Ūkininkai su džiaugsmu priimtų moksleivius, tačiau, anot moters, jaunimas neturi įgūdžių, juos reikia mokyti. Ūkininkai negali moksleiviams mokėti tiek, kiek jie nori – kaip tikriems darbininkams.  Moteris teiravosi, kodėl valstybė nekuria ir neremia jaunimo įgūdžių ugdymo programų. Pasak jos, milijonai eurų išleidžiami įvairiems kitokio pobūdžio projektams, o į šią sritį neinvestuojama.

Anot pašnekovės, per vasarą dirbdami ekologiniuose ūkiuose moksleiviai pažintų augalus, išmoktų juos prižiūrėti, vėliau ir patys rinktųsi ekologiškus produktus. Tuo pačiu tai būtų parama ūkininkams. Jeigu būtų  panaši programa, vykdoma Užimtumo tarnybos, jie galėtų priimti dešimtis mokinių.

Moteris įsitikinusi, kad darbinius įgūdžius būtina ugdyti kuo anksčiau, nes kitaip išaugs bedarbių karta. Kaip gražų pavyzdį ji pateikė vienos Ukmergės krepšinio komandos merginas, kuriuos darbuojasi Stragių šeimos ūkyje Leonpolyje.

Dirbdavo ir mokiniai

Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriaus vadovė Edita Mončinskienė sakė, jog dar prieš keletą metų buvo vykdoma „Viešųjų darbų programa“, pagal kurią galėdavo dirbti ir mokiniai. Tačiau, pasikeitus Užimtumo įstatymui, tokios programos nebeliko.

Paskutinį kartą moksleiviai pagal „Viešųjų darbų programą“ per tuometinės Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyrių buvo įdarbinti 2016 metais.

Daugiausiai būdavo įdarbinami mokiniai nuo 16, kartais – ir nuo 14 metų, vasaros atostogų metu. Pagal šią programą 60 proc. darbo užmokesčio apmokėdavo Darbo birža, 40 proc. – savivaldybė.

Ūkininkai ja pasinaudoti negalėjo. Programa buvo skirta savivaldybių įmonėms, tad mokiniai dažniausiai būdavo įdarbinami seniūnijose ar kitose rajono savivaldybės įstaigose.

Dabar Užimtumo didinimo programos Užimtumo tarnyba neįgyvendina. Jos vykdymas perduotas savivaldybėms.

Parama tikslinėms grupėms

Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas informavo, kad pagal naują Užimtumo didinimo programą darbo neturintys asmenys gali būti įdarbinti ne tik savivaldybių, bet ir privačių įmonių įkurtose darbo vietose, darbo užmokestį mokant iš savivaldybės valdomų lėšų.

Atkreipė dėmesį, kad ši programa skirta ilgalaikei bedarbystei mažinti, t. y. dėl įvairių priežasčių iš darbo rinkos iškritusiems darbingo amžiaus žmonėms.

Įstatyme nurodytos tikslinės grupės – ilgalaikiai bedarbiai, iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys, pabėgėliai, vieniši tėvai, piniginės paramos gavėjai, vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės bei kiti. Mokiniai į šį sąrašą nepatenka.

Subsidijos įmonėms

Mūsų rajone šią programą  administruoja savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Skyriaus vedėja Asta Leonavičienė paaiškino, kad savivaldybė kasmet nusimato rodiklius ir asmenų, kiek galėtų įdarbinti, skaičių. Pagal tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skiria valstybės dotaciją.

Šiemet įdarbinimui gauta 119 500 eurų. Pasak A. Leonavičienės, pagal gautą sumą 6 mėnesiams, mokant minimalų atlyginimą, būtų galima įdarbinti apie 29 asmenis. Maksimalus subsidijos laikotarpis yra pusė metų, tačiau dažnai žmonės pagal šią programą įdarbinami 2–3 mėnesiams, kad įgytų įgūdžių. Vėliau jiems pasiūlomas nuolatinis darbas. Paprastai siūlomi nekvalifikuoti darbai, tačiau šiemet įtraukti ir kvalifikuoti.

Įmonės, įstaigos, organizacijos savivaldybei pateikia paraišką, kurioje nurodo, kokiems darbams atlikti reikalingi darbininkai, nurodo, kiek žmonių planuoja įdarbinti nuolatiniam darbui, pasibaigus paramos terminui.

A.Leonavičienė sakė, kad mūsų rajone pagal šią programą daugiausiai įdarbinami piniginės paramos gavėjai.

Moksleivių įdarbinimui savivaldybė atskiros programos neturi.

Darbas pas ūkininkus

Pasiteiravus, kokį atlygį už darbą siūlo Ukmergės rajono ūkininkai, sužinota, kad tam tikrų darbų įkainiai panašūs, o kitų – skiriasi. Pavyzdžiui, už braškių skynimą mokama pagal surinktą kiekį – už kilogramą galima uždirbti 0,5 Eur.

Ravėjimo kainos taip pat panašios, bet uždarbio apskaita skiriasi. Viename ūkyje mokama po 2,5 Eur už valandą, kitame – 20 Eur už darbo dieną, tačiau užmokestį lemia atlikto darbo apimtis ir kokybė. Tai priklauso nuo ravėtojo įgūdžių. Tad vienas gali uždirbti per dieną ir 40 Eur, o kitas neuždirbs nei 20.

Ne visi mokiniai nori savo nugaras lenkti ūkininkų laukuose. Dalis iš jų turi ir neigiamų patirčių. Esą, kai kurie darbus prižiūrintys asmenys turi išankstinę nuostatą, kad visi darbininkai yra nevykėliai ir tinginiai, todėl, dar nepradėję dirbti, pirmiausia apšaukiami...

Ne visi pakelia fizinį krūvį bei alinantį vasaros karštį. Kitų netenkina siūlomas užmokestis.

Darbo ieško patys

Tikėdamiesi gauti darbo pasiūlymų, mokiniai gali bendra tvarka registruotis kaip darbo ieškantys asmenys. Tačiau darbo pasiūla, pasak E. Mončinskienės, menka, nes, įdarbinant nepilnamečius, darbdaviams keliami papildomi reikalavimai.

Bedarbio statusas moksleiviams nėra suteikiamas, išmokos nemokamos. Tad ir besiregistruojančiųjų skaičius Užimtumo tarnyboje nėra didelis.

Dažniausiai mokiniai vasaros atostogų metu darbo ieškosi savarankiškai – per pažįstamus ar skelbimus.