Grūdų augintojai su supirkėjais jau sudarinėja išankstines derliaus pardavimo sutartis. Parduoti tai, kas dar neužauginta, – rizikinga, tačiau ūkininkai taip viliasi nutverti aukščiausią sezono kainą ar bent jau užsitikrinti, kad nors dalis derliaus bus realizuota pelningai. Dėl rizikos žemdirbiai ryžtasi iš anksto realizuoti ne daugiau kaip 50 proc. planuojamo derliaus. Kol kas kainos (bent kviečių) mažesnės nei buvo siūloma tuo pačiu metu pernai.

Mažesnės kainos

Pasak „Litagros“ grūdų supirkimo vadovės Daivos Minkuvienės, daugumos grūdinių kultūrų kainos nustatomos remiantis kviečių kaina pasaulinėse biržose. Palyginti su to paties laikotarpio kaina pernai, būsimo derliaus kviečiai MATIF biržoje (atspindinčioje bendrąsias europietiškų kviečių kainas) apie 10 eurų už t pigesni. „Tokia situacija susidarė dėl gausių derlių, kuriais gamta pradžiugino JAV, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių ūkininkus. Todėl pasaulinėje grūdų rinkoje sukauptos didelės kviečių atsargos. Net ir 2017 m. viduryje pasaulyje liks rekordiniai kviečių likučiai, kurie neleis kviečių kainai reikšmingai didėti. Dėl šios priežasties ūkininkams siūlomos šiek tiek mažesnės kainos nei prieš metus. Vis dėlto pokytis nėra toks ryškus kaip biržoje, o, pavyzdžiui, būsimo derliaus ekstra klasės kviečių kaina beveik nepakitusi“, – informavo grūdų supirkimo vadovė.

Slegia atsargos

UAB „Žvalguva“ komercijos direktoriaus, biomedicinos mokslų dr. Daivo Malinausko skaičiavimais, sausio pradžioje Lietuvos grūdų augintojai dar turėjo iki 30 proc. neparduoto derliaus. Ne paslaptis, kad kai kurie ūkininkai vis dar tikisi derlių parduoti brangiau. Ypač žinant, kad Tarptautinė grūdų taryba pasaulinę grūdų derliaus prognozę 2016–2017 m. praėjusių metų pabaigoje padidino iki 2 084 mln. t, taigi beveik 81 mln. t daugiau nei 2015–2016 m. O štai grūdų sunaudojimo prognozė padidinta iki 2 056 mln. t. Taigi grūdų atsargos vėl išaugs: 2016–2017 m., palyginti su 2015–2016 m., metų pabaigoje jos padidintos iki 503 mln. t, arba net 6 proc. Atsargų augimą lemia per 13 mln. t padidėjusios kviečių ir 16 mln. t – kukurūzų atsargos. Panašias prognozes skelbia ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija.

„Jeigu JAV, Vakarų Europoje, Ukrainoje ir Rusijoje šią žiemą bus palankios gamtinės sąlygos, kviečių supirkimo kainos gali nukristi dar 10–15 eurų už t, taigi jau kirstų mūsų savikainos ribą – 135 eurai už t“, – svarstė D.Malinauskas.

Štai 2015 m. lapkričio mėnesį naujo derliaus antros klasės kviečius pagal išankstinius sandorius buvo galima parduoti po 174 EUR/t, o 2016 m. sausio – vasario mėnesiais kainos jau krito iki 155 EUR/t, o atėjus derliaus nuėmimo laikui, 2016 m. rugsėjo mėn., kaina nusirito iki 130 EUR/t.

Didžiulė rizika

Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo Sauliaus Daniulio, išankstinių grūdų supirkimo sutarčių sudarymas, kai vertinamos ūkio galimybės ir siūlomos supirkimo kainos, – tarsi nervų karas. Pasak pašnekovo, tai – didžiulė rizika, nes nežinoma, kaip pasėliai peržiemos, koks bus pavasaris ir vasara. „Kartais planuoji viena, o gauni kita“, – sakė S.Daniulis. Jis pabrėžė, kad grūdų supirkimo kainos pastaraisiais metais nedžiugina augintojų, nesitikima, kad ateityje jos kils.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovės Danutės Karalevičienės nuomone, išankstinės grūdų sudarymo sutartys – tik stambiųjų ūkininkų reikalas . Ji teigė, kad iki 50 ha pasėlių turintys žemdirbiai sutarčių stengiasi nesudaryti. Rizikuoti bijo ir stambieji grūdinių kultūrų ūkių savininkai. „Kainos kiekvienais metais svyruoja. Praėjusiais metais jos itin krito. Todėl ūkininkams jos nepalankios ir nepatrauklios. Žemdirbiai tikisi, kad jos ateityje išaugs. Todėl, sudarydami kontraktą, jie tariasi su supirkėjais. Net ir10 eurų, kurie įkrinta į ūkininko kišenę, ją papildo“, – sakė D.Karalevičienė.

Anot žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“ vadovės Virginijos Martynaitienės, ūkininkai dažniausiai pasirašo sutartis parduoti iki 50 proc. laukiamo derliaus. „Ūkininkai, su kuriais dirbame, turi didelę darbo patirtį šiame versle. Jų ilgametė patirtis leidžia mums laiku ir tinkamai sureaguoti į palankiausias kainas biržose“, – teigė V.Martynaitienė.

Išaugo kviečių plotai

Būsimo grūdų derliaus supirkimo kainos pagal išankstinius sandorius gerokai nusmuko 2016 m. gruodžio mėnesį. Kokios priežastys?

Atsakymą į šį klausimą D.Malinauskas surado neseniai lankydamasis Prancūzijoje ir Vokietijoje.

„Pastebėjau, kad gerokai mažiau pasėta žieminių rapsų, o daugiau – žieminių kviečių ir žieminių miežių. Apskritai Prancūzijoje kviečių plotai bus didžiausi nuo 1990-ųjų. Be to, daug kviečių pasėjo Rusija ir Ukraina, todėl būsimo derliaus kviečių kainos 2016 m. gruodžio mėn. nukrito apie 8 eurus už t“, – pasakojo D.Malinauskas.

Prognozuojant supirkimo kainas, verta pasidomėti padėtimi Pietų pusrutulyje. Deja, paguodžiančių žinių neradome.

„Australija žada gerą derlių, kol kas palankios gamtinės sąlygos Egipte ir Maroke“, – teigė D.Malinauskas. Todėl šį sezoną rizikuos pasirinkusieji sėti vasarinius kviečius, pašarinius miežius, vasarinius kvietrugius bei kukurūzus grūdams.

Paguoda rapsininkams

Geros prognozės rapsų augintojams. Kai paaiškėjo, kad Prancūzijos ir Vokietijos ūkininkai mažai pasėjo rapsų, jų kaina biržose gerokai padidėjo – net iki 417 euro už t, taigi viena t rapsų prilygsta beveik 3 t II klasės kviečių.

„Ankstesniais metais šis santykis būdavo kitoks: 1 t rapsų prilygdavo 1,5–2 t kviečių. Akivaizdu, kad rinkoje rapsų paklausa bus gerokai didesnė nei pasiūla“, – svarstė D.Malinauskas.

Taigi ruošdamiesi pavasario sėjai ūkininkai turėtų įvertinti šį argumentą. Šįmet lietuviai ūkininkai ruošiasi sėti 2016-aisiais daug pelno davusius žirnius ir pupas.

„Trejus metus žirnius ir pupas pirko Indija, Bangladešas, Egiptas, tačiau padėtis šiose rinkoje nestabili, šį sezoną sunku prognozuoti, juo labiau kad žirnių ir pupų šįmet žada pigiau pasiūlyti Ukraina ir Rusija“, – teigė D.Malinauskas. Ūkiai turės galimybę uždirbti augindami ankštines kultūras, jeigu turės sąlygas jas džiovinti.

Ant mokumo ribos

Finansų ekspertai teigia, kad pagal finansinį pajėgumą Lietuvos grūdų augintojai sugrįžo į 2011-uosius, kai trečdalis ūkininkų buvo ant mokumo ribos. Šiuo metu su mokumo bėdomis susiduria apie 20 proc. grūdų augintojų. Tačiau tikėtina, kad finansinė grūdų augintojų padėtis yra dar blogesnė. Ar verta vėl varstyti bankų duris?

„Patarčiau pasinaudoti Škotijos ūkininkų patirtimi. Susidūrę su panašaus pobūdžio sunkumais, jie prasčiausią dirbamos žemės dalį užsėja dirvožemio kokybę gerinančiomis tarpinėmis kultūromis“, – patarė D.Malinauskas.

Kita vertus, daug ūkininkų vis dar nesiryžta sudaryti išankstinių sandorių. Pasak D.Malinausko, negalutiniais duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos grūdų augintojai pardavė tik 20 proc. būsimo derliaus.

Išdalija riziką

Pasak D.Minkuvienės, pastaraisiais metais ūkininkai įgauna vis daugiau patirties grūdų rinkoje, todėl yra linkę išdalyti savo riziką dalį grūdų fiksuodami išankstinėmis sutartimis. Ūkininkų aktyvumas 2016 m. pabaigoje buvo padidėjęs rūpinantis būsimu 2017-ųjų derliumi. Todėl ir išankstinių sutarčių sudaryta keliskart daugiau nei prieš metus. Pačių ūkininkų-klientų, norinčių iš anksto pasirūpinti būsimu derliumi, skaičius išaugo 2,5 karto. „Vis dėlto iš karto užfiksuoti būsimą kainą ryžtasi tik dalis augintojų, o kiti laukia pokyčių pasaulinėse biržose ir jiems palankiausio momento užfiksuoti kainą“, – sakė D.Minkuvienė.

Ji priminė, kad klientai turi galimybę rinktis sudarydami atitinkamos rūšies sutartį: ūkininkas gali užfiksuoti kainą sutarties sudarymo metu, pavasarį ar vasarą, derliaus įvežimo metu, taip pat gali palaukti geresnės kainos jau po javapjūtės, kai derlius saugiai gulės įmonės sandėliuose.

Jolita Žurauskienė, Albinas Čaplikas

VL žurnalistai

Lentelė:

Kviečių ir rapsų vidutinės supirkimo kainos (EUR už t)

2016 08 15                                  130           352

2016 09 14                                  123           351

2016 10 12                                  134           374

2016 11 05                                  140           381

2016 12 07                                  147           390

2017 01 06                                  149           392

Šaltinis: ŽŪIKVC, AgroBirža.