Lietuvos geležinkelių nuotr.

Savininkai, per kurių žemes bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis, jau pasirašė 437 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. Tai ketvirtadalis sutikimų, reikalingų paimant žemę europinės vėžės tiesimui.

„2018 metų pabaigoje yra pasirašyti 437 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai – daugiau nei pusė nuo išduotų, arba 25 proc. nuo visų pasirašyti planuojamų aktų“, – Eltai nurodė valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos atstovas Gintaras Liubinas.

Jis informavo, kad planuojama, jog iš viso turi būti pasirašyti 1744 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai. Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba yra išdavusi pasirašyti 840 aktų.

Aktai turi būti pasirašomi per 30 dienų nuo jo įteikimo žemės savininkui.

Gruodžio viduryje skelbta, kad, pavyzdžiui, Pasvalio rajone, kur žemė derlingiausia ir brangiausia, pastarųjų sandorių kainos svyravo nuo 5500 iki 8500 eurų už hektarą (ha). Nepriklausomų ekspertų nustatytas kainos vidurkis šiame rajone, mokamas už „Rail Baltica“ išperkamą žemę, siekia apie 7600 eurų už ha.

Panaši kainos tendencija matoma ir kituose rajonuose. Panevėžio rajone nepriklausomų ekspertų nustatytas vidurkis „Rail Baltica“ linijoje siekia 4885 eurus už ha, kai žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandoriai buvo sudaromi mokant 3500-5500 eurų už ha. Atitinkamai Jonavos rajone siūloma 3984 eurai už ha (sandoriai sudaryti už 2500-4500 eurų už ha), o Kėdainių rajone – 3870 eurų už ha (3500-5500 eurų už ha).

ELTA primena, kad „Rail Baltica“ yra svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų.