Dar tik prasidėjus javapjūtei ūkininkai jau skaičiuoja, kad nepaisant šiais metais vyravusių stiprių vėjų bei škvalų, kurie kai kur išguldė nemažai javų, derlius vis tik turėtų būti gausesnis. Tačiau, pasak „Rinkos aikštės“ kalbintų pašnekovų, javų kokybė šįmet šiek tiek prastesnė. O ir supirkimo kainos yra kritusios. Tad kai kam tai gali pridaryti nemenkų nuostolių. 

Džiaugiasi geru derliumi

Kaip sakė įmonės „Krekenava“ direktorius Vaidas Lebedys, šiųmetė javapjūtė sudėtinga, tačiau derliai geri.

„Kadangi derliai geri, kombainų našumai nėra dideli, nes nėra greičio. Taip pat ir gamta krečia išdaigas – vidury dienos palyja ir toliau tą pačią dieną tęsti kūlimo darbų jau nebegalime“, – kalbėjo V. Lebedys.

Nors gamta šią vasarą buvo gana vėjuota ir vietomis išguldė nemažai javų, anot pašnekovo, jų derliui tai įtakos neturės.

„Mūsų laukuose yra išgulęs nedidelis procentas javų, o tai, kaip ir minėjau, taip pat stabdo sklandžius javapjūtės darbus. Kol kas tai nei kiekybei, nei kokybei nekenkia, bet darbai dėl to taip pat vyksta lėčiau“, – aiškino pašnekovas.Jis taip pat pastebi, kad pačio grūdo kokybė šiais metais taip pat nėra bloga.

„Ji ir pernai buvo gera, tik šiemet yra didesnis derlius. Ką dabar turime prikūlę, kokybė tikrai gera – maistiniai kviečiai“, – džiaugėsi įmonės vadovas.

Pasak V. Lebedžio, nors javų supirkimo kainos šiuo metu yra kritusios, tačiau įmonė dėl to nuostolių nepatirs.

„Mes didelę dalį supirkimo kainų esame dar pavasarį užsifiksavę, todėl mums dabartinis kainų kritimas įtakos neturi“, – paaiškino įmonės vadovas.

Kada „Krekenava“ baigs kūlimo darbus, anot jos direktoriaus, pasakyti sunku – viskas priklauso nuo gamtos ir oro sąlygų.

„Jei viskas gerai, planuotumėm javapjūtės darbus pabaigti kitos savaitės pradžioje. Tačiau mūsų darbai priklauso nuo gamtos sąlygų“, – sakė V. Lebedys.

Grūdo kokybė gali būti prastesnė

Kėdainių rajono Kebonių ŽŪB vadovė Gintarė Petkevičienė taip pat pastebi, jog grūdų augintojai šiais metais nesiskundžia.

„Kiek žinau, ūkininkai šiųmečiu derliumi džiaugiasi. Kol kas patys dar nekulame, todėl pasakyti kažką apie savo javapjūtę sudėtinga. Tačiau, manau, situacija nėra prasta, tik gal grūdų klasė bus prastesnė. Daugiau lietaus būta, todėl išplaunamas baltymas ir grūdų kokybė tampa prastesnė“, – kalbėjo bendrovės vadovė.

Anot jos, situacija dėl išguldytų javų yra įvairi.

„Vienų ūkininkų laukuose javai labai išguldyti, kitų – mažiau, todėl bendrai pasakyti, koks bus derlius, kol kas negalima. Su tais grūdų augintojais, kurių javai labai išguldyti, kol kas neteko bendrauti, tačiau yra tokių, kurie džiaugiasi, kad kulia ir iki aštuonių tonų“, – kalbėjo G. Petkevičienė.

Apibendrindama, ji pastebėjo, kad šie metai grūdų augintojams nėra blogi.

„Tačiau bendrai situacija nėra tokia prasta, pernai buvo blogiau – sausra padarė savo. Kiek grūdui tereikia? Tik trupučio daugiau vandens“, – sakė bendrovės vadovė.

Artimiausiomis dienomis ketinanti pradėti kulti savo javus G. Petkevičienė teigė, jog šie vasaros darbai jos laukuose turėtų trukti apie savaitę.

Patirs nuostolių

Darbų įkarštyje pagautas ūkininkas Egidijus Rebžys pripažino, kad jo laukuose situacija taip pat nėra bloga, o derlius geresnis nei pernai ar užpernai.

„Viskas man normaliai – išguldytų javų neturiu. Išguldė tik stambiems ūkininkams, kas turi daug trąšų, o kas neįperka, neturi pinigų, tiems neišguldė“, – geros nuotaikos ir humoro jausmo nestokojo E. Rebžys.

Nors, anot jo, derlius geras, tačiau, kaip minėjo ir G. Petkevičienė, grūdo kokybė taip pat prastesnė.

„Kažko trūksta šiųmečiams grūdams, nėra kokybės. Gal per šaltas ir per karštas pavasaris buvo – lietaus juk tik vėliau buvo“, – svarstė ūkininkas.

Nepaisant geresnio derliaus, E. Rebžys pripažino, kad kritusios grūdų supirkimo kainos jam turės nemenkos įtakos.

„Man tikrai tai pasijus – jau dabar apie penkiolika ar daugiau eurų nukritusios supirkimo kainos ir tai tik pradžia, jos toliau kiekvieną dieną krenta po du ar tris eurus. Todėl nuostolių neišvengsime“, – sakė ūkininkas.

Derlius gausesnis – supirkimas pigesnis

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas „Rinkos aikštei“ teigė, kad po neseniai asociacijoje įvykdytos apklausos, paaiškėjo, jog derlius šiais metais bus gausesis. Nors tokia žinia džiugina, tačiau, kaip jau ir minėjo anksčiau kalbinti ūkininkai, I. Jankauskas patvirtino, kad supirkimo kainos dėl to bus mažesnės.

– Kokios tendencijos pastebimos prasidėjus javapjūtei?–  2020-08-06 atliktos LGAA narių apklausos rezultatai parodė, kad žieminių rapsų kūlimas jau eina į  pabaigą – nuimta apie 94 proc. šios kultūros ploto. Žemdirbiai nurodė, kad vidutinis derlingumas siekė 3,5 tonos ir buvo šiek tiek didesnis nei 2019 metais. Pasiekti geresnių rezultatų trukdė tiek sniegas, tiek krentanti kruša.

Taip pat baigiami kulti ir žieminiai miežiai. Jų nuimta apie 80 proc., vidutinis derlingumas 5,9 tonos, o tai net 24 proc. didesnis nei 2019 metais.

Žieminių kviečių kūlimas šiais metais vėluoja. Lietuvoje nuimta tik apie penktadalį šios kultūros ploto, tačiau preliminariu vertinimu derlingumas bus apie 20 proc. didesnis nei nepalankiais 2019 m. Deja, nepaisant didesnio derlingumo žieminių kviečių kokybė nėra tokia, kokios buvo tikimasi. Net 60 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad žalos atnešė praūžusios liūtys, o 12 proc. žemdirbių patyrė nustolių dėl neįprastai vėsaus pavasario.

Žirniai, pupos, kvietrugiai taip pat pradėti kulti, tačiau progresas nėra reikšmingas.

– Ar labai nukentėjo grūdų augintojai dėl išguldytų javų (galbūt šie metai nėra niekuo išskirtiniai)?

– Net 60 prc. LGAA narių nurodė, kad nukentėjo nuo liūčių. Šiuo rodikliu 2020 metai iš tiesų yra išskirtiniai. Matome, kad dalis laukų jau pradeda perželti, o lietingi orai neleidžia kulti. Tokiam lauke gulinčio derliaus kokybė blogėja su kiekviena valanda. Ūkininkai priversti kulti drėgnus grūdus, o tai didina išlaidas džiovinimui.

– Koks prognozuojamas derlius?

– Tikimasi, kad derlius Lietuvoje didės apie 15–20 proc. Tačiau su padidėjusiu derliumi atsiranda ir  kitos rizikos. Mūsų žiniomis, bankai reikšmingai apribojo finansavimą grūdų supirkėjams, todėl jiems kyla iššūkis su mažesniais nei įprasta pinigais supirkti didesnį derlių. Nuolat bendraujame su valdžios institucijomis ir ieškome sprendimų. Net kas penktas LGAA narys jau susidūrė su atsiskaitymo klausimu. Kadangi dar tik nedaugelis pardavė savo grūdus, o mokėjimo terminai nėra suėję – negalime tiksliai įvertinti grėsmės.

– Šiuo metu yra kritusios javų supirkimo kainos. Ar tam įtakos turi gausesnis šiųmetis derlius?

– Taip, didesnį derlių kūlė Australija, Ukraina, kai kurios kitos šalys. Tačiau šiuo metu kaina krenta daugiausia dėl sezoniškumo – rinką pasiekia dideli kiekiai grūdų ir pardavimui šiuo metu nėra geras metas.

– Jei kritusios grūdų supirkimo kainos, gal galimas ir prekių kainų kritimas?

– Didžioji dalis lietuviškų grūdų yra eksportuojama, panašus sezoniškumas veikia jau daugelį metų, o iš naujo derliaus produkcija pradedama gaminti šiek tiek vėliau (derlius turi susigulėti, subręsti), todėl produktų kainų kritimo nesitikime. Pavyzdžiui, duonos savikainos struktūroje grūdų kaina sudaro vos keletą procentų, todėl net ir reikšmingiausi pokyčiai didelių galutinio produkto kainų svyravymų nesukelia.