Anksti pasėti cukriniai runkeliai jau dabar pasižymi geru svoriu ir dideliu cukringumu.

Lietuvoje nuo 2017-ųjų beveik 4 tūkst. hektarų sumažėjo deklaruojami cukrinių runkelių plotai, nes jų augintojams, kintant klimatui, vis sunkiau prisiderinti prie gamtos įgeidžių – pavasarį reikia nutaikyti tinkamą, bet trumpą momentą, kada juos geriausia sėti, vėliau – su viltimi laukti šilumos bei lietaus, kurio rudeniui atėjus jau nelabai reikėtų. Todėl ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių cukrinių runkelių augintojai nekantriai laukia vokiečių mokslininkų bandymų išvesti šalčiui atsparias cukrinių runkelių veisles.

Jau ne fantazija

Kaip skelbia Vokietijos žemės ūkio informacijos tarnybos „Zuckerrübe“ tinklalapis, šios šalies mokslininkai daug metų intensyviai dirba kurdami šalčiui atsparius cukrinius runkelius. Pranešama jau ir apie pirmuosius sėkmingus rezultatus neslepiant, jog kuriant komercines veisles vis dar susiduriama su daugybe kliūčių.

Ekspertų vertinimu, žieminiai cukriniai runkeliai, palyginti su dabartinėmis auginimo technologijomis, leistų gauti 25 procentais didesnį derlių. Žieminiai šakniavaisiai pasižymi ir didesniu cukringumu dėl ilgesnio augimo laikotarpio.

Žemės ūkio informacijos tarnyba „Zuckerrübe“ pranešė, jog žieminių runkelių veisimo tyrimai rodo, kad didesnį cukraus kiekį galima būtų gauti pagerinus runkelių toleranciją šalčiui rudens-žiemos sezono metu. Dabar sukurtų veislių žieminiai runkeliai prieš žiemą augina biomasę, bet jų lapai ir net šaknys dėl nepalankių sąlygų žiemą nukenčia nuo šalčių.

Naujausi jautrumo šalčiui mažinimo tyrimai visų pirma susiję su augalų metabolizmo pokyčiais. Laboratoriniai tyrimai apima genų modifikavimą ir jų skilimo produktų susidarymą šaltoje aplinkoje. Anot Žemės ūkio informacijos tarnybos „Zuckerrübe“ tinklalapio, greitesnių rezultatų galima būtų sulaukti taikant CRISPR-Cas genų metodą, tačiau Europos Sąjungos (ES) teisės aktai jį traktuoja kaip ir GMO metodą, o tokių metodų taikymui bei cukrinių runkelių genetiškai modifikuotų veislių įteisinimui yra keliami itin dideli reikalavimai.

„Dabar, kai klimatas taip sparčiai keičiasi, gal ir visai nieko, jei būtų išvestos šalčiui atsparios cukrinių runkelių veislės, kurias būtų galima sėti rudenį, taip augimui panaudojant pavasarinę drėgmę“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė UAB „Baltic Agro“ agronomė-konsultantė dr. Marija Čižauskienė, pastebėdama, kad Vokietijos ir Lietuvos klimatas kiek skiriasi ir tai, kas pasiteisintų Vokietijoje, nebūtinai pasiteisintų Lietuvoje.

Marija Čižauskienė

Marija Čižauskienė

Anot agronomės-konsultantės, ūkininkai, kuriems ji teikia patarimus, šį rudenį kitiems metams žada sėti žieminių svogūnų. Tikisi, kad sėklos sėkmingai peržiemos lauke ir pavasarį bus žymiai ankstyvesnis derlius. „Tai bus tik pabandymas, todėl siūliau „neužsiplėšti“ didelių plotų, nes dar nežinia, kaip gali būti prie mūsų tokių nepastovių ir permainingų žiemų“, – tikino M.Čižauskienė.

Trūksta drėgmės

Apie 280 ha cukrinių runkelių kasmet auginantis Šakių rajono ūkininkas Antanas Blockis teigė, kad sunkesnėse žemėse pasėti cukriniai runkeliai dar kurį laiką atrodė visai gražiai – dailiai sudygo, paaugo. Tačiau per liepos mėnesio karščius pradėjo leipti – pakilus oro temperatūrai iki 30 laipsnių, cukriniams runkeliams pradėjo itin stigti drėgmės.

„Deja, mes, augintojai, nieko pakeisti negalime – cukrinių runkelių laukų juk nepalaistysi, galima tik laukti ir tikėtis lietaus“, – atviravo ūkininkas, neslėpdamas, jog trūkstant drėgmės cukrinių runkelių laukai kol kas neatrodo labai gražiai ir tolygiai, nes vieni runkeliai jau sugebėjo paauginti savo šaknis, kitiems tai sekasi sunkiau.

Didelę cukrinių runkelių auginimo patirtį turinčios ŽŪB „Auga Želsvelė“ vadovas Rytis Staniulis taip pat pripažino, jog šiemet, kaip ir ankstesniais metais, dėl sausringos vasaros pradžios netrūko iššūkių. „Tačiau su jais neblogai susitvarkėme, dabar pasėlių būklė tikrai nėra bloga, o apie rezultatus kalbėti kol kas anksti – reikia palaukti derliaus“, – teigė jis.

 Rytis Staniulis

Rytis Staniulis

Marijampolės UAB „Lietuvos cukrus“ generalinio direktoriaus Augusto Obuchavičiaus pastebėjimu, šiuo metu didžioji dalis cukrinių runkelių jų krašte yra normalios būklės. „Dinaminiai cukrinių runkelių rodikliai (cukringumas ir šaknies svoris) atitinka ir net viršija daugiamečius rodiklius. Tolimesnis runkelių augimas ir jų dinaminiai rodikliai priklausys nuo meteorologinių sąlygų“, – tvirtino A.Obuchavičius.

UAB „Baltic Agro“ agronomė-konsultantė dr. M.Čižauskienė aiškino, kad vidurio Lietuvoje, kur kritulių buvo gal kiek daugiau nei pietinėje šalies dalyje, drėgmės cukrinių runkelių pasėliams taip pat trūksta. „Šiemet išlošė tie, kas suspėjo anksti pasėti cukrinius runkelius ir šie sudygo iki sausros“, – tikino mokslininkė.

Anot jos, iš anksti pasėtų cukrinių runkelių laukų šiemet galima tikėtis gana neblogo derliaus, nes jau dabar, prasidėjus rugpjūčiui, šakniavaisių šaknys yra nemenkos bei saldžios, kas pasitaiko gana retais metais. Tuo tarpu pavėlavusieji su cukrinių runkelių sėja dabar gali vos ne graužtis nagus – trūkstant drėgmės runkeliai sudygo labai netolygiai, o šakniavaisiai – gana menki.

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas Kastytis Patiejūnas įvardijo ir dar vieną priežastį, kodėl šiemet kai kuriuose šalies regionuose galima tikėtis prastesnio cukrinių runkelių derliaus – tam įtakos gali turėti ne tik sausra, bet ir pavasarinės šalnos, apšaldžiusios cukrinių runkelių pasėlius kai kuriuose rajonuose.

Kastytis Patiejūnas

Kastytis Patiejūnas

„Bet dar ne viskas prarasta. Po tokių išbandymų runkeliai tampa atsparesni ir, pavyzdžiui, pernai Suvalkijoje, kai antroje vasaros pusėje neblogai palijo, derliai buvo rekordiniai, geras cukringumas ir švarūs runkeliai. Todėl ir šiemet dar galima tikėtis visko“, – optimizmo nestokoja K.Patiejūnas.

Praranda patrauklumą

Lietuvoje jau nebe pirmus metus mažėja deklaruojamų auginamų cukrinių runkelių plotų. 2017 metais šios techninės kultūros buvo auginama 18,6 tūkst. hektarų, pernai plotai sumažėjo iki 16,2 tūkst. ha, o šiemet auginama tik 14,7 tūkst. ha. Iš jų 1,3 tūkst. ha sudaro „Augagroup“ priklausančių žemės ūkio bendrovių ekologiškai auginami cukriniai runkeliai.

Anot Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovo K.Patiejūno, ne vien tik dėl besikeičiančio klimato pasikeitusios cukrinių runkelių auginimo sąlygos turi įtakos tam, kad kai kurie žemdirbiai mažina cukrinių runkelių plotus, bet ir miglotos šios kultūros auginimo perspektyvos.

„Lyginant su kitais augalais, mūsų netenkina cukrinių runkelių supirkimo kainos. Runkelius ir sudėtingiau auginti, ir didesnės sąnaudos nuimant derlių. Kai sudedi viską ant svarstyklių – sunkus darbas plius suniokoti kaimo keliai, kai kur bendruomenių nepasitenkinimas dėl purvo keliuose. Tad ta kaina, apie kurią mes šiandien diskutuojame, visų vargų neatperka“, – tikino K.Patiejūnas. Cukrinių runkelių supirkimo kaina sukasi apie 25 eurus už toną.

Be to, pasak K.Patiejūno, augintojai, kaip ir cukraus fabrikai, bando optimizuoti savo procesus – sėja ne tik kiek mažiau, bet ir prie kelių, kad cukrinių runkelių nereikėtų toli tampyti iš laukų ir dėl to patirti papildomų kaštų. Nerimą kelia ir tai, kad praėjusiais metais abu Lietuvoje veikiantys cukraus fabrikai dirbo nuostolingai, o Marijampolės cukraus fabrikas dar ir restruktūrizuojamas.

„Bandėme kreiptis į valstybės institucijas, kad būtų padidintos tiesioginės išmokos už cukrinius runkelius, būtų skirta paramą cukrinių runkelių augintojams. Žemės ūkio ministerija mus lyg ir suprato, bet kolegos Žemės ūkio rūmuose nusprendė nieko nekeisti. Tai viskas ir liko, kaip buvę“, – tvirtino K.Patiejūnas.