LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Siekdama pažaboti šešėlinę augalų apsaugos produktų rinką, valdžia graso griežtomis sankcijomis už augalų apsaugos produktų tiekimo, naudojimo, saugojimo reikalavimų pažeidimus, už falsifikuotų produktų tiekimą rinkai – Seime registruoti įstatymų pataisų projektai, kuriuose už tokią veiklą numatomos didžiulės baudos. Niekam nekelia abejonių, jog falsifikuotų pesticidų įvežimas, naudojimas yra neteisėta, baustina veikla, tačiau ūkininkai piktinasi, kad jie paverčiami nusikaltėliais ir tuomet, kai, iškilus giesmei, kad jų daržoves, sodus, pasėlius, o kartu ir ūkį, sunaikins kenkėjai, neturėdami kitos išeities, nusiperka kaimyninėje Europos Sąjungos šalyje – Lenkijoje sertifikuotų, registruotų augalų apsaugos produktų, kokių Lietuvoje paprasčiausiai nėra.
Kova už ūkio išlikimą
Seimas svarstys Žemės ūkio ministerijos (ŽŪR) parengtus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo ir įstatymo pakeitimo, taip pat Augalų apsaugos įstatymo papildymo projektus, kuriuose numatoma administracinė atsakomybė ir baudos už Lietuvoje neregistruotų augalų apsaugos produktų, netapačių Lietuvoje registruotiems augalų apsaugos produktams, ir falsifikuotų augalų apsaugos produktų įvežimą į šalį, saugojimą, naudojimą, reklamą ir tiekimą rinkai. Valdžia tikisi, jog šios priemonės padės kovoti su šešėline ekonomika ir mažinti nelegalios augalų apsaugos produktų rinkos augimą, skatins sąžiningos augalų apsaugos produktų rinkos kūrimą.
„Jei kažkokia pogrindinė įmonė nelegaliai gamina ir pardavinėja augalų apsaugos produktų falsifikatus, už tokią nelegalią veiklą reikia sankcijų, tačiau vargu ar reikia bausti ūkininką, kuris, neturėdamas iš ko rinktis, kaimyninėje Lenkijoje įsigyja legalių augalų apsaugos produktų, nes Lietuvos rinkoje priemonių kovai su tam tikromis ligomis ar kenkėjais nėra“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, jei produktas Lenkijoje registruotas, o Lietuvoje ne, mūsų šalies ūkininkai jo naudoti negali, nes mūsų šalys pagal augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reglamentą priskirtos skirtingoms zonoms: Lietuva – šiaurinei, Lenkija – vidurio. Tačiau dažnai augalų apsaugos produkto neregistruojamas todėl, kad registravimas yra labai brangus, o mūsų rinka maža. Ūkininkai mano: jei Lenkijoje, kitoje ES šalyje augalų apsaugos produktas yra legalus, registruotas, jis turėtų būti legalus ir Lietuvoje.
Pasak ŽŪR vicepirmininko, galima suprasti ūkininką, kuris kaimyninėje ES šalyje įsigyja augalų apsaugos produktų, jei jis, pavyzdžiui, kuria šiltnamių ūkį ar sodą ir užplūsta kenkėjai, kurie pradeda niekais versti daugelio metų investicijas, o Lietuvoje priemonių kovai su tais kenkėjais nėra.
„Stengdamasis išsaugoti ūkį, žemdirbys vyksta į Lenkiją ir įsigyja ten registruotą, sertifikuotą jam reikalingą produktą, kuris, atsivežtas į Lietuvą, jau tampa nelegaliu. Jokios baudos už tokių preparatų pasirinkimą ūkininko nesustabdys, nes tai yra jo kova už ūkio, verslo išlikimą, nes jei kenkėjas plinta ir nieko negali padaryti, tik naudoti tą neleistiną, santykinai nelegalią iš kaimyninės šalies atsivežtą augalų apsaugos priemonę, koks dar kitas sprendimas galėtų būti? Ar nubaudę ūkininką priversime jį nenaudoti kitos ES šalies produktų? Vargu. Greičiau sužadinsim jo neapykantą valdžios institucijoms, Seimui, kurie grasina baudomis, bet nesprendžia problemos“, – tvirtino V.Buivydas.
Neužtikrina pažeidimų prevencijos
Sunku įvertinti, koks falsifikuotų augalų apsaugos produktų naudojimo mastas Lietuvoje, kokią rinkos dalį jie sudaro, juk nėra jokios objektyvios statistikos, tačiau manoma, kad iš visų šalyje sunaudojamų augalų apsaugos produktų maždaug trečdalis yra nelegaliai įvežti arba falsifikuoti.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentą, falsifikatų tiekėjai į rinką nebaudžiami – jie iš balos išlipdavo sausi. Baudžiamas galutinis vartotojas – ūkininkas, kuris įsigijo ir naudojo falsifikatą. Ūkininkas baudžiamas ir už falsifikato įsigijimą bei naudojimą, ir už Lietuvoje neregistruoto, bet registruoto kitoje ES šalyje augalų apsaugos produkto naudojimą.
Dabar įstatymai už augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo pažeidimus numato baudą nuo 60 iki 120 eurų, už tiekimo rinkai pažeidimus – nuo 150 iki 250 eurų, įvežimo į šalį – nuo 300 iki 560 eurų.
„Baudos yra mažos, ką patvirtino ir audito išvados. Jos neužtikrina pažeidimų prevencijos, o už falsifikatų tiekimą rinkai apskritai nėra numatyta baudų, todėl kompleksiškai buvo peržiūrėti galiojantys įstatymai ir pateiktos įstatymų pataisos bei papildymai, kuriems Vyriausybė pritarė. Dabar eilė juos svarstyti Seimui“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos vyriausioji specialistė Ieva Abraitytė.
Specialistė atkreipė dėmesį, jog žemės ūkyje naudojant falsifikuotus, neregistruotus augalų apsaugos produktus, kyla pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai.
Jei Seimas priims parengtas įstatymų pataisas ir papildymus, baudos už įvairius augalų apsaugos produktų naudojimo, saugojimo, įvežimo reikalavimų pažeidimus bus žymiai didesnės – pradedant 300–500 eurų ir baigiant 2 tūkst. eurų ar daugiau privatiems asmenims, o juridiniams asmenims galės siekti nuo 5 iki 7 procentų bendrųjų metinių pajamų.
Pasėlių apsaugai naudoti falsifikuotus, nežinia kokius produktus – didžiulė rizika, nes neaišku, kaip tokios priemonės veikia dirvožemį, kiek laiko išlieka maisto produktuose, koks jų poveikis žmogaus organizmui.“
Lenkai turi didesnį pasirinkimą
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė tvirtino, kad jai neteko susidurti su atvejais, kai žemdirbiai naudotų nelegalius augalų apsaugos produktus. Juk pasėlių apsaugai naudoti falsifikuotus, nežinia kokius produktus – didžiulė rizika, nes neaišku, kaip tokios priemonės veikia dirvožemį, kiek laiko išlieka maisto produktuose, koks jų poveikis žmogaus organizmui.
Genutė Staliūnienė
„Naudoti nelegalius produktus yra nepatikima, gali nudeginti laukus, dar kas nors gali atsitikti. O jei kas naudoja falsifikatus, elgiasi nesąžiningai. Tačiau man atrodo, kad problema yra per daug išpūsta. Mes visada buvome už tai, kad būtų naudojami tik legalūs, patikrinti, sertifikuoti augalų apsaugos produktai. Be to, kiekvienas ūkininkas skaičiuoja pinigus ir stengiasi kuo mažiau naudoti chemijos, visada laikosi nurodytų normų ir netgi jas mažina, kad kuo pigiau atsieitų“, – aiškino G.Staliūnienė.
„Kvedarų ūkio“ vadovas Vidmantas Kvedaras, ūkininkaujantis Kėdainių rajone, augina daržoves ir jas perdirba. Augalų apsaugos produktus ūkis perka iš žinomų įmonių, tačiau pasigenda didesnio šių produktų asortimento.
Vidmantas Kvedaras
„Augalų apsaugos produktų nepakanka. Jeigu palygintume lenkų naudojamą produkciją, pamatytume, kad Lietuvoje turime daug mažesnes augalų apsaugos produktų pasirinkimo galimybes. Įmonėms, kurios tokius produktus galėtų įvežti į Lietuvą, tai daryti nepasimoka, nes mūsų rinka jiems per maža. Jeigu ūkininkai negali išspręsti problemų su Lietuvoje registruotais produktais, gal ir susigundo naudoti įvežtinę produkciją. Tačiau kas garantuos tos produkcijos atsekamumą?“ – klausė V.Kvedaras.
Pasak ūkio vadovo, reikėtų daugiau Lietuvoje registruotų produktų, ir nelegalių augalų apsaugos produktų problema savaime spręstųsi.
„Dabar gi trūksta kokio nors tai burokėliams, tai morkoms ar kopūstams skirto herbicido ar pesticido. Mes prenumeruojame lenkų žurnalus, kur skelbiami sąrašai produktų ir juose naudojamų veikliųjų medžiagų, ir matom, koks platus spektras, kuriuo lenkai gali naudotis, o mes – ne. Todėl reikėtų registruoti daugiau produktų, kad jais pasipildytų rinka, ir niekam nekiltų noro važiuoti jų pirkti į Lenkiją“, – teigė V.Kvedaras.
Siūlo pakeisti zoną
ŽŪR vicepirmininko V.Buivydo nuomone, jei neturėsime augalų apsaugos priemonių, kurias galėtume naudoti ligoms ar kenkėjams užpuolus, neužauginsime tinkamos kokybės derliaus, nebūsime konkurencingi. V.Buivydas siūlo priskirti Lietuvą ne šiaurės zonai, bet įteisinti ją kaip pereinamąją zoną, kurioje bent jau iš dalies galėtų būti naudojamos augalų apsaugos priemonės, registruotos kaimyninėse ES šalyse.
„Esame ES nariai ir su kitomis ES narėmis turime konkuruoti vienoje rinkoje, tačiau konkurencinės sąlygos labai nevienodos ne tik dėl to, kad mes gauname daug mažesnes tiesiogines išmokas negu kitos ES šalys senbuvės, bet ir dėl to, kad kaimyninėse šalyse leidžiami naudoti skirtingi augalų apsaugos produktai, o Lietuvos klimatinės sąlygos panašesnės į Lenkijos nei į Skandinavijos šalių. Valdžia turėtų padirbėti, kad Lietuva būtų įtraukta į tarpinę, pereinamąją zoną, ir kad jai nebūtų taikomi šiaurinei Europos pusei skirti reikalavimai. Šį klausimą galima būtų spręsti diplomatiniais kanalais, bandant įrodyti, kodėl to reikia Lietuvai, ir taip suteikti galimybę ūkininkui legaliai įsigyti augalų apsaugos priemonių“, – tvirtino ŽŪR vicepirmininkas V.Buivydas,
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius be išlygų pritaria sankcijoms už augalų apsaugos produktų įvežimą iš trečiųjų šalių, falsifikuotų priemonių tiekimą ir naudojimą, šešėlinės rinkos užkardymą, nes dėl to nukenčia šalies ekonomika, nemokami mokesčiai, iškreipiama konkurencija, o į laukus gali patekti neištirti, nežinomos sudėties ir poveikio cheminiai mišiniai, galintys sukelti neigimą poveikį aplinkai, žmonių sveikatai.
„Problema, kurią reikia spręsti – Lietuvos priskyrimas šiaurės zonai. Jei Lietuva priklausytų tai pačiai vidurio zonai, kaip ir Lenkija, turėtume didesnį augalų apsaugos priemonių pasirinkimą, ir ūkininkai galėtų lengviau kovoti su augalų ligomis bei kenkėjais. Dabar yra baudžiama, jei ūkininkas naudoja Lenkijoje nusipirktą preparatą, nes atsivežtas į Lietuvą jis tampa nelegaliu. Jei produktų patekimas į rinką būtų liberalesnis, jei jų pasirinkimas būtų panašus į tą, kuris yra Lenkijoje, nereikėtų ir baudų“, – įsitikinęs K.Starkevičius.
Parlamentaras patikino, jog dės pastangas, kad šios problemos sprendimas – Lietuvos priskyrimas kitai zonai – būtų vienas iš naujosios valdančiosios daugumos Seime uždavinių.
Istorinis momentas
Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė
Mes turime tokį posakį: „Neperšokęs griovio, nesakyk „op“. Projektai dar nėra įstatymas. Kita vertus, tai istorinis momentas, nes siekis mažinti šešėlinę prekybą ir sankcijos už klastočių – falsifikuotų augalų apsaugos produktų – tiekimą rinkai ir naudojimą yra žingsnis, kurio ilgai laukė legaliai veikiantis verslas. Pagal šiandien galiojantį reglamentavimą, sąlygos šešėliniam verslui ir nelegaliai prekybai augalų apsaugos produktais yra labai palankios – už šią nelegalią veiklą, t. y. už falsifikatų tiekimą rinkai tiesiogiai sankcijų nėra.
Už kelis gramus narkotinių medžiagų galima net laisvės atėmimo bausmė, o už tonas nelegaliai tiekiamų rinkai ir parduodamų augalų apsaugos produktų falsifikatų – bausmių nėra. Nauja Augalų apsaugos įstatymo redakcija, į kurią įtraukta falsifikuoto augalų apsaugos produkto sąvoka, buvo priimta 2017 m. birželio 1 d. ir įsigaliojo po šešių mėnesių. Logiška, kad įvedus tam tikrą reguliavimą, kartu nustatomos ir sankcijos.
Deja, tuo metu taip neįvyko. Todėl labai džiaugiamės, kad Seimas svarstys Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir tuo pačiu Lietuvos Respublikos Augalų apsaugos įstatymo papildymo projektą. Priėmus šiuos pakeitimus, Lietuva nebebus ramus užutėkis prekeiviams nelegaliais produktais, nes jau dabar dauguma Europos Sąjungos valstybių narių už falsifikatų tiekimą rinkai numato tokias sankcijas. Bene griežčiausiai už šią nelegalią veiklą baudžiama Prancūzijoje – iki septynerių metų laisvės atėmimo ir bauda iki 750 tūkst. eurų.
Pernai kaimyninėje Lenkijoje priimtos pataisos taip pat numato griežtesnes baudas – iki trejų metų laisvės atėmimo. Kita vertus, įpročius keičia ne baudų dydis, bet jų neišvengiamumas. Šį mėnesį FNTT paviešino faktus apie nelegalaus augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai atvejį. Sulaikyti įspūdingi falsifikatų kiekiai aiškiai rodo problemos gilumą. Falsifikatai – tai neaiškios cheminės sudėties mišiniai, neišgrynintos medžiagos ir mišiniai, turintys toksiškų gamybos priemaišų. Gal juose ir yra kažkiek veikliosios medžiagos. Tačiau velnias slypi detalėse – tų medžiagų kiekis netikslus, su toksiškomis priemaišomis.
Kai nežinai, ką naudoji, neįmanoma įvertinti skilimo, sklaidos ir apskaičiuoti tinkamo laikotarpio iki derliaus nuėmimo. Neįmanoma tiksliai apskaičiuoti naudojimo normų, jau nekalbant apie rizikos mažinimo priemones, poveikį aplinkai, neatmesčiau ir pavojaus vartotojui. Tiesa, šiais Seime registruotais projektais didinamos visos baudos už augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimus. Asociacija visada pasisako už saugų augalų apsaugos produktų naudojimą, nurodytų naudojimo sąlygų laikymąsi, tačiau svarbu pabrėžti, kad nebūtų gąsdinama tomis baudomis, kad naudotojai nebūtų per griežtai baudžiami už visai mažareikšmius, nepiktybinius pažeidimus.
Pagal augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reglamentą, Lietuva ir Lenkija priskiriamos skirtingoms zonoms. Mes – šiaurės, Lenkija – vidurio zonai, tačiau pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizaciją (EPPO), abi valstybės yra toje pačioje klimatinėje zonoje, todėl yra taikoma taip vadinama registracijos abipusio pripažinimo procedūra. Jei produktas yra registruotas Lenkijoje, pasinaudojus šiomis reglamento nuostatomis, Lietuvoje jį būtų galima registruoti taikant paprastesnę procedūrą.
Be to, yra patvirtintos taisyklės, pagal kurias Valstybinė augalininkystės tarnyba išduoda vienkartinius leidimus augalų apsaugos produktus naudoti asmeninėms reikmėms, jeigu toks poreikis yra. Tačiau be leidimo įvežti ir Lietuvoje naudoti neregistruotus produktus draudžiama. Matyt ne veltui sukurta sudėtinga daugiapakopė sistema (ES lygiu vertinamos veikliosios medžiagos ir jos įrašomos į ES leidžiamų naudoti augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų sąrašą, o valstybės narės, atsižvelgdamos į klimato skirtumus, žemės ūkio praktiką ir kt., registruoja produktus), nes į neišmanančiųjų rankas pakliuvęs, svetima kalba etiketėje aprašytas produktas gali būti pavojingas ne tik pačiam naudotojui, bet ir aplinkiniams.
