Dažniausiai ūkiuose vyrauja subklinikiniai mastitai

Mastitas – pieno liaukos uždegimas, paplitęs pieno ūkiuose. Nors šios ligos profilaktikai skiriamas nemenkas dėmesys, ji vis tik išlieka pagrindine ekonominių nuostolių ūkiuose priežastimi.

Mastito požymiai

Veterinarijos gydytoja-inspektorė Danutė Užkurėlytė ūkininkams patarė karvių sveikata ir pieno kokybe rūpintis kasdien, o ne tada, kai somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) vidurkis peržengia leistiną ribą. Pasak specialistės, pieno liaukos uždegimas būna klinikinis (pastebimas) ir subklinikinis (slaptas). Klinikinį susirgimą galima įtarti iš pakitusios tešmens temperatūros. Tuomet pažeistas tešmens ketvirtis patinsta, parausta, būna skausmingas.

„Gyvuliui sergant klinikiniu mastitu, numelžus pirmąsias pieno čiurkšles į indą, matosi gleivės, krešuliai, dribsniai, gali būti kraujo pėdsakų. Pakinta ir pieno spalva. Tuomet SLS padaugėja šimtais tūkstančių, kartais ir milijonais 1 ml pieno“, – akcentavo D.Užkurėlytė.
Jei karvė serga slaptuoju tešmens uždegimu, piene ir tešmenyje nėra matyti jokių pakitimų, tačiau pieno gamyba sumažėja, pakinta jo sudėtis bei padidėja somatinių ląstelių skaičius, o piene randama mikroorganizmų.

Sunkiai pastebimi

Dažniausiai ūkiuose vyrauja subklinikiniai mastitai. Jie nustatomi daug dažniau nei klinikiniai. Teigiama, kad daugiausia nuostolių pieno ūkiuose, kurie sudaro net 70 proc., patiriama būtent dėl subklinikinių mastitų. Todėl ūkininkai privalo atkreipti dėmesį į SLS skaičių ir atsiminti, kad sveikos, mastitu nesirgusios karvės bendrame piene SLS būna mažesnis kaip 100 tūkst./ml.

„Analizuodama VĮ „Pieno tyrimai“ duomenis, pastebėjau, kad subklinikiniai mastitai – sunkiai matomi. Ūkininkai neįvertina ir ligos išplitimo tarp kitų bandos gyvulių pavojaus. Dažniausiai slaptąjį mastitą sukelia auksiniai stafilokokai, kurie patekę į tešmenį sukelia uždegimą. Jie dauginasi esant palankioms sąlygoms, kai vyrauja šiluma ir drėgmė. Laiku nenustačius slaptojo uždegimo ir nepradėjus gydymo, pieno gamybos procesas gali nutrūkti, o ligos pažeistas tešmens ketvirtis – atrofuotis“, – sakė veterinarijos gydytoja-inspektorė.

Ji tvirtino, kad sergamumas mastitu priklauso ir nuo karvės amžiaus. Vyresnės, 5–9 metų ir 3–4 veršelių sulaukusios produktyvios karvės mastitu serga gerokai dažniau nei jaunesnės karvės. Vyresnėms nei 10 metų karvėms kyla dar didesnė mastito rizika, palyginti su jaunesnio amžiaus karvėmis.

Reikia nustatyti priežastį

Pasak D.Užkurėlytės, pradedant mastitu sergančių karvių gydymą, pirmiausia būtina nustatyti priežastį, kodėl karvės serga tešmens uždegimu. Neretai susirgimams įtaką daro melžimo įrangos ir gyvulių laikymo higiena, nevisavertis racionas, ginekologinės ligos, traumos ir kt.

Atlikę tyrimus mokslininkai nustatė, kad karvės mastitu dažniau serga tvartiniu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu sergamumas padidėja dėl prastos tvartų ventiliacijos. Karvės išskiria daug šilumos ir drėgmės, dėl to tvarto temperatūra pakyla. Šilta bei drėgna terpė tampa palanki bakterijoms daugintis. Beje, tvartiniu laikotarpiu karvės suėda mažiau pašarų, sumažėja jų produktyvumas, todėl jos tampa jautresnės infekcijai. Rekomenduojama drėgnas guoliavietes pabarstyti drėgmę sugeriančiais pakratais, ypač tuomet, jei karvės pradeda sirgti klinikiniu mastitu. Sergamumas mastitu padidėja ir dėl tvartuose esančių skersvėjų. Todėl tvartų ventiliacijos angas būtina įrengti aukštai sienose iš abiejų tvarto pusių, o viduryje tvarto padaryti oro ištraukimo angą.

Skiriamas efektyvus gydymas

VšĮ LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centro direktorius dr. Sigitas Japertas sakė, kad norint nustatyti, koks mikroorganizmas sukėlė mastitą, būtina paimti pieno mėginių mikrobiologiniam tyrimui. Ir tik juos gavus bei nustačius, koks mikroorganizmas sukėlė uždegimą, reikia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad jis paskirtų efektyviausią gydymą.

„Veterinarijos gydytojas nusprendžia, tikslinga gydyti homeopatiniais preparatais (tuomet nereikia atskirti pieno) ar antibiotikais. Kartais taikoma ir homeopatija, ir gydymas antibiotikais“, – sakė dr. S.Japertas. Jis pabrėžė, kad karvių, gydomų antibiotikais, pieną būtina atskirti ir sunaikinti. Pastebima, kad homeopatiniai preparatai būna mažiau veiksmingi, jei tešmens uždegimą sukelia auksinis stafilokokas ar agalaktinis streptokokas, tačiau jie efektyvesni nei kiti sukėlėjai.

Profilaktinės priemonės

Pasak dr. S.Japerto, siekiant išvengti mastito ir išlaikyti gerą pieno kokybę, labai svarbi visapusiška profilaktika. Jis patarė ūkininkams, prieš uždedant melžiklius, atkreipti dėmesį į spenius, kurie turi būti sveiki, švarūs ir sausi. Kai melžiama tinkamai apdorojus spenius, pagreitinamas melžimo procesas. Prieš melžimą rekomenduojamas masažas, kuris garantuoja, kad tešmuo bus visiškai išmelžtas.

„Masažas stimuliuoja oksitocino išsiskyrimą. Kad tiesioginio kontakto būdu neplistų tešmens uždegimo sukėlėjai (auksinis stafilokokas, agalaktinis streptokokas, dysgalaktinis streptokokas ir mikoplazmos), rekomenduojama kiekvienai karvei naudoti atskirą servetėlę. Ja nuvalius spenius, daugiau kaip penkis kartus sumažinamas bakterijų, esančių ant spenio paviršiaus, skaičius. Po to į specialų indelį su juodu įdėklu numelžiamos pirmosios pieno čiurkšlės ir įsitikinama, ar karvė neserga klinikiniu tešmens uždegimu. Tokių karvių piene būna itin daug patogeninių (ligas sukeliančių) bakterijų“, – sakė VšĮ LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centro direktorius.

Būtina dezinfekcija

Dr. S.Japertas priminė, kad pamelžus karves reikia nedelsiant dezinfekuoti jų spenius, nes melžiant spenio sfinkteris išsitampo ir apie 30 min. (kartais net iki 1,5 val.) po melžimo būna praviras, o 20 proc. karvių spenio sfinkteris po melžimo visiškai neužsidaro.

„Šiuo periodu į pieno liauką pro pravirą spenio sfinkterį patenka bakterijų, sukeliančių tešmens uždegimą. Po melžimo dezinfekavus spenius, specialiu tirpalu uždaromas praviras spenio sfinkteris ir užkertamas kelias bakterijoms patekti į pieno liauką. Reikėtų rinktis tokią priemonę, kuri be pagrindinės dezinfekuojančios medžiagos turėtų ir spenį po melžimo atgaivinančių bei minkštinančių medžiagų“, – patarė mokslininkas.

Jis pabrėžė, kad naudojant tik dezinfekuojančią medžiagą, speniai dažnai„išsausėja“. Dezinfekuodami spenius po melžimo, ūkininkai apie 50 proc. sumažina riziką karvei susirgti tešmens uždegimu.