Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Darbdaviai prašo atrišti rankas

Darbdavių organizacijų siūlymai keisti Darbo kodeksą dėl karantino papiktino darbuotojų profesines sąjungas ir sulaukė politikų kritikos. Darbdaviai norėtų darbo dieną prailginti iki 12 valandų, trumpinti terminą dėl įspėjimo apie atleidimą, mažinti išeitines ir kt.

Nori lengviau atleisti

Darbdavių interesus ginančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę, su prašymais pusmetį netaikyti kai kurių Darbo kodekso nuostatų. Jie norėtų lengviau atleisti darbuotojus, nepriklausomai nuo darbuotojo stažo, įspėti apie atleidimą prieš 2 savaites, o ne prieš 1–3 mėnesius, nemokėti 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinės, sumažinti ribojimus terminuotų sutarčių sudarymui, išleisti sukauptų kasmetinių atostogų be darbuotojo sutikimo, vienašališkai keisti darbuotojo funkcijas, darbo dieną prailginti iki 12 valandų ir kt.

Darbdaviai nėra patenkinti valdžios priimtais sprendimais, kuriais dėl karantino priemonių yra supaprastinama prastova ir numatomas dalinio kompensavimo mechanizmas dėl prastovos mokamam darbo užmokesčiui.

Nors ši priemonė viešai pozicionuojama kaip paramos verslui dalis, savo prigimtimi tai yra ne tiek verslo, kiek darbuotojų paramos priemonė, kadangi verslas skatinamas nenaikinti darbo vietų ir su valstybės pagalba užtikrinti žmonėms bent minimalų pragyvenimo šaltinį“, – rašoma Trišalėje taryboje dalyvaujančių darbdavių organizacijų Vyriausybei skirtame rašte.

Verslą vienijančių asociacijų nuomone, yra būtinos papildomos priemonės, daugiau orientuotos į verslo poreikius. „Verslui karantino laikotarpiu gyvybiškai svarbu sumažinti išlaidas bei stabilizuoti finansinius srautus, pavyzdžiui, tam panaudojant Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšas. Be to, turime nemeluoti visuomenei, jog pavyks išsaugoti visas darbo vietas – deja, reikės atleisti dalį darbuotojų tam, kad išsaugotume bent dalį darbo vietų“, – nurodo darbdaviai.

Susitelkti turi visi

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LSPK) pirmininkė Inga Ruginienė be užuolankų įvertino darbdavių siūlymus: „Tie verslo atstovai visiškai neturi gėdos. Matyt, taip norima dar labiau pažeminti likusius darbuotojus ir, pasinaudojus visiems nelengva situacija, žmonių sąskaita toliau krautis pelnus. Kyla labai pagrįstas klausimas, ar iš tikrųjų mums reikia tokius verslus ir verslininkus išlaikyti bei saugoti.“

[caption id="attachment_103963" align="alignnone" width="300"]Inga Ruginienė Inga Ruginienė[/caption]

Ji įsitikinusi, kad tokiu sudėtingu laikotarpiu susitelkti turi visos trys šalys – darbdaviai, darbuotojai ir valstybė, kartu po lygiai dalintis atsakomybe. Pasak I.Ruginienės, valstybė jau prisiėmė atsakomybę – ji yra numačiusi daugiau nei 2 mlrd. eurų verslui išlaikyti ir ekonomikai skatinti.

Daugelis darbuotojų įsiklausė į darbdavių padėtį, buvo lojalūs ir lankstūs, bet, kaip matome, darbdaviai visai nenori prisiimti atsakomybės. Daug darbuotojų atleidžiama, varoma nemokamų atostogų, daug kam mažinami atlyginimai, kai kurie neteko mažiau ar daugiau pajamų, kai kas – visko, bet darbdaviai eina dar toliau – nori skelbti moratoriumą Darbo kodeksui ir sukelti chaosą šalyje“, – piktinosi LSPK pirmininkė.

Tik darbo įrankiai

Profesinių sąjungų atstovės teigimu, visi darbdavių siūlymai dėl Darbo kodekso pribloškia vien dėl to, kad dabartiniai teisės aktai leidžia dėl visko susitarti. „Labiausiai stebina tai, kad darbdaviai neišnaudoja susitarimų ir kolektyvinių sutarčių, iškart siūlo Darbo kodekso pakeitimus, kurie galiotų visiems darbuotojams. O juk kiekviename sektoriuje skirtinga padėtis – vieniems apyvarta visai sustojusi, kitiems gal ji tik sumažėjusi, o tretiems kaip tik šis laikotarpis yra labai pelningas. Tad gal kiekvienas sektorius galėtų atskirai įvertinti problemas ir susitarti. Kam nustatinėti naujas taisykles visiems – ir tiems, kuriems jų visai nereikia“, – nemauti ant vieno kurpaliaus viso Lietuvos verslo ragina I.Ruginienė.

Ji kviečia darbdavius atsigręžti į savo darbuotojus ir kolektyvinius susitarimus, situaciją vertinti ne iš skirtingų barikadų pusių, bet susitelkus. „Tegu kalbasi su kolektyvais, juk žmonės ne tik statistiniai darbo įrankiai, darbuotojai – komandos dalis, be kurios nebus verslo ir pelno. Turime tai prisiminti, sėsti prie stalo ir derintis“, – ragina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

I.Ruginienė teigė, kad profesinės sąjungos atliko nedidelį tyrimą, domėjosi, kas vyksta įmonėse. Paaiškėjo, kad ten, kur yra kolektyvinių susitarimų, išsispręstos problemos ir dėl viršvalandžių, ir dėl atostogų, ir kt. „Tokiose įmonėse ramiai dirbama. Dabar Darbo kodeksą labiausia keisti nori nežinantys, kas yra susitarimo kultūra, niekada to nedarę. Jie net nenori pripažinti, kad reikia tartis su darbuotojais, ir apskritai net neįsivaizduoja, jog su jais galima derintis“, – darbdaviams kritikos pažėrė pašnekovė.

Prieštaringi siūlymai

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka neslėpė, kad tokie darbdavių siūlymai jo nenustebino. „Tai rodo, kad darbdaviai bet kuriuo atveju ir bet kokiomis aplinkybėmis stengiasi pasipelnyti. Tad visi argumentai jiems atrodo tinkami“, – teigė socialinių mokslų daktaras.

[caption id="attachment_91496" align="alignnone" width="300"]Romas Lazutka Romas Lazutka[/caption]

Pasak jo, kai kurie verslą vienijančių organizacijų siūlymai yra prieštaringi. Pavyzdžiui, siūlymas darbo dieną prailginti iki 12 valandų. Jeigu kažkam reikės taip ilgai dirbti, vadinasi, darbo yra.

Dabar darbuotojų bus daug, kam tada siūlyti taip prailginti darbo dieną? Jeigu reikia, galima papildomai įdarbinti be darbo likusius žmones. Pavyzdžiui, kaukėms siūti ar maistui išvežioti – darbams, dabar turintiems paklausą, galima samdytis daugiau darbuotojų, juk nebūtina keliems dirbti po 12 valandų“, – samprotavo R.Lazutka.

Pažadėjo kompensuoti

Vilniaus universiteto profesoriui tokie darbdavių siūlymai atrodo ypač keistai po Vyriausybės pristatyto priemonių paketo, skirto koronaviruso plitimo sukeltiems verslo sunkumams įveikti.

Jeigu jau Vyriausybės numatyta, kad valstybė padengs dalį algos, kodėl darbdaviai taip skuba atleidinėti darbuotojus? Galima suprasti, kad jeigu nėra darbų ir negali mokėti algos, dalies darbuotojų neišlaikysi. Bet valstybė pažadėjo subsidijas darbdaviams. Didžiąją dalį algos mokės valstybė, tai gal darbdaviams nereikėtų taip skubėti“, – mąstė R.Lazutka.

Didina subsidijas

Vyriausybė sutarė skirti 70 proc. arba 90 proc. dydžio subsidijas darbdaviams nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 minimalios algos.

Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.

Šie siūlomi pakeitimai dar bus svarstomi Seime.

Anksčiau Seimas jau pritarė įstatymų projektams, kuriais numatyta parama darbo vietoms išsaugoti. Kai darbdavys paskelbia prastovą dėl ekstremalios situacijos ir karantino, darbuotojai, kuriems ji taikoma, neturi eiti į darbą, bet jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuos valstybė.

Valstybės nustatyti subsidijų dydžiai: 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai iki mokesčių; 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai iki mokesčių (sektoriuose, kuriuose nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).

Subsidija bus mokama iki kol pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Savarankiškai dirbantiems asmenims, iki ekstremalios situacijos paskelbimo arba karantino mokėjusiems socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo.

Išmokos dydis sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama savarankiškai dirbusiems asmenims, taip pat dirbantiems pagal darbo sutartį.

Darbdaviai galvoja tik apie save

LITHUANIA-VOTE-POLITICS

Ramūnas Karbauskis, Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas

Neigiamai vertinu darbdavių siūlymus. Tai laikina krizė, susijusi su koronavirusu, todėl dabar priimti tvarką, pagal kurią darbdaviai labai lengvai spręs savo problemas, nereikėtų. Seime mes gi priėmėme sprendimus kompensuoti 90 proc. minimalaus atlyginimo. Jeigu verslas inovatyvus, paremtas aukštomis technologijomis – atlyginimai yra aukštesni. Tokius žmones atleisti būtų rizikinga pačiam verslui. Manau, kad verslas šiuo atveju daugiau kalba apie nelabai kompetentingus žmones. Bet tokiu atveju yra sukurtas valstybės mechanizmas, kaip kompensuoti atlyginimus. Todėl sunku suprasti, ko nori darbdaviai. Panašu, kad kai kurie darbdaviai iš viso nenori prisiimti jokios rizikos. Jeigu orientuosimės į tokio verslo interesus, padarysime meškos paslaugą visai visuomenei, nes darbuotojų pasitikėjimas darbdaviais ir pačiu darbu labai stipriai sušlubuos.

Jau keleri metai, kai stiprėjant verslui ir augant ekonomikai žmonės nebeišvažiuoja, ima grįžti emigrantai. Jeigu dabar priimsime tokius sprendimus, galvosime tik apie dalies verslo interesus, bet spjausime į darbuotojus, vėl pakils emigracijos banga. Turėsime situaciją, kurią buvo sukūrusios ankstesnės valdžios, kai žmonės masiškai emigravo netikėdami nei valdžia, nei darbdaviais – niekuo.

Darbdavių noras suprantamas – jie taupo pinigus ir galvoja tik apie save. Bet jeigu kalbėsime apie esamą situaciją – karantinas kol kas tęsiasi tik porą savaičių. Čia gi ne ekonominė ar finansų krizė. Tai sunkumai, susiję su infekcija.

 
Rekomenduojami video