Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Biosaugos priemonės – efektyviausia prevencija

Per pastaruosius 3 metus, kovojant su AKM virusu išbandyta ne viena priemonė – tai ir biologinės saugos reikalavimų sugriežtinimaskiaules laikantiems ūkiams, ir šernų populiacijos reguliavimas, pasitelkiant medžiotojus, ir rekomendacijos beireikalavimai besilankantiems miškuose.

Įvertinę sukauptą patirtį ir atskirų priemonių efektyvumą VMVT specialistai pripažįsta, kad veiksmingiausia ligos plitimo sustabdymo priemonė - kiaulių, laikomų smulkiuose ūkiuose, išskerdimas, naikinant pasikartojančius ligos židinius ir užkertant kelią tolimesniam plitimui į dar neapimtas AKM teritorijas. O efektyviausia prevencijos priemonė, saugantis nuo viruso,yra sąžiningas biologinės saugos reikalavimų laikymasis.

Pasak VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo Mariaus Masiulio, kiaulių ūkiai ir medžiotojai ar miškų valdytojai jau puikiai žino savo pareigas ir tinkamai jų laikosi, tačiau problemų vis dar kelia nekomerciniai smulkieji ūkiai, kuriuose laikoma nuo 1 iki 10 kiaulių. Tokių ūkių Lietuvoje priskaičiuojama apie 22 tūkst. Šiemet juose jau užfiksuota 19AKM atvejų.

Analizuojant 2016 m. kiaulių ūkiuose užregistruotus atvejus, tiriant užkrato patekimo į ūkius tikimybes, tyrimai parodė, kad daugeliu atvejų šiuose ūkiuose nebuvo laikomasi tinkamų biologinio saugumo priemonių.

„Nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų ir juos taikant tik dėl tikrintojų, o ne realiai įdiegiant kovai su ligos patekimu, AKM patenka į kiaulių laikymo vietas. Gruodžio pirmosiomis dienomis Anykščių rajone užfiksuotas atvejis, kuomet virusas nustatytas kiaulei. Nors laikotarpis visiškai nebūdingas AKM plitimui - šaltasis metų laikas ir nėra didelio aktyvumo miške, tačiau nepaisius biologinio saugumo reikalavimų, užkratas buvo perneštas iš miško į kiaulių laikymo vietą“, - pasakoja VMVT M. Masiulis.

 Pasak jo, kiaulių laikytojai turi suvokti, kad tik laikantis reikalavimų bus galima išvengti ligos patekimo į kiaulių ūkius – jei patiesiamas dezinfekcinis barjeras, bet jis nėra užpildomas skysčiu, tuomet tokia priemonė bus neveiksminga.  Taip pat grįžusiems iš miško reikėtų ne su tais pačiais rūbais skubėti į tvartą, bet pirmiausia persirengti. Apsilankius kitoje kiaulių laikymo vietoje ar turėjus kontaktą su šernais, bent 48 valandas neiti į kiaulių laikymo vietą.

Rekomenduojami video