Daržovių sektorius Lietuvoje vadinamas prioritetiniu, nes jis sukuria santykinai didžiausią pridedamąją vertę ir daugiausia darbo vietų. Atrodytų, šis sektorius pasmerktas sparčiai plėtrai, tačiau yra kitaip. Kokios priežastys? Apie jas visuotiniame Lietuvos daržovių augintojų asociacijos susirinkime pasakojo organizacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Galimybės neišsemtos

2018-aisiais Lietuvoje žemdirbiai deklaravo 2,9 hektarų pasėlių, iš jų bulvės užėmė 10,8 tūkst. hektarų, o kitos daržovės – tik apie 5 tūkst. hektarų. Daržovių augintojai daugiausia augina burokėlių, jų plotas kasmet didėja – pernai išaugo iki 1,2 tūkst. hektarų. Įdomu, kad prieš kelerius metus svogūnų plotai buvo vieni mažiausių tarp daržovių, o šiuo metu jau pasiekė 700 hektarų ir, tikimasi, dar augs. Stabilūs yra morkų plotai – apie 620 hektarų. Tačiau galimybės neišsemtos.

Lietuvos daržovių augintojų asociacija šiuo metu turi 112 narių, tarp jų – 14 firmų. Asociacijos nariai 2018-aisiais 1 987 hektarų plote užaugino apie 90 tūkst. tonų bulvių ir 2 073 hektarų – per 65 tūkst. tonas įvairių kitų daržovių.

„Tenka apgailestauti, kad ūkiai nesusidomi galimybėmis plauti morkas ir rūšiuoti jas pagal vartotojų pageidavimus“, – sakė Z.Cironkienė.

Z. Cironkienė

Matyt, dėl besikeičiančių maitinimosi įpročių kasmet mažėja kopūstų – jie užėmė 587 hektarus. Rinkoje ankšta darosi įvairioms salotoms, špinatams.

„Augintojai daug investavo į šių daržovių laistymą, paruošimą pardavimui, vadinamajam šokiniam atvėsinimui atlikti. Salotos užima jau apie 700 hektarų, tiesa, įtariu, kad tarp augintojų jų patenka ir vadinamieji plotų deklaruotojai, kuriems rūpi tik išmokas gauti“, – pabrėžė Z.Cironkienė.

Daug daržovių auginame ar mažai? Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės, daržovių sektorius išgyvena sąstingį. Kokios priežastys ir kokia išeitis?

Pasigenda paramos

Daržovių sektorius vadinamas prioritetiniu, nes jis sukuria santykinai didžiausią pridedamąją vertę ir daugiausia darbo vietų. Atrodytų, jis pasmerktas sparčiai plėtrai, tačiau yra kitaip. Mažėja ne tik kopūstų, bet ir bulvių plotai. Nors rinkoje lietuviškos kilmės bulvės yra vertinamos, turi paklausą – bulvių laukai kasmet sumažėja po 1,5 tūkst. hektaro. Kodėl?

„Trūksta investicijų, paramos ūkiams modernizuoti, produkcijai perdirbti“, – teigė Z.Cironkienė.

Daržovių augintojai priekaištauja paramos strategiją formuojantiems tarnautojams, nes įranga ir technologijos šiame sektoriuje kainuoja itin brangiai.

„Kasmet atkakliai turime įrodinėti, kad auginantiesiems daržoves 400 tūkst. eurų parama nėra didelė. Kooperatyvams reikia tikrai daugiau lėšų. Žinoma, reikia įvertinti jų apyvartą, gaminamos ir parduodamos produkcijos vertę“, – sakė organizacijos direktorė.

Kitas niuansas – Lietuvos daržovių augintojų asociacijos duomenimis, ES paramos sulaukia tik 60 proc. jos siekiančių ūkininkų ar kooperatyvų. Kokios priežastys?

„Sunku surinkti prioritetinius balus. Pavyzdžiui, 30 hektarų daržovių ūkiui reikia investicijų saugykloms įrengti, tačiau pagal ekonominius dydžius prioritetinių balų jam neskiriama“, – vardijo trukdžius Z.Cironkienė.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės, artėjant 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpiui, valstybė turi nuspręsti – ar daržovių sektoriuje bus siekiama proveržio, ar paklausą turintis sektorius liks senose vėžėse ir darbuosis tik apie 5 tūkst. hektarų.

Ar yra galimybių, ar galime pasinaudoti kitų šalių patirtimi?

„Galime. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų Belgijos ūkininkai morkų augindavo nedaug, tačiau valstybė pakeitė investavimo politiką, ir dabar belgai konkuruoja su morkų auginimo lyderiais olandais“, – pateikė sektiną pavyzdį Z. Cironkienė.