Vyriausybės posėdis pritarė siūlymui paankstinti Aplinkos apsaugos įstatymo pataisų, kurias Seimas priėmė šių metų sausio 28 d., įsigaliojimo terminą. Stebime itin keistus dalykus: pavienių aplinkos teršėjų nesugeba suvaldyti sukurta milžiniška Aplinkos ministerijos sistema, bet, užuot pripažinus jos neveiklumą, yra kuriamos specialios įstatymų pataisos, paskui kaitaliojama priimtų nuostatų įsigaliojimo data. Taip kuriamas chaosas, kuris atsilieps įvairios srities gamybos įmonėms, tarp jų ir žemės ūkio.

Šių metų sausio 23 d.  buvo priimtos Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio veiklos subjektai joms turi atitinkamai pasiruošti bei suplanuoti investicijas, tam suteiktas reikalingas laikas, įstatymo įsigaliojimas numatytas 2022 m. sausio 1 d.

Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys bei aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ėmėsi iniciatyvos paankstinti įsigaliojimą nuostatų, kurios iš esmės skirtos riboti birių ir kitų kietųjų medžiagų patekimą už ūkinės veiklos teritorijos. Įstatyme numatyta ir administracinė atsakomybė. Jeigu šalutinių produktų, atliekų, žaliavų ir produktų pateks už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, grės 0,5-1,5 tūkst. Eur (kai veiklai reikalingas taršos leidimas) ar 1-3 tūkst. Eur bauda (kai ūkinei veiklai reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas).

Projekto svarstymas Seimo pavasario sesijoje užtruko. Atsižvelgdamas į tai Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK) pasiūlė pakoreguoti projekte įrašytą datą, vietoje pirminiame projekte nurodytos šių metų lapkričio 1-osios nukelti į 2021 metų gegužės 1-ąją. Taip parlamentas kreipėsi į Vyriausybę dėl išvados.

Artėjant Seimo rudens sesijai Vyriausybė apsisprendė ir pritarė tam, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų ateinančių metų gegužės 1 d.

Tai kur kas vėliau negu lapkričio 1-oji, vis dėlto terminas ankstinamas net 14 mėnesių nei numatyta Seimo priimtame ir Prezidento pasirašytame įstatyme.

LR Žemės ūkio rūmai nesutinka su tokia drastiška pataisa. LR ŽŪR kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) savo poziciją išdėstė raštu.

2020 m. rugpjūčio 19 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje argumentus išdėstė LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis ir LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Vyriausybės narių dėmesys atkreiptas į tai, kad įstatymo norma palies ūkio subjektus, veikiančius įvairiose srityse: atliekas tvarkančias įmones, gamybines įmones, krovos įmones, cemento pramonę, žemės ūkį ir kitas įmones, tvarkančias birias kietąsias medžiagas. Prisitaikymo laikotarpį siūloma trumpinti kardinaliai, tačiau konkrečių ir aiškių argumentų, dėl kurių siūlomas toks radikalus pokytis, – nepateikta.

LR ŽŪR ir LPK įsitikinimu, toks pokytis prasilenkia su teisinio reguliavimo tikrumo ir stabilumo reikalavimais, nes iki siūlomo normos įsigaliojimo termino įmonės nespės įsidiegti reikiamų priemonių, pasikeisti taršos ar TIPK leidimų, taigi negalės tęsti veiklos. Be to, iki šiol neturime patvirtintų minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant birias kietąsias medžiagas. Taigi šiandien nėra aišku, kokie konkretūs reikalavimai bus taikomi ūkio subjektams įgyvendinti šią normą.

„Normos ankstinimas yra neproporcingas, siekiamam pavienių taršos atvejų kontrolei pakankamas esamas reglamentavimas“, – posėdyje teigė R.Sartatavičius, primindamas, kad įstatymu ūkinė veikla negali būti varžoma daugiau nei būtina aplinkosauginiams tikslams pasiekti. Sprendimai, susiję su konkrečių ūkio subjektų veikla, turi būti priimti remiantis objektyviais duomenimis apie jos veiklos poveikį aplinkai, bet ne įstatymais, kurie taikomi visiems srities subjektams.

Įmonės šiandien susiduria su finansiniais sunkumais dėl pandemijos, o privalomos investicijos dėl ankstesnio normos įsigaliojimo kai kurioms įmonėms reikš nepakeliamą naštą.

Vyriausybė neatsižvelgė į LR ŽŪR ir LPK pastabas. Į jas atsakydama aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė tvirtino, kad ūkio veiklos subjektai jau anksčiau turėjo įsidiegti tam tikras priemones, priminė visuomenės skundus bei pažymėjo, kad „aplinkosauginiai reikalavimai neturi būti traktuojami kaip nereikalinga ar papildoma našta“.

Galutinį sprendimą priims Seimas.