Morkų Iternaria pažeidžia lapus

Ūkininkams, auginantiems morkas, kopūstus ir svogūnus, aktuali daržovių apsauga nuo ligų. Reikėtų stebėti meteorologines sąlygas ir įvertinti, ar jos palankios ligoms plisti. Naudojant fungicidus svarbu atkreipti dėmesį į didžiausią apdorojimų skaičių per augalų vegetacijos sezoną.

Stebėjimo metu svogūnai BBCH 19–41, morkos BBCH 40–42, o kopūstai BBCH 21–42 tarpsnio.

Morkos. Šiuo morkų tarpsniu, esant palankioms sąlygoms, reikėtų naudoti fungicidus nuo alternariozės: azoksistrobinu 250 g/I (Mirador 250 SC, Amistar 250 SC, Conclude AZT 250 SC) purkšti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nuo 6-ojo lapo iki visiško išsivystymo (BBCH 16–49). Šiuo fungicidu galima purkšti ne daugiau kaip 1 kartą per vegetacijos sezoną. Mankocebu 750 g/kg (Ataka NT, Dithane NT, Avtar 75 NT, Manfil Plus 75 WG) galima purkšti profilaktiškai prieš ligai pradedant plisti, kas 7–10 d. Jį galima naudoti ne daugiau kaip 4 kartus.

Alternariozę, miltligę, sklerotinį puvinį naikina boskalidas 267 g/kg ir piraklostrobinas 67 g/kg (Signum). Purkšti reikėtų profilaktiškai arba pastebėjus pirmuosius ligų požymius. Prireikus purkškite dar kartą po 10–14 d. Purkšti galima ne daugiau kaip 2 kartus.

Nuo alternariozės, tikrosios miltligės apsaugo difenokonazolas 250 g/l (Difcor 250 EC). Purkšti reikėtų profilaktiškai arba pastebėjus pirmuosius ligos požymius, nuo derlingųjų vegetatyvinių augalų dalių vystymosi (šakniavaisio didėjimo) iki visiškos brandos (viso augalo sėklos būdingos spalvos ir kietumo), t. y. BBCH 40–89, ne daugiau kaip 1 kartą.

Kopūstai. Kopūstines daržoves šiuo tarpsniu galima gydyti fungicidais. Nuo altenariozės (juodosios dėmėtligės) tinka azoksistrobinas 250 g/l (Mirador 250 SC – 0,8 kg/ha, Amistar 250 SC – 0,8 kg/ha, Conclude AZT 250 SC – 1,0 kg/ha). Patartina purkšti ne daugiau kaip 1 kartą, pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nuo 6-ojo lapo iki pasiekiamas būdingos gūžės (žiedyno) dydis (BBCH 16–49).

Difenokonazolu 250 g/l (Difcor 250 EC) purkšti vegetacijos metu, pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, ne daugiau kaip 1 kartą. Draudžiama purkšti žydinčius augalus, kuriuos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai, 4–21 val.

Nuo alternariozės, baltųjų rūdžių padeda boskalidas 267 g/kg ir piraklostrobinas 67 g/kg (Signum). Patartina purkšti profilaktiškai arba tik pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams. Priklausomai nuo ligos intensyvumo, purškimą galite kartoti po 10–21 d. Jį galima naudoti ne daugiau kaip 2 kartus.

Netikrają miltligę naikina propamokarbas 625 g/l ir fluopikolidas 62,5 g/l (Infinito). Patartina purkšti profilaktiškai kas 10–14 d., ne daugiau kaip 3 kartus.

Svogūnai. Šiuo tarpsniu svogūnus nuo netikrosios miltligės apsaugos dimetomorfas 90 g/kg ir mankocebas 600 g/kg (Acrobat Plus). Rekomenduojama purkšti ne daugiau kaip 3 kartus, kas 7–10 d. Dimetomorfu 72 g/l ir piraklostrobinu 40 g/l (Cabrio Duo) purkšti ne daugiau kaip 3 kartus, kas 7–10 d. Purškiama nuo 3 lapelių tarpsnio iki kol pusė augalų lapų nulinks (BBCH 13–48). Propamokarbu 625 g/l ir fluopikolidu 62,5 g/l (Infinito) taip pat galima purkšti ne daugiau kaip 3 kartus, kas 7–10 d.

Nuo netikrosios miltligės ir alternariozės apsaugo azoksistrobinas 250 g/l (Amistar 250 SC, Mirador 250 SC, Conclude AZT 250 SC). Purkšti ne daugiau kaip 1 kartą.

Netikrają miltligę, rūdis naikina mankocebas 750 g/kg (Ataka NT, Dithane NT, Avtar 75NT, Manfil Plus 75 WG). Purkšti ne daugiau kaip 4 kartus, kas 7–10 d. Pirmą kartą naudoti pastebėjus pirmuosius ligos požymius. Nuo netikrosios miltligės dar tinka mankocebas 750 g/kg (Penncozeb 75 DG, Trimanoc DG). Purkšti pastebėjus pirmuosius ligos požymius, ne daugiau kaip 4 kartus, kas 7–10 d.

Lapų dėmėtligę (Botrytis squamosa) ir netikrąją miltligę įveiks fluazinamas 500 g/l (Winby 500 SC, Frowncide, Ohayo 500 SC, Shirlan 500 SC). Reikia purkšti pastebėjus pirmuosius ligos požymius, ne daugiau kaip 3 kartus, kas 7–10 d.

Nuo puvinių naudotinas boskalidas 267 g/kg ir piraklostrobinas 67 g/kg (Signum). Purkšti ne daugiau kaip 2 kartus, kas 10–14 d.

Kokios ligų plitimo prognozės?

iMETOS ligų prognozavimo modelių duomenimis, sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui ir morkų alternariozei plisti kol kas nėra itin palankios.

Pasvalio r. sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui plisti – 19 proc., o morkų atlernariozei – 62 proc.

Panevėžio r. sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui plisti – 19 proc., o morkų alternariozei – 53 proc.

Kėdainių r. sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui plisti – 15 proc., o morkų alternariozei – 42 proc.

Širvintų r. sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui plisti – 12 proc., o morkų atlernariozei – 19 proc.

Šakių r. sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui plisti plisti – 18 proc., o morkų alternariozėi – 39 proc.

Kauno r. sąlygos svogūnų kekeriniam puviniui plisti – 36 proc., o morkų alternariozei – 70 proc.

 

Parengė dr. Neringa Rasiukevičiūtė

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Agroakademija.lt