LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Jau kelias savaites lietui nelaisčius žemės, laukus dirbanti technika skęsta dulkių debesyse. Ūkininkai skuba kuo greičiau suberti sėklą į žemę, tikėdamiesi, jog sausra nebeilgai truks ar bent pati sėkla gebės iš žemės ištraukti drėgmės.
„Trečius metus iš eilės padėtis labai sudėtinga. Nebelinksma darosi“, – sako Panevėžio rajono ūkininkas Antanas Barzda. Anot jo, šį pavasarį lietaus dar nė nebuvo – porą kartų tik rasą padarė. Nors orų prognozės žemdirbius gąsdina, sėja juda į priekį. Pasak ūkininko, darbų negalima atidėti – didžiulių plotų vienu metu neužsėsi. Šiemet A. Barzda turės apie 170 hektarų vasarinių kultūrų. Žieminių – beveik 300 hektarų. „Žieminiai kenčia.
Stovi mažiukai, papilkėję ir neauga, o dar šalnos jiems pakenkė“, – konstatuoja ūkininkas. Su nerimu į dangų žvalgosi ir daržovių augintojas Paulius Čerkesas. Jo ūkyje šiuo metu sėjamos morkos, kurių planuojama turėti 8 hektarus. „Panevėžio rajone jau jaučiama sausra. Kitais metais tokiu laiku drėgmės žemėje būna daug daugiau“, – pažymi P. Čerkesas.
Pasak jo, norint, kad morkos normaliai dygtų, gana ilgą laiką reikia pakankamai drėgmės. Nors ūkininko laukuose įrengta laistymo sistema, tačiau ir ji negelbsti – morkoms dygti reikalinga natūrali drėgmė. „Jei nesudygusias morkas palaistai, dažniausiai susiplūkia žemės paviršius ir paprasčiausiai morkos nebeišlenda“, – sako P. Čerkesas.
Jei dar per savaitę ar ilgiau nepalis, daržovių augintojas neabejoja, kad morkos sudygs prastai. Nepaisant to, sėja tęsiama. „Nors kažkiek drėgmės išeis išsaugoti padarius vagas. Taip geriau, negu palikti tuščią lauką“, – aiškino P. Čerkesas. Ūkininko šiltnamiuose agurkai jau beveik pasodinti, tačiau ten juos tenka šildyti dėl šaltų naktų.
Jau nerimauja
Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė, Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorius Panevėžio rajone Danguolė Kuzmienė sako taip pat jau girdinti apie ūkininkų nerimą. „Jau darosi blogai. Dabar visi skuba sėti, kol dar žemėje yra šiek tiek drėgmės. Skuba pasėję voluoti žemę, kad nors kiek ją prispaustų. Dar žemė nėra kaip pelenai, bet jeigu tokie orai išsilaikys iki gegužės, bus labai nesmagu“, – tvirtina D. Kuzmienė. Anot jos, visose rajono seniūnijose panaši padėtis – žemė nėra visiškai išdžiūvusi, tačiau jau ganėtinai sausa. „Sakoma, kad pavasaris ankstyvas, bet jis šaltas. Pažiūrėkite, medžiai ir tie susitraukę, neskleidžia dar savo pavasarinio grožio. Jei naktį penki šalčio – liūdna. Kai grūdą įberi į žemę esant tokiai temperatūrai, jis stovi ramiai. Žemdirbiai viliasi, kad sušils, palis ir rudens sulauksime pilnais aruodais“, – sako D. Kuzmienė.
Ieško naujų galimybių
Su nepalankiomis oro sąlygomis ūkininkai susiduria jau trečius metus iš eilės. 2017 metais derlių traukė iš vandens, 2018 metais stebėjo, kaip jis kepinamas, o šių metų pavasario prognozės irgi nedžiugina. Pasak D. Kuzmienės, Panevėžio rajone daugiausia vyrauja grūdinės kultūros, galvijų augintojų nedaug, o ir pastarieji susiduria su rimtomis problemomis. Tuo metu grūdininkai dar gali keičiantis klimatui ieškoti kitų kultūrų.
Ūkininkai jau augina sojų pupeles, pradėjo užsiimti kanapių auginimu. D. Kuzmienė tikisi, kad gal žemdirbiai sugrįš ir prie linų. „Sojų pupelės gali ir Lietuvoje augti, bet mes nepasieksime tokio baltymų lygio kaip pietiniai Europos rajonai, auginantys tokią produkciją. Pas mus per šalta“, – sako D. Kuzmienė.
Miškuose sausa
Sausi orai nerimą kelia ir miškininkams. Šiuo metu visoje šalyje vyrauja trečios klasės – vidutinis gaisrų pavojus. Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas sako, kad miškuose sausa, tačiau kol kas augalams tas nekenkia.
„Miške kol kas drėgmės užtenka, nes nebuvo pakankamai šilumos. Dėl to medžių vegetacija nėra tokia staigi. Jeigu būtų 16–18 laipsnių šilumos ir naktys sušiltų iki 9 laipsnių, jau ir medžiams drėgmės greičiausiai trūktų“, – pažymi G. Bronušas.
Kita vertus, miškuose jau kilo kitas pavojus – miško paklotė išdžiūvusi, o dėl lietaus ir šilumos trūkumo nauja augmenija dar nesuaugusi. Pasak G. Bronušo, dar keletą dienų nepalijus gaisrų pavojaus lygis gali pakilti iki ketvirtos klasės – didelio gaisrų lygio. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas guodžia, kad, ko gero, artimiausią savaitę lietaus jau sulauksime, bet klausimas, ar visoje Lietuvoje.
Mat krituliai dažnai pasiskirsto netolygiai. Vertinant artimiausių keturių savaičių prognozę, kritulių numatoma 10–15 procentų mažiau normos. Pagal teisės aktus – ne sausra D. Valiuko teigimu, kol kas apie sausrą negalima kalbėti. Mat ji nėra išmatuojama, kaip, pavyzdžiui, vėjo greitis ar oro temperatūra, o apskaičiuojama pagal tam tikrus indeksus.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje galiojantis indeksas pagal teisės aktus naudojamas aktyviuoju augalų vegetacijos laikotarpiu. Kitaip tariant, tuomet, kai vidutinė paros temperatūra yra daugiau nei 10 laipsnių šilumos. Žemės ūkyje aktyvesnė augalų vegetacija dar neprasidėjusi, nes oras tiek nesušilęs.
Tad, pasak D. Valiuko, dabar galima kalbėti tik apie kritulių trūkumą, bet ne sausrą. Jo teigimu, kritulių trūko paskutinį kovo dešimtadienį, pirmąjį balandžio dešimtadienį, ta pati situacija tebesitęsia ir antrąjį dešimtadienį. Tuo metu pirmus du kovo dešimtadienius kritulių pakako, tad, pasak D. Valiuko, kritulių trūksta dar gana neilgai, bet oro temperatūra dar nėra tokia, kad drėgmė iš žemės greitai išgaruotų. „Tačiau viršutinis dirvos sluoksnis sausas – vėjas jį išdžiovino“, – pabrėžia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas.
Daiva SAVICKIENĖ
