiausia sertifikuotų biodinaminių ūkių yra Žemaitijoje: Telšių, Plungės, Tauragės rajonuose. Aukštaitiją reprezentuoja Širvintų ir Trakų rajonai, o Suvalkijos ir Dzūkijos ūkininkai dar tik domisi. Biodinaminių ūkių kūrimosi Lietuvoje iniciatorė ir Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė sakė, kad šiuo ūkininkavimu domisi vis daugiau ekologinių ūkių šeimininkų, norinčių išauginti ne tik sveikus produktus, bet ir išsaugoti gyvybingą dirvožemį. Šio ūkininkavimo pagrindas – pasaulėžiūra, o tik paskui produkcija. Pasak R.Čirienės, biodinaminiai ūkiai, kurių produkcija žymima „Demeter“ ženklu, dirba pagal griežtą gamybos standartą, kuris remiasi Rudolfo Šteinerio mokymu, išdėstytu 1924 m. ir vėliau aprašytu knygoje „Žemės ūkio kursas“. Biodinaminiai ūkiai skiriasi nuo ekologinės žemdirbystės: jie turi būti mišrūs, juose būtina laikyti gyvulius, geriausia galvijus (1 sutartinis vienetas 5 hektarams). Galvijai duoda ne tik pieną ar mėsą, bet ir labai vertingą trąšą – mėšlą, kuris kompostuojamas ūkyje.

Dirbti nesunku

Dvejus metus biodinaminės daržininkystės ūkiui Trakų rajone vadovaujančiam Zbignevui Paškevič nuolat tenka gilinti žinias šioje žemdirbystės srityje. Vyras darbuotis jame pradėjo pereinamuoju į biodinaminį ūkį laikotarpiu. Jis pastebėjo, kad dirbti pagal aukštus standartus nėra sunku, tačiau privalu visus darbus atlikti kruopščiai ir laiku. Z.Paškevič prisiminė, kad vienais metais, kai ūkyje nepavyko pasigaminti komposto, daržovių derlius buvo perpus mažesnis, nei ankstesniais metais. Šiame ūkyje be komposto gaminami ir kiti biodininiam ūkiui reikalingi preparatai, kurie išsaugo aukščiausią daržovių maistinę vertę ir geriausią skonį. Pasak ūkio vadovo, visos ūkyje išaugintos sezoninės daržovės iškeliauja į sveiko maisto restoraną Vilniuje. Daržovių kiekis nėra didelis, kadangi joms skirti tik 25 arai, bet jos labai įvairios. Daržovių auginimas didelės ekonominės naudos ūkiui kol kas neatneša, bet restorano klientai jau seniai pajuto kokybės skirtumą. Biodinaminiame ūkyje auginamos avys, pradėta puoselėti bitininkystė, įkurtas vaismedžių sodas. Ateityje planuojama auginti vynuoges.

Zbignev Paškevič

Požiūris į dirvožemį

Kristina ir Arūnas Martinėliai ekologinį ūkininkavimą pakeitė į biodinaminį prieš penkerius metus. Jų ūkis tarptautiniu „Demeter“ ženklu buvo sertifikuotas praėjusiais metais. Širvintų rajone ūkininkaujantys sutuoktiniai mišriame ūkyje užsiima ir gyvulininkyste, ir augalininkyste. Dalis užaugintos kultūrinių augalų produkcijos, sertifikuotos „Demeter“ ženklu, iškeliauja į užsienį, o galvijų mėsa realizuojama Lietuvoje. Šie sertifikuoti produktai yra apie10–20 proc. brangesni nei ekologiniai. „Tokio įvertinimo esmė – brangesnė produkcija. Kitas aspektas, mūsų nuomone, kitoks, teisingesnis požiūris ne į galutinį produktą, bet į dirvožemį“, – akcentavo Širvintų rajono ūkininkas. Jis pridūrė, kad didžioji dalis jų dirbamos žemės – nuosava, todėl labai svarbu, kad joje būtų užtikrintas optimalus humuso kiekis, kuo didesnis dirvožemio gyvybingumas. Pasak A.Martinėlio, kuo daugiau ūkininkai investuoja į dirvožemį, tuo produktai kokybiškesni. Geresniam ir sveikesniam derliui išauginti naudojami ir čia pat ūkyje pasigaminami biodinaminiai preparatai.

Arūnas Martinėlis

Domisi naujovėmis

Iš ekologinio į biodinaminį ūkininkavimą ketina pereiti ir dar keli Širvintų rajono ūkininkai, kurių ūkiams vadovauja Andrius Gurklys. Šia žemdirbystės šaka vyras susidomėjo supratęs, kad biodinaminę produkciją galima parduoti brangiau. Be to, jį suintrigavo ir preparatų gamyba. „Biodinaminių preparatų dar nesu išbandęs. Aš niekaip nesuvokiu, kaip be salietros, be karbamido kažką galima užaugti, bet pavyzdžiai byloja, kad produkcija užauga ir labai sėkmingai“, – aiškino A.Gurklys.

Ekologinį 50 hektarų ūkį puoselėjanti Genovaitė Sakalauskienė taip pat domisi biodinamine žemdirbyste. Ūkio šeimininkė, auginanti uogas ir daržoves bei užsiimanti jų perdirbimu sakė, kad nuo šios veiklos dar šiek tiek sulaiko būtinas gyvulių laikymas. „Pagrindinė biodinaminio ūkio vystymosi ašis – gyvuliai, dėl kurių sukasi visas ciklas. Kol kas neturiu galimybių jų laikyti“, – atviravo Ukmergės ekologinio ūkio šeimininkė, mąstanti apie galimybę kooperuotis su gretimu ekologiniu pieno ūkiu, kuris ekologiškai augina karves.

Lankėsi ūkiuose

Šią savaitę Lietuvoje biodinaminius seminarus pravedė svečias iš Vokietijos Hartmutas Heilmannas. Agronomas, augimviečių fiziologas, dirvožemio, technikos, kokybės bendrovės pirmininkas ir Hohenlohe ūkininkų mokyklos vadovas ūkininkams pasakojo apie preparatus, jų naudojimą. Jis akcentavo, kad biodinaminiai preparatai ne tik suaktyvina visus dirvožemyje vykstančius procesus, bet ir turi lemiamos įtakos augalų augimui, gerina jų kokybę bei skonį, taip pat puikiai išsilaiko sandėliuojamos. „Bandymai buvo atlikti su morkomis. Vienos jų buvo augintos be biodinaminių preaparatų, kitos – su minimalia preparatų doze, trečios – su padidinta. Morkos, kurioms auginti buvo naudojami biodinaminiai preparatai, tolygiai subrendo, jų kokybė buvo geresnė nei kitų, jos iki pavasario sandėliuose nepuvo“, – tyrimų rezultatus pristatė H.Heilmannas.

Ekologinius ūkius dažnai kaltina dėl piktžolių kiekio. Svečias akcentavo, kad kenkėjai ir piktžolės atspindi žemės ūkio organizmo sveikatą. „Gamtos forume piktžolės ir kenkėjai turi tas pačias teises. Piktžolės nustos augusios, jei joms bus atimtos gyvenimo sąlygos. Tas pats galioja ir kenkėjams, kurie nustos kenkti, jei bus sutvarkyta jų gyvenimo erdvė ir tokiu būdu jiems atimtos gyvenimo sąlygos. Tik: reikia išvystyti tvarkingą subjektų sąmoningumą. Tada galima pradėti spręsti apie būklę ne pagal simptomus, o išmokti dirbti sistemiškai remiantis išplėstiniu biodinaminiu požiūriu“, – dėstė H.Heilmannas.

Pristatė techniką

Agronomas H.Heilmannas pristatė švelnaus dirvožemio įdirbimo ražienų skutiką, kurį Vokietijos biodinamikai ir ekologai jau sėkmingai naudoja taikydami vadinamąjį beariminės žemdirbystės metodą. Toks metodas daugelį labai masina, bet visi bijo piktžolių, jei nustos giliai arę. Ilgametė biodinamikų praktika, išmaniai taikant ražienų skutiką ir derinant jį su akėčiomis arba volu, ne tik tausoja dirvožemį, bet ir ūkininko piniginę, nes toks skutikas priklausomai nuo noragėlių skaičiaus yra nebrangus.

Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacija „Biodinamika LT“ periodiškai organizuoja seminarus apie dirvožemio gerinimą ir jo reikšmės supratimą, biodinaminius preparatus, biodinaminę daržininkystę, sodininkystę. Dabar didžiausias ūkininkų noras išmokti švelniai apdirbti dirvą. Todėl artimiausiu metu jie dalyvaus specialiuose mokymuose, kaip atpažinti dirvos poreikius ir atitinkamai ją įdirbti.

Rekomenduojami video