Pasak S.Balčiūno, atsitikus nelaimei yra didelis skirtumas tarp darbuotojo, drausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, bei dirbančio tik pagal žemės ūkio paslaugų kvitą, kuris tokių socialinių garantijų nesuteikia. Scanpix nuotr.

Žemės ūkio sektoriuje nelaimingų atsitikimų darbe, palyginti su kitomis ekonominės veiklos sritimis, vis dar pasitaiko dažniausiai. Ypač skaudu nukentėjusiems žmonėms ar žuvusiųjų artimiesiems tais atvejais, kai tokios nelaimės pripažįstamos nedraudžiamaisiais įvykiais ir jie lieka prie suskilusios geldos.

Iškrito iš traktoriaus

Darbų saugos specialistai tikina, kad matoma ir gerų tendencijų – mažėja sunkių susižalojimų arba mirtinų atvejų, nutinkančių darbe esant neblaiviems, tačiau nelaimių per stikliuką išvengti dar nepavyksta.

Gegužės pabaigoje Slavikų kaime (Šakių r.) 47 metų vyras pjaudamas pievąnesuvaldė traktoriaus ir šis apvirto aukštyn ratais, o vairuotojas iš jo iškrito. Gerai, kad pievoje apvirtusį traktorių pamatė pjovėjo sūnus ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ūkininkas tik per plauką išvengė mirties. Jis atsipirko nesunkiais sužalojimais – susitrenkė galvą ir ranką, prasiskėlė kaktą. Medikai nelaimėlį nuvežė į ligoninę. Paaiškėjo, kad žmogus dirbo būdamas visiškai girtas– alkotesteris rodė 2,71 promilės.

Nors traktorininkas vos nežuvo dirbdamas, šis nelaimingas atsitikimas pateko tik į policijos tyrėjų akiratį. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) sistemos apskaitoješio įvykionėra.VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad inspekcijatiria arba kontroliuoja tyrimą tų įvykių, nutinkančių darbe, kurie įvyksta apdraustiems darbuotojams. Tačiau žemės ūkyje labai daug asmenųdirbapagal žemės ūkio paslaugų kvitus, jie samdomais darbuotojais nevadinami – tai ūkininkas, neįregistravęs ūkininko ūkio, jo šeimos nariai arba kiti asmenys.

Žemės ūkyje leidžiama teikti paslaugas pagal žemės ūkio paslaugos kvitus, tačiau jeigu įvyksta nelaimė, VDI apie tokius atvejus ne visada sužino. Mat darbas pagal žemės ūkio paslaugų kvitus neapdraudžia žmogaus. Todėl tokiais atvejais įvykę net sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe nėra įtraukiami į VDI apskaitą.

Mirtinai kliudė

Ypač nukenčia pagal žemės ūkio paslaugų kvitus dirbantys asmenys ir jų šeimų nariai tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas darbe baigiasi mirtimi. Toks skaudus atvejis gegužės 15 dieną įvyko Gačionių žemės ūkio bendrovėje (ŽŪB) Pakruojo r. Darbininkę, kuri dirbo pagal žemės ūkio paslaugų kvitą, renkančią laukuose akmenis mirtinai traumavo traktoriaus priekabos ratas.

„Nors nelaimingo atsitikimo darbe formos aktas surašytas, mūsų inspektoriai jį tiria, tačiau į statistinius duomenis šis įvykis nepateks. Akmenų rinkėja teikė tik paslaugą, vadinasi, ji – ne samdoma darbuotoja“, – sakė VDI atstovas S.Balčiūnas, pridurdamas, kad atsitikus nelaimei yra labai didelis skirtumas tarp darbuotojo, drausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, bei dirbančio tik pagal žemės ūkio paslaugų kvitą, kuristokių socialinių garantijų nesuteikia. Pastaruoju atvejunukentėjęs žmogus ar jo šeimos nariai yra paliekami likimo valiai – jiems jokios kompensacinės išmokos nepriklauso, nebent susimyli ūkininkas, kuriam pasamdytas žmogus dirbo.

Dar vienas rizikos veiksnys žmonėms, dirbantiesiems žemės ūkio sektoriuje, – raguočiai. Kartais jų elgesys gali būti neprognozuojamas.  Scanpix nuotr.

Dar vienas rizikos veiksnys žmonėms, dirbantiesiems žemės ūkio sektoriuje, – raguočiai. Kartais jų elgesys gali būti neprognozuojamas. Scanpix nuotr.

Kompensacijos nepriklauso

VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo teigimu, tik nelaimingo atsitikimo darbe aktas suteikia tam tikras socialines garantijas, nes juo remdamiesi socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai svarsto, ar pripažinti tokį įvykį draudžiamuoju.

Jeigu įvykis pripažįstamas draudžiamuoju ir būna pakenkta darbuotojo sveikatai, nuo pirmos dienos mokama 100 proc. nedarbingumo pašalpa. Jei toks apdraustas darbuotojas žūva,jo šeimai išmokama apie 47 tūkst. eurų kompensacija iš Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo fondo.

Tačiau,S.Balčiūnoteigimu, labai didelė dalis žemės ūkio sferoje dirbančių asmenų nėra drausti. Nebuvodrausta ir laukuose akmenis rinkusi bei žuvusi darbuotoja.

Nelaimė siurblinėje

Gegužės 24 dieną UAB „Vėjinė“ (Švenčionių r.) nukentėjo net 5 darbuotojai. Šios bendrovės kiaulių fermos teritorijoje įrengti mėšlo šalinimo įrenginiai bei mėšlidės siurblinė, kuriuos tą dieną prižiūrėjo viena iš darbuotojų, teikianti paslaugas pagal žemės ūkio paslaugų kvitą.

Pūvant organinėms medžiagoms tokiose siurblinėse labai dažnai susikaupia nuodingų metano arba sieros vandenilio dujų. Įėjusiai į patalpą darbuotojai apsvaigo galva ir ji nugriuvo ant žemės. Gelbėti nelaimėlės atskubėjo kitas bendrovės darbuotojas, bet ir jį ištiko toks pat likimas. Gelbėdami vieni kitus apsinuodijo ir sunkiai susižalojo penki darbuotojai.

VDI atstovo nuomone, nelaimė nutiko todėl, kad trūko suvokimo apie rizikos veiksnius. Tai pasakytina tiek apie darbuotojus, tiek apiedarbdavį. Nelaimingo atsitikimo išvengti būtų padėjusi tinkamai įrengta vėdinimo sistema, o jeigu to nėra galimybių ar neįmanoma padaryti– darbuotojams išduoti dujų detektoriai. Prieš patekdamas į uždarą erdvę, darbuotojas visų pirma turėjo patikrinti, ar tennėra jo sveikatai pavojingų dujų.

„Kiek suprantu iš pirminių aplinkybių, tokie analizatoriai nebuvo išduoti arba darbuotojai buvo neinformuoti, kad privaloma jais naudotis. Nelaimės buvo galima išvengti, jeigu būtų buvusios įdiegtos efektyvios techninės priemonės arba bent tinkamai organizuotas darbas“, – teigė pašnekovas.

S.Balčiūnas prisiminė ir daugiau panašių atvejų Lietuvoje, kai uždarose erdvėse susikaupusios dujos tapo nelaimingų atsitikimų priežastimi. Giliai atmintin įsirėžė prieš beveik šešerius metus nutikusi nelaimė tame pačiame Švenčionių rajone –nuotekų siurblinėje. Tuomet dujomis apsinuodijo trys žmonės, iš jų vienas mirė.

Ragu sužalojo akį

Dar vienas rizikos veiksnys žmonėms, dirbantiesiems žemės ūkio sektoriuje, – raguočiai. Štai Donatos Švilpienės ūkyje (Utenos r.) darbuotojui įėjus į aptvarą pagirdyti karvės, gyvulys staiga sukosi ir ragu sužalojo akį.

„Darbas prie gyvulių visada rizikingas. Gana sudėtinga įvertinti jų veiksmus. Kartais gyvuliai gali būti neprognozuojami“, – įspėjoS.Balčiūnas.

Pasitaiko ir kitokių nelaimingų atsitikimų. Šių metų vasario 9 dieną Raimondo Vitkausko ūkyje (Panevėžio r.) dirbdamas nuo srutvežio nukrito mechanikas. Krisdamas jis susižalojo.Žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“ (Radviliškio r.) kieme darbininkas,eidamas atsinešti traiškytų kukurūzų, paslydo ir krisdamas taip pat susižalojo.

Skaudžios netektys

Pernai žemės ūkio sektoriuje užfiksuoti 3 mirtini atvejai. Iki šiol S.Balčiūno atmintyje išlikusi pernykštė nelaimė Darginių ŽŪB (Joniškio r). Tąkart,atlikdamas statybos darbus ir sandėlyje statydamas koloną, darbuotojas nukrito iš didelio aukščio ir vėliau nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė.

Taip pat ypač skaudus įvykis pernai sukrėtė ŽŪB „Lipniūnai“ (Kėdainių r.) kolektyvą.Vieno ūkininko darbininkas krautuvu į kaupus pylė cukrinius runkelius ir važiuodamas atgal pervažiavo ŽŪB „Lipniūnai“ traktorininką bei mirtinai jį traumavo. „Technika nuolat juda, taigi dirbant žemės ūkyje reikalinga maksimaliir darbuotojo, irdarbdavio atida“, – kalbėjo S.Balčiūnas.

Trečias skaudus įvykis –Kėdainių rajono Vermenos ŽŪB. Bendrovės traktorininkas laukuose presavo šiaudus ir,sustabdęs traktorių, tačiau neišjungęs pavaros, užlipo ant įrenginio viršausnorėdamas kažką pataisyti, tačiaubuvo įtrauktas į įrenginio vidų. Šiuo atveju darbuotojas buvo neblaivus. Skaudžiausia, kad jo gyvybės išgelbėti nepavyko.

 S.Balčiūnas

S.Balčiūnas

Darbų specifika

Šiemet per penkis mėnesius jau užregistruoti 8 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. S.Balčiūnaspabrėžė, kad šiais metais į VDI suvestinę įrašytų mirtinų atvejų darbe, dirbant žemės ūkio sferoje, kol kas nėra įvykę, išskyrus į apskaitą neįtraukto nelaimingo įvykio, kai moteris dirbo su žemės ūkio paslaugų kvitu.

„Apskritai, kalbant apie žemės ūkį ir žemės ūkio darbuotojus, per pastaruosius 5 metus patys nesėkmingiausi buvo 2014-ieji. Per juos įvyko 6 mirtimi pasibaigę nelaimingi atsitikimai ir 12 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe“, – sakė VDI atstovas.

Anot jo, žemdirbiai dažnai nesuvokia, kokia rizikinga yra jų veiklos sritis, todėl nuolat apie tai tenka priminti. Žemės ūkyje atliekamų darbų spektras yralabai platus, naudojama daug techninių priemonių,įrenginių, dirbama su transporto priemonėmis.

Dar vienas rizikos veiksnys – cheminės medžiagos, naudojamas atliekant daugelį darbų, ypač prižiūrint augalus. Nelaimių žemės ūkyje neišvengiama ir dėl dar vienos priežasties – bendrovės bei ūkininkai įtraukiami į statybos darbus, kurie yra priskiriami prie pavojingų.

Mobilumo pavojai

„Kalbant apie darbo įrenginių, judančių transporto priemonių, mechanizmų naudojimą, chemines medžiagas, statybas, reikia pasakyti, kad visa tai yra susiję. Nusidriekia viena ryški linija –visi rizikos veiksniai darbo vietoje keičiasi labai greitai. Žemės ūkio srityje darbo vieta yra mobili. Dažnai darbininkas vienu metu dirba vienur, netrukus eina kitur, taisėda prie vieno traktoriaus, taipereina prie kitokio mechanizmo. Būtent todėl susiduriame su skaudžiomis pasekmėmis, kai darbuotojai sunkiai sužalojami arba žūsta“, – situaciją žemės ūkyje komentavo VDI ekspertas ir pridūrė, kad daugiausia nelaimingų bei mirtinų atsitikimų darbe įvykę Panevėžio bei Šiaulių apskrityse.

Vidutiniškai kasmet 100 tūkst. Lietuvos darbuotojų tenka 3 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, ožemės ūkyje šis rodiklis yra net 16,5 – daugiau nei 5 kartus didesnis nei šalies vidurkis. Analogiška situacija yra kalbant apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe.Pernai nelaimingų atsitikimų darbe dažnumas šalyje buvo 12,3, o žemės ūkyje– 32,9nelaimės.Pastebimos tendencijos, kad darbuotojai alkoholio darbe vartoja vis mažiau. Per 2014 metus žemės ūkyje užfiksuoti net 6 atvejai, kai neblaivūs darbuotojai buvo mirtinai arba sunkiai sužaloti darbo vietoje.2015–2016 metais tokių atvejų nepasitaikė nė vieno.