FB nuotr./Vygandas Pranskūnas

Žemės ūkis buvo ir bus imlus inovacijoms sektorius, tačiau naujos technologijos ir priemonės turi nešti ūkininkams realią naudą. Technologijos turi tarnauti jų vartotojui, ir tai turėtų būti pagrindinis inovacijų prioritetas.

Apie žemės ūkio ateitį, tvarumą ir inovacijas šį ketvirtadienį diskutuojama Vilniaus rotušėje surengtoje tarptautinėje konferencijoje, į kurią pakviesti Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovė Doris Marquardt, Vageningo universiteto mokslininkas George’as Beersas, prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, „DOJUS agro“ įmonių grupių vadovas Donatas Dailidė, Latvijos ūkininkų parlamento vicepirmininkė Maira Dzelzkaleja–Burmistrė, kiti žemės ūkio sektoriaus mokslininkai ir ekspertai.

„Lygiai prieš metus Europos Komisija (EK) Lisabonoje surengė žemės ūkio inovacijų aukščiausio lygio susitikimą, kuriame pabrėžė naujų technologijų svarbą užtikrinant gyvybingą žemės ūkio sektorių ir siekiant užtikrinti vis didėjančią maisto paklausą. Šie bei miškininkystės sektoriai taiko inovacijas, siekdami didinti efektyvumą ir reaguoti į socialinius iššūkius. Ūkininkai yra pasirengę keisti ūkių valdymo praktiką ir taikyti naujoves bei techniką, jei tai yra inovatyvu, naudinga ekonomiškai. Todėl svarbu atsižvelgti ir į inovacijų socialinius ir ekonominius aspektus. Visgi vidutinės ES žemės ūkio pajamos sudaro tik 40 proc. kitų sektorių pajamų, todėl ne visos technologinės naujovės prieinamos ūkininkams“, – pastebi Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Jo teigimu, žemės ūkiui judant inovacijų, naujų sprendimų pritaikymo praktikoje link, svarbiausia yra saugaus ir aukštos kokybės maisto produktų gamyba, geriau išnaudojant susijusių ekosistemų paslaugas, tuo pačiu užtikrinant konkurencingas ir mažai anglies dioksido išskiriančias paskirstymo grandines. Taip būtų spartinamas perėjimas prie tvarios bioekonomikos Europoje.