Vienintelis šių invazinių šliužų naikinimo būdas ir yra jų rinkimas.

Biržuose pastebėti Lietuvoje dar itin reti, tačiau pavojingi invaziniai šliužai. Jų buvo rasta Biržuose, Agaro gatvės rajone ir A. Dauguviečio parko teritorijoje.

Apie keistą radinį buvo informuota Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėninė ir savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė.

J. Bruniuvienė išsiaiškino, kad tarp pastebėtųjų Biržuose yra rudasis orionas ir luzitaninis orionas. Tai – didelė sraigė be kiaukuto. Ji gali būti visokiausių spalvų, turi 101 atspalvį – nuo juodos iki oranžinės spalvos.
Neįprastai dideli šliužai iš Lietuvoje iki šiol gyvavusių išsiskiria tuo, kad jie „šluoja“ viską, kas pasitaiko jų kelyje. Nuo jų kenčia daržovės ir visa, kas auga kieme. Po savęs jie nepalieka nieko žalio.

Savivaldybės ekologė sakė, kad su šiais invaziniais šliužais ji susidūrė prieš 20 metų dirbdama viename Vokietijos medelyne. Tuo metu Europoje jie buvo naujovė.
Praėjusią vasarą šiuos šliužus J. Bruniuvienė pamatė Skandinavijoje. Ūkio šeimininkai darbuotojams vakarais duodavo kibirus ir nurodydavo šiuos gyvius rinkti.

Vienintelis šių invazinių šliužų naikinimo būdas ir yra jų rinkimas. Jų naikinti negalima su chemija, nes taip užteršiama aplinka ir lieka galimybė daugintis jų kiaušinėliams. To nedaroma ir išsivysčiusiose ES šalyse.
Surinkus šliužus reikia sumesti į muiliną, šarmo pilną vandenį, kad jie prigertų.
Invaziniai šliužai nepakenčia saulės. Todėl juos lengviausia pamatyti vakare, saulei leidžiantis.
Manoma, kad į Lietuvą šie šliužai buvo atvežti iš Lenkijos. Į Agaro rajoną atvežama nemažai medelių ir krūmelių iš šios šalies. Taip pat jie gali būti platinami su vaisiais ir daržovėmis. Ant vazono ar dėžės galėjo būti nebūtinai šliužai, o tik jo kiaušinėliai, kurie vėliau pasidaugino.

„Agaro gatvės rajone gyvenantiems žmonėms reikia pajudinti ir perkasti savo komposto krūvas, nes šliužai mėgsta apsigyventi, kur tamsu ir drėgna, žalias mulčas. Jie labai mėgsta obuolius, gudobeles, slyvas. Todėl nereikėtų žiemą palikti šių vaisių, jie skatins šliužų maitinimąsi.

Invaziniai šliužai yra vislesni ir atsparesni nei iki šiol Lietuvoje buvusieji. Pagelbėtų, jei būtų žiema šalta, nes šie šliužai nepakenčia žiemos speigų“, – sakė J. Bruniuvienė.
Jei pavasarį šliužai bus pastebėti vėl, teks į šliužų rinkimą įjungti Biržų seniūnijos darbuotojus.

Tai daryti reikia su pirštinėmis, nes šliužų gleivės degina, blukina rūbus.
J. Bruniuvienė įsitikinusi, kad nėra gerai, kad Lietuvoje vis labiau plinta invaziniai Sosnovskio barščiai, vėžiai, grundalai.

Ekologei patinka tik vienas invazinis augalas, kuris, jos manymu, nedaro nieko blogo, – tai akacijos.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“