Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Briuselio tvirtovę šturmavo visą dieną

Protesto akcija, raginanti Europos politikus tesėti duotus pažadus ir suvienodinti paramą visų ES šalių ūkininkams, Briuselyje vyko gruodžio 13 dieną nuo 10 iki 16 valandos. Ko gero, tai buvo rekordinė pagal laiką protesto akcija, taigi jos negalėjo nepastebėti net labai to vengę ES politikai. Tačiau blogai, kad kai kurie lietuviai ūkininkai nepasimokė iš kolegų lenkų, kurie jau susitarė iki užkimimo ginčytis namuose, o štai Briuselyje savo reikalavimus pateikti vienu balsu.

Antroji protesto akcija

Pirmoji šįmet Lietuvos žemdirbių protesto akcija Briuselyje įvyko šių metų spalio 18 d. Tada vienodų konkurencijos sąlygų ES rinkoje reikalavo ne tik lietuviai, bet ir lenkai, čekai, latviai ir estai. Akcija buvo sėkminga, Europos Parlamento ir Europos Komisijos nariai išgirdo lietuvių balsą, priėmė jų raštu pateiktus reikalavimus. Tada ir kilo mintis protesto akciją pakartoti gruodžio 13 d., kai Briuselyje vėl posėdžiaus Europos Vadovų Taryba ir, be kitų klausimų, pradės svarstyti ES biudžeto 2021–2027 m. projektą.

Taigi šį ketvirtadienį nuo 10 val. protesto akcijoje dalyvavo stambiausiųjų šalies ūkininkų interesus ginanti Lietuvos žemės ūkio taryba, dalis Latvijos žemdirbių bei negausi delegacija iš Estijos. Nuo 13 val. juos pakeitė Lietuvos žemės ūkio rūmų iniciatyva surengta protesto akcija, kurioje prie Lietuvos žemdirbių prisidėjo Lenkijos, Čekijos, Slovėnijos bei kita dalis žemdirbių iš Latvijos ir Estijos.

Pasinaudos lenkų įtaka

Kodėl pastaraisiais metais Žemės ūkio rūmai bendradarbiauja ne tik su Baltijos sesėmis, bet itin suaktyvino ryšius su Vyšegrado šalimis? Kai kurie Lietuvos žemdirbiai stebisi suaktyvėjusia rūmų tarptautine veikla. Taigi, pavyzdžiui, kodėl mums svarbi Lenkija, kurios žemdirbiai jau dabar gauna didesnes tiesiogines išmokas (215 eurų už hektarą) nei lietuviai (166 eurai už hektarą)?

„Ši aplinkybė lenkams netrukdo mums padėti. Ir būtų nedovanotina klaida nepasinaudoti gerokai atšilusiais Lenkijos ir Lietuvos santykiais, nors žemdirbiai nesipyko ir anksčiau“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Kodėl mums svarbi Lenkija? Argumentai labai paprasti. Štai Lietuva Europos Parlamente turi 11, Latvija – 8, Estija – 6, Čekija – 21, Slovakija – 13, o Lenkija – net 51 narį. Kiek narių, tokia ir įtaka derantis dėl ES biudžeto.

Pavyzdžiui, iš 11 Lietuvos europarlamentarų tik Bronis Ropė priklauso Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, taigi Lietuvos įtaka labiau simbolinė. Beje, šią savaitę Europos Parlamento nariai posėdžiavo Strasbūre, todėl B.Ropė negalėjo palaikyti Lietuvos žemdirbių protesto akcijos.

1.Žemės ūkio rūmų vadovai (centre) A.Svitojus ir A.Baravykas su kolegomis iš Lenkijos ir Čekijos derina raštą, kurį įteikė Europos Komisijos vicepirmininkuiV.Dombrovskiui.

ES mums skolinga

Nors protesto akciją Briuselyje rengusių Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovai gruodžio 10 d. Vilniuje susitiko su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite ir aptarė žemdirbių tikslus, tačiau eidama į ES Vadovų Tarybos posėdį ji trumpam užsuko pas Lietuvos žemdirbius. Prezidentė sakė, kad Lietuvai svarbu, kiek lėšų ES skirs struktūriniams fondams bei Ignalinos AE uždaryti, tačiau ne mažiau svarbūs ir pasiūlymai žemės ūkio sektoriui.

„Mes esame šiek tiek nusivylę, nes 2013 metais suderėtos tiesioginės išmokos iki šios finansinės perspektyvos pabaigos nebus pasiektos. O tai reiškia, kad ES lieka mums skolinga. Faktinė tiesioginės išmokos suma neatitinka dar 2013 metais suderėtų pažadų“, – sakė prezidentė D.Grybauskaitė.

Reikalavimai ir pasekmės

Šiuo metu tiesioginių išmokų (TI) ES vidurkis yra 266 eurai už hektarą, o Lietuvoje jis šiemet buvo 166 eurai už hektarą. Tuo metu 2013-aisiais ES Vadovų Taryboje buvo sutarta, kad iki 2020 m. visoms valstybėms mokamų TI dydis bus ne mažesnis nei 196 eurai.

Žemės ūkio rūmų duomenimis, Lietuvai 2021–2027 m. laikotarpiu TI numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų – 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 m., tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti 1,214 mlrd. eurų – 26,2 proc. mažiau nei 2014–2020 m. laikotarpiu. Iš viso Lietuvai TI ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau nei 2014–2020 m. laikotarpiu. Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko A.Svitojaus, TI Lietuvos žemdirbiams iki ES vidurkio planuojama didinti tik po 2 proc. kasmet. Taigi 2027-aisiais TI vidurkis Lietuvos žemdirbiams pasiektų tik 204 eurus už hektarą, arba 79 proc. ES vidurkio. Tokia prognozė lietuvių netenkina. Jie siekia, kad 2027 m. TI Lietuvos žemdirbiams vidurkis prilygtų ES vidurkiui – 266 eurai už hektarą.

Ar turime vilčių?

Ar yra ženklų, kad į lietuvių reikalavimus bus atsižvelgta?

Vilčių yra. Štai planuojant 2014–2020 m. laikotarpio biudžetą Lietuvos žemdirbiams buvo siūloma, kad 2019 m. TI sieks 144 eurus už hektarą, tačiau Lietuvos žemdirbiai tada surengė net 6 protesto akcijas ir dabar jau aišku, kad vidutinė TI išmoka 2019-aisiais turėtų pasiekti 196 eurus už hektarą. Gal taip nutiks ir šį kartą?

„Neoficialių ženklų yra. Po spalio 18-ąją Žemės ūkio rūmų surengtos protesto akcijos Briuselyje, mano žiniomis, aukščiausiems ES vadovams jau ruošiami variantai dėl konvergencijos keitimo, vyksta derybos. Manau, prisidės ir gruodžio 13-ąją surengta protesto akcija“, – sakė A.Svitojus.

Žemės ūkio rūmų surengtos protesto akcijos šalių delegacija susitiko su Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko Czesławo Adamo Siekierskio atstovu bei su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju latviu Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą. Taigi vilčių yra, tačiau jas gali sužlugdyti prasti „Brexit“ derybų rezultatai.

Skirtingų kartų požiūriai

Kitas svarbus šios protesto akcijos niuansas – pasimokyti iš lenkų klaidų. Anksčiau Lenkijos žemdirbių organizacijos pliekdavosi ne tik namuose, bet ir Briuselyje, kol suprato, kad taip elgdamiesi sau kenkia. Lenkai šią pamoką išmoko. Išmoks ir lietuviai, kai supras, kad Lietuvoje turi teisę gyventi ir išgyventi ne tik turintieji šimtus ir tūkstančius, bet ir 20–50 hektarų ūkius. Kaip yra kaimynėje Lenkijoje. Tačiau kol kas taip nėra. Štai Lietuvos žemės ūkio tarybos narys Jonas Vilionis net Briuselyje komentuodamas protesto akcijos tikslus kažkodėl bandė suniekinti Lietuvos žemės ūkio rūmų iniciatyvą į pagalbą pasikviesti Lenkijos bei Čekijos ūkininkus. Kitaip apie susidariusią padėtį galvojo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas bei Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas. „Lietuvoje galime ginčytis iki kraujo, bet Briuselyje visos žemdirbių organizacijos turi dirbti kartu. Gaila, kad kai kurie žmonės nesugeba suvaldyti savo ambicijų ir gal godumo. Lietuvoje turi teisę gyvuoti ir stambieji pramoniniai ūkiai, tačiau tikiuosi, kad jų balsas niekada nebus lemiamas, kai bus sprendžiami viso Lietuvos žemės ūkio, viso kaimo problemos. Liūdna ir gėda matyti, kad didelė dalis turtingais tapusių žmonių užmiršta, nuo ko kažkada patys pradėjo“, – teigė jis.

Ūkininkų įspūdžiai

Akcijoje dalyvavęs Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vygantas Šližys buvo geros nuotaikos. „Aplinka buvo labai draugiška, praeinantys pro mūsų renginį žmonės mus palaikydami mojavo rankomis, prie mūsų prisijungė ir mūsų siekiams pritarė, matyt, dėl kitų reikalų į Briuselį atvykę žemdirbiai iš Prancūzijos“, – pasakojo jis.

Panevėžio r. mėsinius galvijus, limuzinus, auginantis Osvaldas Dirsė: „Esu dalyvavęs daugelyje akcijų, bet ši buvo išskirtinė, nes teko tikrai daug ir aktyviai darbuotis – buvo parengta labai aktyvi programa. Bendravau su kolegomis lenkais bei čekais, su kuriais turime bendrų interesų.“

Jaunasis ūkininkas iš Mažeikių r. Karolis Virkutis: „Žemės ūkio rūmų surengtoje akcijoje daugiau dalyvauja jaunų ūkininkų. Gal todėl, kad mes, jaunieji, galvojame šiek tiek kitaip nei vyresni mūsų kolegos, tarp mūsų yra daugiau optimistų, be to, žiūrime į tolimesnę ateitį.“

Nedidelio ūkio savininkė iš Obelių seniūnijos (Rokiškio r.) Laura Kubiliūtė: „Briuselyje esu pirmą kartą, įspūdžiai geri, džiaugiuosi, kad turime galimybių siekti savo tikslų būtent tokiu būdu. Gal ne iš karto pavyks, bet esu įsitikinusi, kad į mūsų nuomonę bus atsižvelgta.“

Rekomenduojami video