Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Blogą kvapą skleidžia visa sistema

Tauragės rajono ūkininkė Laima Žalandauskienė socialiniame tinkle „Facebook“ apnuogino problemą, kuri egzistuoja ne vieną mėnesį. Pasirodo, ūkininkai, nugaišus gyvuliui, priversti laukti kelias dienas ar net savaitę, kol UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ darbuotojai gaišeną pasiims. Problema ypač paaštrėja užėjus karščiams. Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus nuomone, šalies ūkininkai tapo ankstesnių valdžių priimtų netinkamų sprendimų įkaitais.

Ramina SMS žinutėmis

Gegužės 16 dieną minėta ūkininkė parašė: „Sveiki, ar čia normalu, kai gyvulys nugaišo sekmadienį ir pirmadienį pranešta tarnybai, o kas dieną gaunam vis tokią žinutę, šiandien jau 4 diena“. Pridėjo ir pačią žinutę, kuri skamba taip: „Dėl nenumatytų priežasčių šiandien pas jus neatvyksime. Apie sekantį vizitą būsite informuoti“ (kalba netaisyta ‑ red. pastaba). Krūva komentarų liudija: kol įmonė pasiima gyvulį, užtrunka net savaitę ir ilgiau. „Valstiečių laikraščio“ duomenimis, pernai gruodį po užsakymo gyvulinės atliekos, kaulai, lavonėliai iš Lietuvos zoologijos sodo buvo paimti tik po pusės mėnesio.

L.Žalandauskienė pasidžiaugė, kad ūkyje gyvuliai nugaišta retai, tačiau pastaroji situacija, jos žodžiais tariant, buvo bjauri. „Anksčiau „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kritusį gyvuliuką pasiimdavo operatyviai, o šįkart, kai buvo gana karšta, teko ilgokai palaukti. Mano supratimu, čia kaltas ne Rietavas, o pati sistema, nes niekas nebeperka traumuotų gyvulių, todėl visi juos marina ir teikia Rietavui. Nors jis dažnai užsikemša, niekas neieško išeities. Mažiausiai pusė metų taip yra, kenčia žemiausioji grandis – ūkininkai ir pati įmonė. Tam reikalingas valstybinis sprendimas“, ‑ teigė moteris.

Šiuo metu L.Žalandauskienė laiko apie 90 galvijų. Kritus pirmaveršei telyčaitei, ji patyrė ir nepatogumų, ir nemažą nuostolį. „Sumokėjome 10 eurų veterinarijos gydytojui, kuris užmigdė telyčaitę po nesėkmingo veršiavimosi, sumokėjome 50 eurų tarnybai, kuri ją išvežė. Taigi netekome jauno produktyvaus gyvulio, patyrėme nuostolių ir savaitę kentėme smarvę“, ‑ guodėsi moteris.

Tapo monopolistais

UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buvo įkurta 1987 m. Įmonės veikla buvo gyvūninės kilmės šalutinių produktų tvarkymas, mėsos ir kaulų miltų bei techninių riebalų gamyba ir prekyba. 2002 m. įmonė buvo privatizuota – ją įsigijo koncernas „Arvi ir ko“, vadovaujamas Vidmanto Kučinsko. Tuomet buvo Marijampolėje įsikūrusio koncerno aukso amžius. Suvalkiečiai valdė keliasdešimt agrosektoriaus įmonių Lietuvoje ir užsienyje, tarp kurių buvo „Arvi cukrus“,  „Arvi kalakutai“, Baltijos agroverslo institutas, „Baltkalis“ , „Arvi Fertis“ ir kitos. Marijampolės koncernas garsėjo ypač artimais ryšiais su Lietuvos valdžia ir ypač – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovais. Ne vienas buvęs ministras ar aukštas ministerijos funkcionierius sėkmingai nutūpdavo kurioje nors „Arvi“ valdomoje įmonėje.

Kiek vėliau „Rietavo veterinarinė sanitarija“ įsigijo Latvijos šalutinių gyvūninių produktų surinkimo įmonę „Reneta“ ir tapo monopolistu visame Baltijos regione, diktuodama sąlygas ir kainas Lietuvos ir Latvijos mėsos perdirbėjams, žemės ūkio bendrovėms bei ūkininkams.

Dar vėliau, 2014 m., jau po „Biovast“ vėliava įmonė prisijungė ir Baltarusijos rinką. „Biovast Lida“ taip pat surenka, naikina ir perdirba visų kategorijų šalutinius gyvūninės kilmės produktus (ŠPG).

Tiesa, dabar laikai gerokai pasikeitė. Prieš porą metų Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad buvusi viena didžiausių Lietuvos įmonių grupių susiduria su rimtais sunkumais, o „Arvi“ grupei priklausančios pelningos bendrovės abejotinais sandoriais bandomos slėpti užsienio šalyse. Pasirodė informacija, kad kadaise vienu turtingiausių Lietuvos žmonių buvęs Vidmantas Kučinskas formaliai nebeturi jokio turto, o jam asmeniškai turtinių pretenzijų turi Rusijos „Alfa Bank“, kuriam teismas priteisė 6 mln. dolerių skolą. Milijonines pretenzijas V.Kučinskui ir jo valdomoms įmonėms pareiškė UAB „Belor“ bei kitos bendrovės. Pasirodžius informacijai, kad V.Kučinskas perrašė didžiąją dalį savo verslo sūnui, o pelningiausias įmones pardavė Kipro bendrovėms, verslininkas pareiškė, kad „Arvi“ įmonių grupei sekasi puikiai, teismai yra įprastas dalykas, turtą sūnui perrašė dėl įvykusių skyrybų su žmona, o įmones nusipirko investuotojai iš Kipro. Suprask, viskas tvarkoje.

Ne atsakė, o atsišaudė

ŽŪM, paprašyta pakomentuoti dabartinę situaciją, atsiuntė formalų atsakymą. „Vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009, VMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – red. past.) yra kompetentinga institucija, kontroliuojanti šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) ir jų gaminių tvarkymą ir šalinimą pagal šio ŠGP reglamento reikalavimus.

Vadovaujantis ŠGP reglamentu, VMVT direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190 yra patvirtinti Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo ir apskaitos reikalavimai, o įsakymo vykdymas pavestas teritorinėms valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms. Šio įsakymo vykdymą kontroliuoja VMVT direktoriaus pavaduotojas pagal administruojamą sritį“, ‑ rašoma ŽŪM komentare.

Tuo metu VMVT atsakė, kad „... tvarką, kaip turi būti surenkamos kritusių ar priverstinai paskerstų gyvulių gaišenos ir kiti ŠGP, nustato ŽŪM, skirstanti šiai veiklai subsidijas. VMVT, savo kompetencijos ribose prižiūri, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ taikomi ŠGP tvarkymo technologiniai procesai atitiktų teisės aktų reikalavimus. I kategorijos ŠGP tvarkymui Lietuvoje yra 1 įmonė – UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.

Kaip sakoma – nuo Ainošiaus pas Kaipošių...

Kaltina konkurentus

Pasak „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ generalinės direktorės Esteros Švedienės, valstybinės institucijos nustatė tvarką, kad 1 ir 2 kategorijos ŠGP bus tvarkomi vienoje technologinėje linijoje. Tai buvo padaryta todėl, kad jų tvarkymo reikalavimai iš esmės nesiskyrė. Atskirai juos tvarkyti ekonomiškai buvo netikslinga.

Pirmąjį šių metų ketvirtį VMVT išdavė leidimą dar vienam ūkio subjektui tvarkyti ŠGP, įskaitant ir kritusius gyvūnus, nors Aplinkos ministerija jai buvo išdavusi leidimą tvarkyti tik mėšlą ir kitas atliekas. Šiuo metu į įmonę „Rietavo veterinarinė sanitarija“ patenka gerokai mažiau kritusių gyvūnų, todėl jai tenka pertvarkyti savo gamybą. Įmonė prisitaikė prie mažesnio žaliavos srauto ir vietoje 7 darbo dienų dirba 5–6 darbo dienas. Technologiškai įmonė negali dirbti mažesne nei 80 proc. linijos apkrova, todėl ji sumažino tiek aptarnaujančiojo transporto, tiek ir kito personalo skaičių“, ‑ dabartinę situaciją komentavo E.Švedienė.

Bendrovės vadovės nuomone, valstybinės valdymo institucijos, vedamos gerų norų, kad ŠGP būtų tvarkomi stabiliai, pritraukė naujus ŠGP tvarkytojus. Jos galbūt nepakankamai įsigilino į technologinius procesus ir netyčia suardė ne tik sklandų žaliavos surinkimo procesą, bet ir paliko daugybę neaiškumo dėl įmonių atsakomybės.

„Ūkio subjektams taip pat liko neaišku, į ką konkrečiai kreiptis dėl kritusių gyvūnų ir kitų ŠGP tvarkymo, nes, valstybei leidus, šiuo metu 2 kategorijos ŠGP tvarkytojų šalyje yra ir daugiau, o jų tarpusavio sąveika nėra reglamentuota. Problemą aštrina tai, kad „Rietavo veterinarinė sanitarija“ neturi ir negali turėti informacijos, kur, kada ir ką ruošiasi daryti kiti, tokius pat leidimus tvarkyti kritusius gyvūnus turintys ūkio subjektai. Be to, įmonė negali dirbti ir pusiau tuščia eiga, tačiau į tai neatsižvelgė jos veiklą reglamentuojančios institucijos“, ‑ teigė E.Švedienė.

„Per 16 įmonės veiklos metų (iš tiesų įmonė buvo įkurta 1987 m., o privatizuota – 2002 m. – red. past.) dėl jos kaltės šalyje nė karto nebuvo susiklosčiusi kokia nors krizinė situacija. Yra visos prielaidos, kad ir toliau įmonė dirbs stabiliai, žinoma, jeigu kitiems ūkio subjektams nebus sudaromos išskirtinės veiklos sąlygos, tai pažeistų normalios konkurencijos principus. Jeigu valstybinės valdymo institucijos ir toliau neapgalvotai skatins naujų ŠGP tvarkytojų, kurie sieks tik įkišti ranką į valstybės kišenę, atsiradimą, „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir toliau optimizuos savo veiklos apimtis taip, kad jos nebūtų ekonomiškai nuostolingos. Įmonės dydį ir jos technologinių linijų gamybinius pajėgumus ir veiklos apimtis dar 2002 m. jos privatizacijos metu vienasmenišku sprendimu griežtai nustatė pati valstybė. Norint mažesnio pajėgumo, reikėtų daugiamilijoninių investicijų. Be to, kriziniais atvejais neretai prireikia ir dar didesnių pajėgumų“, ‑ tvirtino „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ generalinė direktorė.

Didės konkurencija?

„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, šiuo metu ŽŪM yra rengiami sprendimai, kuriais numatoma, kad bus įsteigta ir daugiau 1 kategorijos ŠGP tvarkymo įmonių Lietuvoje. Nepaisant to, kad tik nedidelė dalis kritusių gyvūnų yra 1 kategorijos, o 2 kategorijos tvarkytojų Lietuvoje yra pakankamai. Įmonės vadovė pabrėžė, kad „Rietavo veterinarinė sanitarija“ geba surinkti ir perdirbti visoje Lietuvoje susidarančius ŠGP, įskaitant ir kritusius gyvūnus, tačiau pageidauja sudaryti ilgalaikes sutartis ir turėti vienodas konkurencines sąlygas, nes, E.Švedienės manymu, nauji ŠGP tvarkytojai dažnai ignoruoja jiems nepalankių, smulkių kritusių gyvūnų turėtojų prašymus ir tokiu būdu sukuria žalingą nepasitikėjimo esama ŠGP tvarkymo šalyje sistema atmosferą.

Gordijaus mazgą įmanoma atrišti

Svitojus

Arūnas Svitojus, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas

Problema buvo užprogramuota privatizuojant, kai paslaugos tiekimas tapo monopoliniu, nes nebeliko kitų įmonių. „Rietavo veterinarinė sanitarija“ gavo šimtaprocentinę valstybės dotaciją. Vėliau ji buvo po truputį mažinama, tačiau iki šiol yra dotuojama. Susidariusioje situacijoje įkaitais tapo ne tik ŽŪM ir VMVT, dar didesniais įkaitais su finansinėmis pasekmėmis tapo gyvulininkystės ūkių savininkai.

Kritus gyvuliui ir ūkininkui paskambinus, kad jį įmonė pasiimtų, tenka laukti. Gaišena, ypač karštu oru, genda, skleidžia kvapą, kaimynai skundžiasi, kviečia gamtos apsaugą. Ūkininkas gauna baudą ir, negana to, bauda yra susieta su tam tikromis Nacionalinės mokėjimo agentūros sankcijomis. Praėjusiais metais dėl įvairių techninių neatitikimų sankcijos buvo pritaikytos 10 tūkst. ūkininkų. Galbūt ir esama kokių nors techninių nesklandumų, tačiau monopolinė įmonė privalo užtikrinti sklandų paslaugos tiekimą. Nors ir dotuojama iš valstybės, privati struktūra gali daryti ką nori, gali imtis net šantažo – jei neduosite pinigų, mes nieko nedarysime. Valstybinės institucijos tapo įkaitėmis, o visą kančią velka ūkininkai. Mes matome tik detalę – smirdi išputusi karvė, tačiau blogą kvapą skleidžia visa sistema.

Problema egzistuoja kelis dešimtmečius, tačiau šį Gordijaus mazgą įmanoma atrišti. Į planavimo ir reguliavimo mechanizmą labiau turėtų įsilieti savivaldos organizacijos, patys ūkininkai, nes valdžios kabinetuose kartais priimami neadekvatūs sprendimai.

Užsienyje tokias paslaugas teikiančios įmonės yra ūkininkų ar kooperatyvų nuosavybė, ir jie patys sprendžia, kaip viską reikia daryti. Tuo metu Lietuvoje utilizacija buvo privatizuota greituoju būdu, nesudarant ūkininkams sąlygų dalyvauti šiame procese.

 

Aida Zigmantė

 

 

Rekomenduojami video