Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Briuselis spaudžia. Lietuvos ginasi

Žemdirbiai nuogąstauja, kad žemė, brangiausias lietuvio širdžiai turtas, bus lengvai išparduota, nes Europos Komisija (EK) pateikė Lietuvai ir dar 4 valstybėms (Bulgarijai, Latvijai, Vengrijai ir Slovakijai) prašymą iš dalies pakeisti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką. Šie esą riboja laisvą kapitalo judėjimą.

Nesukelia rūpesčių

Po šios žinios šalies bendruomenė skilo į dvi dalis. Verslininkai ir investuotojai sako, kad suvaržymai žalingi ekonomikai ir patiems žemdirbiams, nes stabdo prekinių ūkių plėtrą. Ūkininkai tikina, kad jie negalės konkuruoti su stambiomis verslo grupėmis ir investiciniais fondais, todėl praras žemę kaip gamybos priemonę.

Registrų centro atstovas spaudai Andrius Petraitis sakė, kad prognozės, jog euro įvedimo skatintas pirkėjų entuziazmas 2015 m. išsisklaidys ir gerokai sulėtins nekilnojamojo turto rinkos apsukas, nepasitvirtino. Pernai pardavimo sandoriais buvo perleisti 54 461 sklypas, o aktyvumas žemės rinkoje, palyginti su 2014 m., tesumažėjo 1 proc.

Ukmergės rajone ūkininkaujantis Valentinas Genys, valdantis apie 230 ha žemės, mano, kad žemės ūkio paskirties sklypų įsigijimo teisės aktų pakeitimas – politinis reikalas. Pasak V.Genio, dabartinis įstatymas ūkininkui, norinčiam įsigyti žemės, nekelia didelių rūpesčių. Gal tik šiek tiek daugiau laiko sugaištama pateikiant įvairioms tarnybos paklausimus.

„Manau, kad dabartinis įstatymas nepalankus atėjūnams ir žemgrobiams. Juo nepatenkinti viena didžiausių įmonių grupių Lietuvoje „Agrowill Group“, „Agrokoncernas“, Vičiūnų įmonių grupė, kiti žemės perpirkėjai, sėdintys ant pinigų maišo. Dabar jie nebegali bet kur nusipirkti žemės, nes jau valdo daugiau kaip 500 ha“, – vardijo V.Genys.

Ūkininkas atviravo, kad kol nebuvo dabartinio Žemės saugiklių įstatymo, spekuliantai įsigydavo žemės, o vėliau už didelę kainą nuomodavo ūkininkams. „Dabar bet kas ir bet kur negali nusipirkti žemės. Tai teisinga nuostata, todėl pataisų nelabai reikėtų daryti. Tačiau Europos teisė yra Europos, tegu juristai žiūri. Gal ten koks žodis ne taip parašytas“, – teigė ukmergiškis ūkininkas.

V.Genys prognozavo, kad įstatymo pataisos neturėtų sukelti didelio žemės kainų augimo. „Kokia bus žemės paklausa, tokia bus ir pasiūla. Jei nėra paklausos, tai nėra ir pasiūlos. Nemanau, kad užsienietis už žemę mokės dvigubai ar trigubai brangiau, kai ją galima nupirkti pigiai“, – dėstė pašnekovas.

V.Genys pastebėjo, kad pastaraisiais metais žemės pardavimo kaina šoktelėjo, tačiau ji auga kiekvienais metais ir tai yra normalu. „Kita vertus, jei įstatymas bus pakoreguotas ir kas nors ateis su dideliu maišu pinigų, kainos gali dar padidėti. Tačiau pirkėjas nupirks tik tiek, kiek jam reikės. Tada kainos ir vėl sumažės. Mes nepajėgūs mokėti tokių didelių pinigų, kokius pajėgūs mokėti kiti“, – teigė ūkininkas.

Trukdo plėtrai

Investuotojai ir laisvosios rinkos šalininkai randa savo argumentų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad nuo dabartinio Žemės saugiklių įstatymo kenčia patys Lietuvos piliečiai.

„Pirma, apribojus pirkėjų skaičių, sumažėjo piniginė žemės vertė. Žmogus, parduodantis savo žemę, už ją gauna mažiau nei galėtų. Antra, nuo saugiklių įstatymų kenčia sėkmės lydimi ūkininkai ir žemės ūkio įmonės, nes šis teisės aktas sustabdė plėtrą. Paprastai tariant, įmonės ar žmonės, turintys daugiau nei 500 ha, nebegali įsigyti daugiau žemės“, – savo nuomonę išsakė Ž.Šilėnas.

Jis tikino, kad Žemės saugiklių įstatymo pakeitimas ar panaikinimas pagaliau netrukdytų sėkmingų įmonių ar ūkininkų plėtrai. „Net jei EK nebūtų pateikusi pretenzijos Lietuvai, aš vis tiek siūlyčiau įstatymą keisti, ne dėl užsieniečių, o dėl Lietuvos piliečių“, – pridūrė pašnekovas.

Anot Ž.Šilėno, jei įstatymas bus pataisytas tik formaliai, t. y. tik tiek, kad būtų patenkinti EK reikalavimai, o Lietuvos žmonių teisė į žemę ir toliau išliks suvaržyta, nieko gero nebus. „Todėl linkiu politikams vieną kartą baigti imituoti darbą ir Žemės saugiklių įstatymą keisti iš esmės“, – kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.

Keisti neskuba

Politikai neskuba naikinti visų žemės įsigijimo ribojimų, tačiau pažadų, kad jie išliks, taip pat nedalija. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigė, kad dabartinio įstatymo nereikėtų keisti, o tik pakoreguoti. Pasak ministrės, tai turėtų būti tik biurokratiniai palengvinimai, kad reikėtų kuo mažiau dokumentų, kurių dabar reikalaujama įsigyjant sklypus.

„Mes buvome susitikę su ūkininkais ir jie sakė, kad įstatymo nereikėtų keisti. Mūsų, žemdirbių ir socialinių partnerių nuomonė nepasikeitė – žemė turi būti naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti. Tą mes ir siūlysime Vyriausybei. Tačiau koks bus galutinis projektas, kai jį apsvarstys Vyriausybė, sunku pasakyti“, – nesiryžo spėlioti V.Baltaraitienė.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas patvirtino, kad susitikime su Žemės ūkio ministerijos atstovais pastarieji garantavo, jog žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisės aktai bus pakeisti minimaliai, derinat Lietuvos teisės pakeitimus su ES.

Pasak A.Macijausko, šiuo klausimu sutarimo tarp žemdirbių nėra. Tačiau, LGAA narių nuomone, galiojantis vadinamų saugiklių įstatymas yra pakankamai tobulas, todėl jį vertėtų keisti tik minimaliai.

„Po susitikimo su žemės ūkio ministre nuogąstaujame, kaip šis įstatymas bus pakoreguotas. Nerimą kelia tai, kad V.Baltraitienė sakė nežinanti, kaip šį klausimą spręs Vyriausybė. Aš manau, kad jei ministerija kažką keičia, ministrė už ją turėtų garantuoti. Išankstinis ministrės apsidraudimas mums kelia nerimą“, – pridūrė A.Macijauskas.

Užuodė socializmą

EK pabrėžė, kad pažeidimo dėl apribojimų, taikomų investuojantiesiems į žemės ūkio paskirties žemę, nagrinėjimo procedūra prieš Lietuvą buvo pradėta 2015 m. kovą. Pateikusi oficialų pranešimą, EK gavo Lietuvos atsakymą, tačiau tebėra susirūpinusi, kad galiojantis teisinis reglamentavimas pažeidžia ES teisę. Teigiama, kad jei Lietuva, Bulgarija, Vengrija, Latvija ir Slovakija per du mėnesius nesuderins nacionalinių teisės aktų su ES teisės aktais, EK gali nuspręsti perduoti šių valstybių narių bylas ES Teisingumo Teismui.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis sakė, kad Lietuva – savarankiška valstybė ir dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo turi apsispręsti pati. „Visi šie bendrijos principai man jau pradeda kvepėti socializmu. Šiuos pamatinius dalykus, kurie jau yra priimti, mes palaikome. Niekas užsieniečiams nedraudžia pagal tuos pačius principus ūkininkauti mūsų šalyje. Tegu jie pradeda ūkininkauti, o ne sėdėdami Briuselyje lietuvius nusamdo už bernus“, – savo nuomonę išsakė J.Kraujelis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių nuomone, galiojantis vadinamų saugiklių įstatymas yra pakankamai tobulas, todėl jį vertėtų keisti tik minimaliai.

Nereikia nusileisti

2015-03-02, Vilnius, Lietuva. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savivaldos rinkimuose gavo 6,82 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo 138 mandatus. Sąjungos  kandidatai į merus lyderiauja keturiose savivaldybėse. Ramūnas Karbauskis.

Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncerno“ įmonių grupės prezidentas

Teigiama, kad draudimai naudingi stambiesiems ūkininkams. Realiai jie kaip tik naudingi smulkiesiems, nes šie gali dalyvauti rinkoje ir visi apribojimai jų netrikdo. Tačiau jei užsieniečiams ir ne žemdirbiams pašalinsime apribojimus pirkti žemę, mūsų smulkūs ūkiai negalės su jais konkuruoti, tai taps didele problema. Manau, kad šiuo klausimu šalys, tarp jų ir Lietuva, kurios bando vienokiu ar kitokiu būdu ginti savo rinką, turi stiprių argumentų. Turime paremti mūsų krašto žemdirbius, kurie kuriasi, kurių ūkiai stiprėja. Mes negalime įleisti į rinką investicinių fondų, kurie turi begalinių finansinių galimybių ir kuriems žemė yra ne darbo priemonė, o tiesiog spekuliacijos objektas. Jei reikėtų, mūsų valstybė netgi gali teistis su EK.

Negalima taikyti vienodų principų visoms valstybėms. Juk Rytų Europos valstybės Lietuva, Latvija negali liberalizuoti prekybos žeme rinkos. Jei būtų visoms valstybėms suvienodintos išmokos, būtų kita kalba. Kol skirtumai milžiniški, nereikėtų veidmainiauti dėl kitų sąlygų suvienodinimo. Mūsų valstybės politinė pozicija turėtų būti aiški: kol nebus suvienodintos visos sąlygos, tol nebus ir jokių nuolaidų, liečiančių mūsų vidaus politiką dėl žemės paskirties sklypų pardavimo užsieniečiams.

Skundų negirdėjo

15min. nuotr.

Bronius Pauža, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Dar nesu susipažinęs su žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisės aktų pataisomis, kurias pateiks Vyriausybė. Tačiau manau, kad šiuos aktus reikia tik šiek tiek pakoreguoti. Patys ūkininkai, su kuriais teko bendrauti, teigė esantys patenkinti esama tvarka ir pakeitimų bei liberalizavimo nepageidauja.

Tačiau aš baiminuosi dėl planuojamų pataisų, nes jos Seime bus koreguojamos prieš rinkimus. Baiminuosi dėl to, kad jos nebūtų pataisytos dėl politinio politikų kapitalo. Šiuos pataisymus buvo galima atlikti gerokai anksčiau.

Faktai

Stojimo į ES sutartyje naujoms valstybėms narėms buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, per kurį jos turėjo nacionalines žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisykles suderinti su ES teise. 2014 m. pasibaigus minėtam laikotarpiui, Bulgarija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija priėmė naujus įstatymus, kuriais reguliuojamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas.

EK nuomone, kai kurios naujųjų nacionalinių taisyklių nuostatos riboja laisvą kapitalo judėjimą ir įsisteigimo laisvę. Tai gali atgrasyti tarpvalstybines investicijas. Kai kuriais apribojimais gali būti siekiama pagrįstų tikslų, nes jais kovojama su žemės pirkimu spekuliacijos tikslais arba atsižvelgiama į planavimo ir kaimo politikos tikslus. Tačiau tam, kad tie apribojimai būtų teisėti, jie privalo būti proporcingi ir jais negali būti diskriminuojami kiti ES piliečiai.

Rekomenduojami video