Dėl šiltų ir drėgnų orų beveik visuose regionuose bulvių pasėliuose ėmė plisti alternariozė (sausligė). Fiksuojami ir bulvių maro požymiai. Augintojai raginami stebėti pasėlius ir imtis apsaugos priemonių.

Išplito alternariozė

Prie ekonomiškai nuostolingiausių bulvių grybinių ligų yra priskiriama alternariozė, arba sausligė. Šie metai jai plisti yra palankūs. IKMIS duomenimis, birželio mėnesį sausligė bulvių pasėliuose buvo išplitusi vos keliuose rajonuose, o liepos mėnesį įsivyravo Švenčionių, Šiaulių, Jonavos, Šalčininkų,Vilkaviškio, Tauragės, Akmenės, Radviliškio ir kt. rajonų ūkiuose ir stipriai pakenkė augalams.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotojos Elenos Survilienės-Radzevičės, alternariozė plisti pradėjo anksčiau negu bulvių maras, pažeisdama lapus ir stiebus.

„Nuo alternariozės augintojai bulvių pasėlius apsaugo fungicidais, kurie tinka apsaugai nuo bulvių maro. Kadangi maro požymių iki šiolei nubuvo pasireiškę, augintojai arba visai nenaudojo fungicidų, arba juos mažino. Todėl alternariozė stipriai išplito“, – pastebėjimus išsakė mokslininkė.

E.Survilienė-Radzevičė tvirtino, kad vienas iš veiksnių, lemiančių alternariozės plitimą, yra sėkla. Ši liga pasireiškia tuomet, kai bulvių sėkla atnaujinama retai. Todėl, siekiant užkirsti kelią šios ligos plitimui, patariama bulvių sėklą keisti kas 3–4 metus, taip pat metai iš metų neauginti bulvių tame pačiame žemės plote.

Pastebėta, kad naudojant tas pačias technologijas ir apsaugos priemones, bulvių marui atspariausia lietuviška, vidutinio ankstyvumo bulvių veislė

Bulvienojai džiūsta

Kalbinti Šilutės rajono smulkių ūkių bulvių augintojai sakė, kad jų pasėliai atrodo skurdžiai – ant lapų yra daug tamsių dėmių, bulvienojai džiūsta. Minėto rajono ūkininkas Saulius Mikelionis svarstė, kas galėjo lemti pasėlių nykimą.

„Sunku pasakyti, kas pakenkė augalams. Galbūt karštis? Dėl jo augalai ne augo, bet kepė. O galbūt tai sausligė ar maras? Mano bulvių pasėlyje yra ir sausligės, ir maro požymių, nes lapai ruduoja ir džiūsta“, – teigė S.Mikelionis, auginantis per 5 ha bulvių.

Šilutės rajono ūkininkas Alvydas Daukintis tvirtino, kad kaimynų, kurie augina bulves, sklypuose bulvienojai yra stipriai nurūdiję, kai kur likę tik stiebai. „Nežinau, ar taip yra dėl drėgmės stokos, ar dėl sausligės? Kokio derliaus jie sulauks – neaišku“, – sakė ūkininkas, pats auginantis daugiau nei 10 ha bulvių.

A.Daukintis tvirtino, kad jo bulvių pasėliai kol kas žaliuoja, tačiau bulvienojai sugulę, nes trūksta drėgmės. Ūkininkas tikisi išvengti bulvių virusinių ligų, nes pasėlius profilaktiškai pradėjo purkšti po Joninių ir purškimus atlieka kas 10 dienų.

Skirtingi rezultatai

Kėdainių rajono ūkininkas Dainius Petrovičius, prižiūrintis 42 ha bulvių, tvirtino, kad jis, siekdamas išvengti sausligės ir maro protrūkių, pasėlius stebėjo ir laiku atliko purškimus. „Sausligė buvo įsisukusi į bulvių pasėlius, bet ją pavyko laiku sustabdyti, todėl nuostolių nepatirsime. Nors bulvių auginime nesame naujokai, dėl fungicidų pasirinkimo visuomet tariamės su konsultantais, purškimus atliekame laiku, kad nebūtų pasibaigęs karencijos laikotarpis“, – dėstė vyras. Jis pridūrė, kad ankstyvųjų bulvių pasėlių jau nebepurkš fungicidais, nes jos atrodo neblogai.

Kaišiadorių rajono smulkaus daržovių ūkio šeimininkė Gintarė Stankevičienė, nors ir purškė bulvių pasėlius fungicidais, tačiau nugalėti grybinių bulvių ligų – sausligės ir maro, neįveikė. Bulvienojai džiūsta. „Atlikome purškimus kaip ir kiekvienais metais. Tačiau ar oro sąlygos buvo nepalankios, ar dar kažkas, bet bulvių ligos tapo nevaldomos. Jos stipriai pakenkė pasėliams“, – tikino moteris.

Pasak G.Stankevičienės, šiuo metu ūkyje nukasta šiek tiek vėlyvesnių bulvių veislių – norėta pažiūrėti, koks jų derlius. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bulvių derlius yra 50 proc. mažesnis.

Suskubo panaudoti fungicidus

Liepos viduryje bulvių maro požymius savo ūkyje pastebėjo Rokiškio rajono jauna ūkininkė Laura Jankauskienė. Penktus metus ūkyje bulves auginanti moteris sakė, kad bulvių maras pasireiškia tuomet, kai oras būna šiltas ir drėgnas. Ši liga L.Jankauskienės ūkyje buvo išplitusi prieš dvejus metus.

„Bulvių maro požymiai: rudos dėmės ant bulvių lapų, o lapo apačioje ir dėmių pakraščiuose – baltas pūkuotas pelėsis. Šiais metais anksti pastebėjome ligos požymius ir suskubome panaudoti fungicidus. Manau, kad liga neišplis“, – sakė L.Jankauskienė. Ji tikisi, kad bulvių derlius dėl maro nesumažės.

Bulvių maras agresyvėja

Mokslininkai primena, kad laiku nepastebėjus bulvių maro, ši liga gali net per pusę sumažinti bulvių derlių, nes bulvienojams nudžiūvus, bulvės nebeauga. Teigiama, kad ligos sukėlėjo sporos, lyjant lietui ar laistant, patenka ir ant gumbų. Todėl supiltos į aruodus pažeistos bulvės ims pūti, o ūkininkai dėl to patirs nemenkų nuostolių.

Vienos žalingiausių bulvių ligų – maro – plitimą pasėliuose skatina šilti ir lietingi orai. Ši liga pažeidžia visas augalo dalis: gumbus, stiebus, lapkočius, lapus, viršūninius ūglius. Mokslininkai teigia, kad maro išplitimo tikimybė yra didesnė tuose pasėlių laukuose, kuriuose praėjusiais metais nebuvo naudotos cheminės augalų apsaugos priemonės nuo bulvių maro.

LAMMC Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rita Asakavičiūtė pastebi, kad bulvių maras pastaraisiais metais agresyvėja. Todėl po užsikrėtimo, priklausomai nuo oro sąlygų, liga gali vystytis daug greičiau. Vegetacinis ligos ciklas anksčiau trukdavo 4–5 dienas, o dabar ypač jautrių veislių bulvėms pakanka 3–4 dienų. Aktyvaus bulvių augimo tarpsniu liga sunaikina lapiją, dėl to mažėja gumbų derlius. Dažnai ūkiuose dėl maro protrūkio prarandama 25–30 proc., o palankiais ligai plisti metais – net iki 50 proc. derliaus.

Rita Asakavičiūtė

Būtina apsauga

„Apsaugoti bulves nuo maro nenaudojant fungicidų neįmanoma. Jų pasirinkimas mūsų šalyje gana didelis. Prieš pasirenkant fungicidus vertėtų atsižvelgti į jų veikimo spektrą ir laikytis rekomendacijų. Šiuo metu rekomenduojama nuo maro apsaugoti vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias bulves “, – sakė dr. R.Asanavičiūtė ir priminė, kad kontaktinių fungicidų poveikis trunka 7–10 dienų, o sisteminių – iki 14 dienų.

Mokslininkė sakė, kad LAMMC Vokės filiale stebimi ūkiniai ir selekciniai bulvių pasėliai. Pastebima, kad, naudojant tas pačias technologijas ir apsaugos priemones, gražiausiai atrodo lietuviška vidutinio ankstyvumo bulvių veislė Goda. Pasak dr.R.Asakavičiūtės, Goda veislės bulvių pasėliai – žali, o šalia esančių kitų veislių bulvienojai nurudavę, be lapų. Neblogai atrodo ir populiari vokiška veislė Vineta.

Atakuoja kolorado vabalai

Šiuo metu mažesniuose bulvių ūkiuose ir privačiuose sklypuose karaliauja ir nemenką žalą bulvienojams daro kolorado vabalai. Jiems plisti ir migruoti dideliais atstumais – pats tinkamiausias metas, nes orai šilti, o vėjas palankus. Todėl nenuostabu, kad kolorado vabalų gali atsirasti bet kuriame lauke, kuriame anksčiau jų nebuvo.

IKMIS duomenimis, kolorado vabalų lervos liepos mėnesį stipriai pažeidė augalus Joniškio, Radviliškio, Šilalės, Marijampolės rajonuose.

LAMMC Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja tvirtino, kad tiek suaugę vabalai, tiek jų lervos grauždamos lapus sumažina derlių, nes apgraužti bulvienojų lapai trukdo normaliai formuotis gumbams.

„Pasėlius reikia stebėti ir insekticidus nuo kolorado vabalų naudoti tada, kai kenkėjų daug. Lervos naikinamos purškiant daug kartų“, – sakė dr. R.Asakavičiūtė.

Atsparių bulvių veislių kolorado vabalams nėra, todėl nedideliuose ūkiuose pats paprasčiausias būdas – kolorado vabalus rinkti rankomis. Pasak mokslininkės, daug pastangų buvo skirta ieškant efektyvių biologinių priemonių šiems kenkėjams naikinti, tačiau kol kas nėra pakankamai gerų, kad jas būtų galima rekomenduoti kaip veiksmingas.

Būtina naudoti fungicidus

Dr. Marija Čižauskienė, agronomė konsultantė

Pastaruoju metu ūkiuose plinta sausligė, kuri pažeidžia bulvių lapiją, anksti sukelia bulvienojų senėjimą ir taip sumažina derlių. Norint apsaugoti bulves nuo sausligės, būtina naudoti fungicidus. Renkantis fungicidą, kiekvienu konkrečiu atveju derėtų atsižvelgti į auginamų bulvių veislę ir bulvių pasėlio išsivystymą, meteorologinių sąlygų prognozes. Dauguma maistinių bulvių pasėliuose naudojamų fungicidų nuo sausligės apsaugo jas ir nuo maro