Bendrovės nuotr.

 Nors atlyginimų vidurkis kartais siekia 800 eurų, šalies žemės ūkio bendrovėms vis tiek labiausiai stinga įvairių darbuotojų gyvulininkystės sektoriuje. Prisikalbinti dirbti žemės ūkyje nepadeda nei siūlomi butai, nei kitos lengvatos.

Įdarbina melžėją ir kerdžių

Smilgių žemės ūkio bendrovė (Marijampolės sav.), ieškanti melžėjos ir kerdžiaus, apie tai metų pradžioje paskelbė Marijampolės regiono laikraštyje, kad sužinotų kuo daugiau žmonių. Bendrovė skelbėsi siūlanti ne tik darbo vietas, bet ir aprūpinanti butu.

Telefonu atsiliepusi šios bendrovės kontoros darbuotoja „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad melžėją jau rado, bet ji nėra vietinė –į skelbimą atsiliepė moteris iš Igliškėlių. Tad ar tikrai išbus, kol kas neaišku, turi praeiti laiko. „O daugiau niekas neatėjo“, – teigė kontoros darbuotoja, neslėpdama, kad darbuotojų surasti ne taip lengva, nes aplinkui kaime jau dirba visi, kurie dirbti nori.

„Žmonės jau atpratę ir nelabai noriai dirba samdomą darbą žemės ūkio srityje. Jeigu jie ateina kaip į šventę, tai greit ir išeina“, –savo pastebėjimus dėstė moteris. Jos nuomone, bėda ne ta, kad jiems nepatrauklus darbas su gyvuliais, o tiesiog trūksta žmonių.

„Gali būti vidutinio amžiaus, nesakau, kad būtinai jaunas, bet, kad jis būtų darbingas, tvarkingas, negeriantis žmogus. Ar jam 50, ar 20 metų, nėra skirtumo. Jo darbas – į vietą suvaryti gyvulius. Svarbu, kad žmogus norėtų dirbti. Čia ne miestas, ne sekretorės mes ieškome“, – apie kerdžiaus darbą kalbėjo žemės ūkio bendrovės darbuotoja.

Bendrovės pirmininkas Romas Vilionis neslėpė, kad iš viso bendrovė turi tris melžėjas, tačiau visada galvojama apie pamainą, jeigu kuri susirgtų ar išeitų iš darbo. Tuomet iš karto būtų kam pakeisti. „Visur reikia turėti atsarginių variantų“, – teigė vadovas.

Smilgių žemės ūkio bendrovės karvių fermos dar nerobotizuotos. 400 karvių yra melžiamos „eglutės“tipo aikštelėje – tai jau kiek lengvesnis darbas melžėjoms. O viename tvarte net yra pieno linijos. Iš viso bendrovė įdarbinusi per 70 žmonių.

R.Vilionio teigimu, jaunimas, baigęs žemės ūkio mokslus, į kaimą dirbti nesiveržia. Baigusieji mokslus nori dirbti tik su kompiuteriu, o žemės ūkyje reikia dirbti fizinį darbą: ir laukuose, ir fermose.

Pertvarkų verpetuose

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad Lietuvoje žemės ūkio švietimui, mokslui,specialistams rengti valstybės dėmesys visada buvo didelis ir pakankamai gerai finansuojamas. Savarankiškai veikė dvi aukštosios mokyklos –Žemės ūkio ir Veterinarijos akademijos, beveik kiekviename rajone buvo po žemės ūkio technikumą ar profesinio rengimo mokyklą. Be specialistų rengimo, veikė žemės ūkio vadovaujančių darbuotojų, specialistų kvalifikacijos tobulinimo sistema. Žemės ūkio specialistų poreikį žemės ūkiui šios mokymo įstaigos tenkino. Bet taip, esą, buvo praeityje.

Jonas Sviderskis

Jonas Sviderskis

„Tai ne nostalgija. Taip buvo. Atkūrus Nepriklausomybę ir pradėjus vykdyti agrarinę reformą, imta pertvarkyti ir žemės ūkio švietimo sistemą. Žemės ūkio specialistų rengimo mokyklos iš Žemės ūkio ministerijos globos buvo perduotos Švietimo ir mokslo ministerijai, kurių reikalais rūpinosi praktiškai vienas asmuo“, – teigė J.Sviderskis.

Todėl, J.Sviderskio teigimu, ūkininkauti tapo galima baigus bet kokį mokslą arba net nebaigusjokio. Gali „ūkininkauti“ vienur, o gyventi visai kitur. J.Sviderskio nuomone, žemės reforma, jos grąžinimas savininkams vyko chaotiškai ir tai daugiau priklausė nuo to, kokia partija valdžioje ir kokiam valdininkui bei kur reikia žemės. Taip išsibalansavo ir žemdirbiškas specialybes rengusių mokyklų sistema, o tam, kad išgyventų, žemės ūkio mokyklose pradėta rengti kulinarus, kirpėjus, dažytojus ir pan. Žemės ūkiu ten kvepėjo mažai, bet ir žemdirbiškų specialybių poreikis ženkliai sumažėjo.

Trūksta specialistų

J.Sviderskio teigimu, prieš mėnesį vykusioje žemės ūkio bendrovių ir įmonių vadovų kasmetinėje konferencijoje vadovų buvo klausiama, ar jaučiamas pakankamos kvalifikacijos darbuotojų stygius. Iš visų apklaustųjų 44 proc. atsakė, kad jaučiamas, o labiausiai – gyvulininkystės sektoriuje, nors „į rankas“ toje srityje atlyginimas siekia vidutiniškai 821 eurą.

„Manau, kaime tai – nemaži pinigai. Be abejonės, specialistai uždirba dar daugiau. Bendrovės sutinka (apie 80 proc.) ir mokėti stipendijas už mokslą, tačiau norinčiųjų nedaug. Reiškia, reikia kitokio valstybės požiūrio, reikia jaunam žmogui, vykstančiam dirbti į kaimišką teritoriją, paskatos, suinteresuotumo, dėmesio. Vien šūkiu „kaime gyventi gera“ tikrai nieko nepasieksime“, – tikino J.Sviderskis.

Pasak jo, jie siūlo prilyginti jaunąjį specialistą jaunojo ūkininko kategorijai ir statusui bei suteikti jam paramą įrangai, technikai, būstui ir pan. įsigyti, pritaikyti mokesčių lengvatas, atleisti nuo kitų prievolių. Tačiau jaučią, kad jų niekas negirdi. Beje, tos pačios apklausos metu į klausimą, ar žemdirbio vaikai lieka dirbti kaime, ūkyje, bendrovėje, 68 proc. atsakė, kad lieka tik vienas iš dešimties.

Tačiau kaime jau šiandien naudojamos naujos technologijos, įranga, moderni technika. Iš tos pačios apklausos rezultatų matyti, kad išmaniąsias technologijas taiko 42 proc. ūkių augalininkystės sektoriuje ir 51 proc. gyvulininkystėje bei ūkio valdyme. Vadinamoji ketvirtoji pramonės revoliucija į kaimą žengia labai sparčiai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pastebėjimu, dažnu atveju technologijos eina net priekyje, o švietimui ir politikai tenka jas vytis. Kai tas atotrūkis didėja, atsiranda nesusikalbėjimas. Tai esą jaučiama jau šiandien.

Darbo mažiau

Užimtumo tarnybos duomenimis, metų pradžioje šalyje buvo registruota 154,4 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų 37,2 proc. sudarė gyvenantys kaimo vietovėse, t.y. – 57,6 tūkst. asmenų.

Marijampolės apskrityje praėjusių metų pabaigoje registruota 8,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų – 4,2 tūkst. gyveno kaimo vietovėse, ir jie sudarė 51,5 proc. visų registruotų asmenų. Kaimo vietovėse gyvenančių nedirbančiųjų skaičius, palyginti su 2017 metais, sumažėjo 5,4 proc.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė „Valstiečių laikraščiui“ tikino, jog pastebimas darbo ieškančių asmenų, gyvenančių kaimo vietovėse, skaičiaus sumažėjimas vasaros metu, tai lemia sezoninių darbų paklausa.

Tarnybos duomenimis, sausio 1 d. registruota 4,2 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų daugiausia valytojams, vairuotojams ekspeditoriams, pagalbiniams darbininkams, virėjams, pardavėjams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, pardavimo vadybininkams, automobilių vairuotojams, pardavėjams kasininkams. Marijampolės apskrityje registruota 0,1 tūkst. laisvų darbo vietų, daugiausia vairuotojams ekspeditoriams, medienos apdirbimo staklių operatoriams, automobilinių krautuvų vairuotojams, prekių atsargų krovėjams, apsaugos darbuotojams, pardavėjams kasininkams. Darbo jėgos paklausos struktūroje augo pramonės ir paslaugų dalis, o žemės ūkio ir statybos mažėjo. Pramonė yra vienintelis sektorius, kuriame laisvų darbo vietų skaičius nuosekliai didėjo.

Daugiausia darbo vietų registruota paslaugų sektoriuje – 59 proc., pramonės – 24,8 proc., statybos – 9 proc. ir žemės ūkio sektoriuje 7,2 proc. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo žemės ūkio bendrovėse bei kooperatyvuose, kiek mažiau – ūkininkų ūkiuose. „Žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų darbdaviai daugiausia darbo pasiūlymų registravo kvalifikuotiems fermos darbininkams, traktorininkams, vairuotojams ekspeditoriams.Ūkininkai, turintys registruotus ūkininkų ūkius, daugiausia ieško traktorininkų, nekvalifikuotų mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkų, vairuotojų ekspeditorių, automobilinių krautuvų vairuotojų, mechanizatorių“, – pasakojo M.Jankauskienė.

Praėjusiais metais žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių darbdaviai registravo 7,6 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 5,1 tūkst. (67 proc.) darbo vietos, kurios darbdavių nurodytos kaip naujai sukurtos. Iš naujai sukurtų vietų kaime registruota 3,9 tūkst. (76 proc.). Daugiausia jų –Gargždų, Vilniaus, Šalčininkų, Vilkaviškio, Pasvalio, Radviliškio, Joniškio, Jonavos, Šiaulių, Pakruojo savivaldybėse.

Problema skausminga

Andriejus_Stancikas

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Žemės ūkyje jaučiamas profesionalios darbo jėgos stygius. Žemės ūkio technika dabar gana moderni. Bet šiandien tiek papildomą darbo jėgą samdantys ūkininkai, tiek ir žemės ūkio bendrovės susiduria su tuo, kad kvalifikuotos darbo jėgos, neatsižvelgiant net į atlyginimo dydį, iš tikrųjų trūksta. Jaunimas išsilakstė po užsienį. Ten dirba dažniausiai tame pačiame žemės ūkyje. Didelio skirtumo tarp mokamo atlyginimo kvalifikuotiems darbuotojams ten ir čia jau nebėra. Šiandien, pavyzdžiui, ne melžėjai, o operatorei jau kai kada mokamas didesnis nei 1 tūkst. eurų atlyginimas.

Kaip bus ateityje, nežinau. Profesinio ugdymo mokykloms iškilę nauji iššūkiai, nes moksleivių skaičius mažėja. Didžioji šių mokyklų dalis tampa viešosiomis įstaigomis, kurias kuruos ministerijos. Švietimo, nes tai švietimo įstaiga, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo bei Žemės ūkio ministerijos, priklausomai nuo to, kam ko reikia. Juk šiandien žemės ūkyje jau dirba ir robotai – melžia karves, dirba kita galinga ir moderni šiuolaikinė technika, tad fizinės darbo jėgos reikia vis mažiau. Tačiau darbuotojai reikalingi, be jų neišsiversime. Problemą reikia spręsti jau šiandien, nes kaimo gyventojai sensta, o į jų vietą niekas nebeateina.