M.Laukaitis: „Statistika rodo, kad kaina didesnė, bet mūsų uždarbis nepadidėjo, gal net sumažėjo. Taigi įspūdis, kad ūkininkas gavo daugiau, tėra tik iliuzija.“

Vartotojus stebina naujo daržovių derliaus kainos ir prekybos centruose, ir turguose. Dauguma pagrindinių daržovių šiemet pabrango nuo kelių iki bemaž 90 proc. Augintojai ir prekeiviai skėsčioja rankomis – esą augančios kainos yra klimato kaitos pasekmė. Tiesa, kai kurie prekinių daržovių augintojai pripažįsta, kad dėl šiųmetinio derliaus nereikėtų vyti Dievo į medį.

Pretekstas – klimato kaita

Klimato kaita kelia rimtų iššūkių, tačiau neretai tuo norima ir paspekuliuoti – gamtos pokyčiai tampa lyg burtažodis ir kainoms padidinti bei pasipelnyti, ir vis įdomesniems suvaržymams ir apribojimams įvesti.

Kai koks nors pirkėjas turguje nusistebi, kodėl taip pabrango bulvės, svogūnai ar pomidorai (šie, beje, daugiausia auginami šiltnamiuose ir, nepaisant to, vasara sausa ar lietinga, yra laistomi), prekeivis tokį nesusipratėlį kaipmat pastato į vietą – juk klimato kaita, reikia džiaugtis, kad kas nors iš viso išaugo.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, šių metų rugpjūčio pradžioje bulvių ir pagrindinių daržovių vidutinės kainos turgavietėse šuoliavo aukštyn ir išaugo nuo keliolikos iki maždaug 90 proc., palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu.

Štai vidutinė kilogramo lietuviškų bulvių kaina minėtu laiku pernai buvo 0,46 euro, o šiemet – 0,67 euro, morkų – atitinkamai 0,86 ir 1,08 euro, burokėlių – 0,61 ir 0,78 euro, kopūstų – 0,63 ir 0,86 euro, geltonųjų svogūnų – 0,77 ir 1,11 euro, česnakų – 4,52 ir 5,13 euro, trumpavaisių agurkų – 0,64 ir 1,14 euro, pomidorų – 0,83 ir 1,56 euro.

Panaši situacija ir prekybos centruose – rugsėjo viduryje dauguma pagrindinių daržovių vidutiniškai buvo brangesnės nei pernai tuo pačiu metu. Vidutinė kilogramo bulvių kaina buvo didesnė beveik 10 proc. ir sudarė 0,5 euro, kopūstai buvo vidutiniškai pabrangę daugiau nei 42 proc. ir kainavo 0,57 euro, svogūnai – beveik 80 proc. (0,68 euro), burokėliai – per 40 proc. (0,55 euro), pomidorus pardavinėjo šiek tiek brangiau – po 1,2 euro. Beveik 25 proc. buvo pigesni trumpavaisiai agurkai (0,92 euro už kg), 2 proc. – morkos (0,49 euro už kg).

Prekinių daržininkystės ūkių savininkai tvirtina, kad tarp šiųmetinio derliaus ir kainų – tiesioginis ryšis, dėl sausros mažiau gauta daržovių, todėl ir kainos auga. Jų asociacijos atstovai pastebi, kad kai kurios daržovės pabrango tik ant prekystalių, o ūkininkams mokamos į pernykštes panašios kainos. O turgavietėse, anot jų, karaliauja lenkiška produkcija.

„Nieko nuostabaus, kad turguose daržovių kainos aukštesnės. Čia juk daugiausia dirba perpardavinėtojai. Jie naudojasi tuo, kad yra nederliaus metai. Turgaus prekeiviai labai mažai nuperka lietuviškos produkcijos, nes jiems neapsimoka. Perkant iš vietos ūkininko reikėtų sumokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM), jiems geriau atsivežti iš Lenkijos be PVM, be to, čia didelė smulkiųjų ūkininkų konkurencija, tad gali pigiai nusipirkti“, – aiškino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė.

Zofija Cironkienė

Zofija Cironkienė

Derlius pagal lietų

Šakių rajono daržininko Martyno Laukaičio vertinimu, šį sezoną Lietuvoje bulvių ir daržovių derlius bus mažesnis už vidutinį apie 15–20 proc., automatiškai susireguliuoja ir rinka. „Šiemet, kaip ir pernai, sausringi metai. Lietaus gauta labai netolygiai. Čia kaip loterijoje – vienur daugiau palijo, kitur – mažiau, atitinkamai bus ir derliaus – vienuose ūkiuose bus prastas ir labai prastas, kituose – geresnis. Didesnį derlių turės tie ūkiai, kurie turi laistymo sistemas. Tačiau tokiu atveju daržovių savikaina dar labiau išauga“, – sakė jis.

Įtakos kainoms turi ir daržininkų pasėlių plotai. Pavyzdžiui, bulvių plotai vis traukiasi, o burokėlių – didėja. Pastarųjų paklausa pasaulyje vis dar auga.

M.Laukaitis pabrėžė, kad, prieš sėdamas daržoves ar didindamas jų plotus, ūkininkas pirmiausia turi apmąstyti, kur jas realizuos. „Jeigu ūkininkas žino, kur parduos, problemų rinkoje nebus. Bet kai atsiranda augintojų, kurie, neužsitikrinę realizacijos, prisiaugina daržovių, jie gali patirti nuostolių“, – tvirtino jis.

Didžiausias šalies burokėlių augintojas pridūrė, kad Lietuvoje gyventojų ir vartotojų mažėja, išpopuliarėjusių burokėlių irgi suvartojama mažiau. Pagrindinė jų realizacija – eksportas į ES šalis. „Pasaulyje ir Europoje burokėlių paklausa vis didėja. Tad ir Lietuvos ūkininkai dar gali didinti jų plotus, tik jeigu sugeba gauti sertifikatus, juos išlaikyti ir pateikti kokybišką produktą. Žinome, kad Europoje kokybės reikalavimai yra labai aukšti“, – teigė daržovių augintojas.

Pasak jo, bulvių ir daržovių derliai prasti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienur derliai gausesni, kitur – prastesni, tačiau bendras vidurkis yra mažesnis nei vidutinis.

M.Laukaitis

M.Laukaitis

Neveja Dievo į medį

Pasvalio rajono ūkininkas Vaidutis Gegieckas nesiskundė derliumi. „Kasu bulvės, jų derlius – pusė bėdos, burokėliai neblogi, kopūstai dar auga, morkų nedaug auginau. Kiek bus derliaus, tiek ir užteks. Skundai nieko nekeičia, dėl jų derliaus nepadaugėja“, – sakė jis.

Ūkininkas produkcijos kol kas neskuba parduoti, veža į ūkį sandėliuoti. Sakė, kad prekiauti pradės, kai sudoros derlių. „Dar nežinau, kiek moka. Jeigu kainos bus panašios į pernykštes, bus gerai“, – optimistiškai nusiteikęs smulkusis daržovių augintojas.

Stambiausias Baltijos šalyse kopūstų augintojas Vidmantas Girdzijauskas irgi neverkšleno dėl mažo derliaus. „Pavasarį buvo panikos, nes labai trūko lietaus, bet vasarą porą kartų gerokai jam nušniojus situacija stabilizavosi. Aišku, tokio derliaus, kokio tikėjomės, neturėsime, bet nereikia vyti Dievo į medį“, – situacijos nedramatizavo daržininkas.

Jis neneigė, kad šiemet daržovės pabrango. „Vidutinio ankstyvumo veislių kopūstų trūko, o vėlyvieji gana neprastai atrodo. Dabar svarbiausia, kad tik galėtume derlių nuimti. Mes labai priklausomi nuo dangaus – tai skęstame, tai džiūstame. Drausti pasėlių negalime, nes vienintelės tokias paslaugas teikiančios vokiečių draudimo įmonės įkainiai tokie dideli, kad jau geriau vienus metus iš viso derliaus netekti. Daržininkystė reikalauja labai didelių įdėjimų, jokios lietuviškos kompanijos nenori drausti daržovių. Taigi išgyvenk, kaip nori“, – teigė Kėdainių rajono ūkininkas.

Vidmantas Girdzijauskas

Vidmantas Girdzijauskas

Yra ir spekuliacijos

Z.Cironkienė tvirtino, kad už kai kurias daržoves augintojai gauna daugiau nei pernai, tačiau yra tokių, kurių kainos išaugusios tik ant prekystalių. Pasak jos, bulvių augintojai gauna 3 centais daugiau už kilogramą, bet tik tie, kurie turi prekinių bulvių – išrūšiuotų, sufasuotų, gali pasiūlyti didesnius kiekius vietos supirkėjams ir eksportui. Morkų kainos panašios į pernykštes, svogūnų – taip pat, nors parduotuvėse jie gerokai brangesni.

„Čia, manau, spekuliuojama nederliaus metais. Aišku, kad derlius mažesnis, svogūnų roputės mažesnės, be to, dėl laistymo gerokai išaugo savikaina, tad kainos augintojų nedžiugina. Kopūstai dar auga, burokėliams trūko drėgmės, jų irgi neskubama nuimti ir parduoti dideliais kiekiais. Jeigu prekybos centrai imtų bet kokius burokėlius, jie gal būtų pigesni. Prekinės produkcijos augintojai pateikia apdorotas, surūšiuotas, kokybiškas daržoves“, – aiškino daržininkų atstovė.

Eksportuoja į Lenkiją

Anot LDAA vadovės, prieš 10–15 metų rudenį ištikdavo chaosas dėl perteklinės produkcijos, kurios kaip įprastai pažeria smulkieji augintojai, skubantys išparduoti savo derlių. Dabar sumaišties rudenį mažiau, nes nusistovėjo santykiai tarp daržovių tiekėjų ir pirkėjų.

„Prekiniai ūkiai, kurie turi saugyklas, visus metus tiekia produkciją, dirba su prekybos tinklais, eksportuotojais. Gal jie šiuo metu ir mažiau gauna, bet vidutinė metų kaina išsilygina ir būna normali. Labiausiai nukenčia tie, kurie stichiškai pasirenka populiarias kultūras ar didina jų plotus. Anksčiau tai paveikdavo visus augintojus, o dabar turi mažiau įtakos prekinės produkcijos kainai“, – aiškino ji.

Pastaraisiais metais mūsų prekinių ūkių pozicijos sustiprėjo ir dėl eksporto galimybių. Dauguma jų daržoves ir bulves eksportuoja. Vis daugiau Lietuvos daržininkų derliaus iškeliauja ir į Lenkiją. Lenkai lipa ant kulnų olandams ir nori visą Europą aprūpinti daržovėmis, tad neretai Lenkija – lietuviškoms daržovėms tik tarpinė stotelė.

„Olandai irgi ne visus milijonus tonų, kurias eksportuoja, patys išsiaugina. Pavyzdžiui, olandų tarpininkai iš mūsų augintojų perka burokėlius ir juos parduoda kokiai nors vokiečių firmai. Lietuviams situacija palanki, nes jie turi kokybiškos prekinės produkcijos daugiau, nei reikia vietoje“, – tvirtino Z.Cironkienė.

Ji užsiminė, kad mūsų daržininkus eksportuoti skatina ir nepalankios didžiųjų prekybos tinklų sąlygos. „Su jais dar yra problemų. Taip, jie pirmenybę teikia lietuviškai produkcijai, bet kai kurios sutarties sąlygos rodo, kad mūsų daržovių augintojai dar nėra lygiaverčiai parteriai. Tada eksportas tampa patrauklesnis“, – teigė LDAA direktorė.

Išaugo kainos ir sąnaudos

Palyginus 2014 metų, kai dar buvo nacionalinė valiuta, ir 2018-ųjų vidutines metines daržovių mažmenines kainas (su PVM) ir augintojų gaunamas kainas (be PVM), akivaizdu, kad daržininkams mokama daugiau. ŽŪIKVC duomenimis, per tą laiką labiausiai pabrango morkos – augintojams mokėta daugiau nei dvigubai, o prekybos tinkluose jų kaina išaugo apie 27 proc. Už kopūstus augintojai gavo apie 40 proc. daugiau, o mažmeninėje prekyboje jie atpigo 6 proc. Svogūnai atpigo 38 proc., o augintojams mokėta 10 proc. daugiau, bulvės – beveik 11 proc., o augintojams mokėjo daugiau beveik 12 proc.

Daržovių augintojai tvirtina, kad jie daugiau neuždirba, nes smarkiai išaugo gamybos sąnaudos. „Tokiu atveju reikia palyginti ir degalų kainas, augantį darbo užmokestį, problemas dėl darbo jėgos. Juk daržininkystėje reikia daug rankų darbo, prie kiekvienos daržovės prisiliečia žmogaus rankos“, – pabrangusias išlaidas siūlė įvertinti V.Girdzijauskas.

M.Laukaitis pridūrė, kad padidėjo ūkininkų mokami mokesčiai, pabrango žemės nuoma, o kur dar iššūkiai dėl gamtos sąlygų. „Statistika rodo, kad kaina didesnė, bet mūsų uždarbis nedidėja, gal net mažėja. Taigi įspūdis, kad ūkininkas gavo daugiau, tėra tik iliuzija. Jis turi daugiau visiems sumokėti ir dar teisintis, kad produkcija brangi. Pastarieji metai kupini iššūkių“, – teigė daržovių augintojas.

Lentelės

 

Vidutinė kaina, Eur už kg
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Morkos
lietuviškos ir importuotos
Mažmeninė
su PVM 0.60 0.71 0.49 0.65 0.69 0.71 0.51 0.71 0.60 0.43 0.65
lietuviškos
Augintojo
be PVM 0.24 0.21 0.21 0.24 0.22 0.23 0.19 0.24 0.23 0.19 0.29

 

 

Vidutinė kaina, Eur už kg
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Bulvės
lietuviškos ir importuotos
Mažmeninė
su PVM 0.61 0.41 0.43 0.56 0.48 0.63 0.65 0.64 0.58 0.55 0.58
lietuviškos
Augintojo
be PVM 0.19 0.15 0.18 0.23 0.12 0.18 0.17 0.14 0.17 0.17 0.19
 

…..

 

Vidutinė kaina, EUR/kg
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Svogūnai, geltonieji
lietuviški ir importuoti
Mažmeninė
su PVM 0.45 0.34 0.50 0.51 0.31 0.46 0.50 0.43 0.42 0.20 0.31
lietuviški
Augintojo
be PVM 0.21 0.17 0.28 0.26 0.14 0.21 0.20 0.18 0.19 0.15 0.22
 

Šaltinis: ŽŪIKVC