Lazdijų rajono vaistažolių augintojo ūkininko Albino Žymančiaus 20 hektarų šeimos ūkyje baigtas darbymetis – kiek užaugo, tiek ir surinkta ramunėlių. Derlius džiovykloje, tačiau ūkininkas ne itin džiaugiasi, metus vadina sunkiais. Kiti Dzūkijos ūkininkai taip pat vis dažniau žvilgčioja į dangų ir pasirengę bet kurią akimirką kibti į derliaus dorojimo darbus.

Vaistažolės menkesnės

Dzūkijos krašto ūkininko vaistažolininko teigimu, šiųmetė sausa vasara nebuvo palanki Akmenių ir Žemaitkiemio kaimuose ekologiškai auginamoms vaistinėms žolėms. Tik po Joninių lietaus ramunėlės dar šiek tiek ūgtelėjo, tad Albinas ir jo bendravardis tėvas Žymančiai nusprendė nebedelsti ir nuimti derlių.

Šiemet vaistažolės užaugo menkesnės nei ankstesniais metais. Ūkio šeimininkas aiškino, kad išlindusios iš žemės jos labai prastai augo, o paskui „užkabarėjo“ ir tuojau pradėjo byrėti. Teko pešti galvutes rankiniu būdu specialiais prietaisais.

„Mes ūkio kombainą naudojome tik tuose lauko pakraščiuose, kur buvo drėgna sėjos metu, tad technika nedavė norimo efekto, didesnę dalį teko nuimti rankomis“, – pasakojo sūnaus vardu registruotame ūkyje daugiau patarėju triūsiantis A.Žymančius.

Didelis įdirbis

Anot vaistažolininko, buvo labai sunkus metas, nes teko nuimti beveik 20 hektarų vaistinių ramunėlių. Žymančių ūkis specializuojasi vaistažolininkystės srityje, javų neaugina. Jie daug lėšų investavo į modernią sertifikuotą vaistažolių džiovyklą, be to, pirko vaistažolių nuėmimo kombainą.

Ne vienus metus ūkininkaujantys Žymančiai rado ir rinką: glaudžiai bendradarbiauja su Lenkijos įmone „Dary Natury“, yra įsipareigoję jiems kiekvienais metais užauginti ir patiekti tam tikrą kiekį produkcijos.

Liepos 9 dieną A.Žymančius dar negalėjo pasakyti, kokį kiekį žaliavos galės pristatyti verslo partneriams, nes džiovyklos talpyklos vis dar pildomos. Ilgąjį Mindauginių savaitgalį buvo surengta talka – talkininkai plovė paskutiniąsias vaistažoles, dirbo kitus ekologinio ūkio darbus. Prižiūrėti dviejose vietose esančius šeimos ūkio laukus tikrai nelengva: vos baigę pjauti ramunėles, dabar stengiasi neužleisti laukų piktžolėmis.

Šukavo laukus

Ūkyje taikoma sėjomaina: šiemet laukuose žydėjo ramunėlės, o kitais metais bus sėjamos ir mėlynuos rugiagėlės. A.Žymančius pasakojo, kad specialistai, Kauno laboratorijoje atlikę dirvožemio tyrimus, jiems rekomendavo auginti tik dviejų rūšių vaistažoles. Dzūkijos krašto skurdokas dirvožemis labiausiai tinka neišrankioms ramunėlėms ir rugiagėlėms. Yra bandę auginti ir medetkas, bet nelabai sėkmingai.

Ūkio savininkai perka specialią ramunėlių rūšį. Aukštesnius stiebus išauginančias vaistažoles būna lengviau nuimti kombainu, nes šis neskina viršūnių itin žemai. „O šiemet ramunėlės buvo labai suvargusios, daug kur tik per kokius 15 centimetrų išlindusios iš žemės. Gerai, kad turime specialias vaistažolių galvučių surinkimo šukas (tai ne tokios šukos, kurias naudoja barbarai mėlyniautojai). Mūsų įrenginys panašus, bet šone yra dar ir krepšelis, į kurį krinta produkcija. Turime apie 20 tokių rankinių šukų, savaitgalį sukvietėme į talką giminaičius ir visi kartu bandėme sudoroti derlių“, – apie vaistažolių pjūtį pasakojo ūkininkas.

Derlius kuklus

Nors sezono užbaigimo galutinio rezultato A.Žymančius dar nežino, bet liepos 9 dieną jau planavo išjungti džiovyklą. Jo manymu, vaistažolės jau bus pakankamai sausos.

Derlingais metais Žymančiai savo ūkyje surenka apie 12–15 tonų žaliosios masės. Šiemet džiovykla taip pat užpildyta, bet kiekis kur kas mažesnis. Šeimininkas aiškino, kad vaistažoles tenka džiovinti per kelis kartus, nes į džiovyklą telpa 2 tonos žaliosios masės. Ankstesniais metais džiovinimo paslaugą suteikdavo ir kitiems Dzūkijos ūkininkams, o šią vasarą dėl jos dar niekas nesikreipė. Šeimininkas tik džiaugėsi, kad džiovykla puikiai veikia.

Šiemet beveik visas ramunėles teko surinkti rankiniu būdu, todėl jų kokybė kur kas geresnė. Nuvežus parduoti, vaistažolių kokybę dar įvertina ir supirkėjai. Anot ūkininko, nuimant kombainu susidaro daugiau priemaišų, numetimo procentas didesnis, o derlių surinkus rankiniu būdu, produkcijos kokybė visada būna gera.

Pasak A.Žymančiaus, vaistažolių kokybę lemia ir auginimo vieta. Dėl skirtingų sąlygų laukuose jas kai kur teko persėti – užtat ramunėlių galvutės užderėjo geros, net paliko nenurinkę, kad subrendusios pačios išbarstytų sėklas ant žemės.

Laikas nelaukia

Ar atsiperka įdėtas triūsas? Anot vaistažolių ūkio savininko, jie gauna ekologinio ūkio išmokas, kurios kompensuoja didžiąją dalį išlaidų, drauge ir patiriamus nuostolius. A.Žymančius palygino: kiti ūkiai žemę gali įdirbti 1–2 kartus, o jiems tenka 3–4 kartus grįžti prie to paties darbo, kruopščiai žemę išpurenti, daugiau įdėti triūso. Tačiau labai norint viską galima ir tokiose nederlingose dirvose gražiai padaryti.

Lazdijų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vyresnysis specialistas Saulius Pockevičius teigė, kad jų krašte labai lengva žemė, todėl daugelis augalų labai greitai subręsta. Taip yra ir su javais, ne tik vaistažolėmis. Todėl gali būti, kad šiemet dzūkai pirmieji išvairuos kombainus į laukus.

„Gamta savo padarė – nieko kito nebelieka. Viską lemia orai“, – atsargiai prognozavo S.Pockevičius ir neslėpė, kad šių metų derlingais jie tikrai nevadins – jei derlius sieks apie 50 proc. ankstesnių metų derliaus, tai bus labai gerai. Viskas paaiškės tik užbaigus darbymetį.

Pradeda pirmieji

Algis Balčius, Lazdijų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo pavaduotojas

Tiek Žymančių ūkyje, kur auginamos vaistažolės, tiek kituose, kur auginami javai, derliaus dorojimo darbai prasidės kone 2–3 savaitėmis anksčiau. Klimato kaita verčia žemdirbius prisitaikyti, patys laukai parodo viską. Liepos 9 dieną mūsų rajone žieminius rapsus pirmasis pradėjo kulti Varnėnų kaimo ūkininkas Kastytis Gausa, pats mačiau važiuodamas pro šalį. Nereikės laukti nė Šv. Onos – jeigu dar pakepins saulė, tai ir kiti šio krašto ūkininkai netruks išvairuoti kombainus į laukus. Visi bijo prarasti derlių, nes sinoptikai pranašauja lietų. Rapsai nuo lietaus gali „iššaudyti“, tada ir taip negausus derlius dar labiau sumažėtų. Po kelių dienų žieminius rapsus tikrai visur bus galima kulti. Žieminiai miežiai ir kvietrugiai irgi parudę. Tokia ankstyva javapjūtė turės pasekmių: ūkininkai gaus daug mažesnį derlių, nes, kaip sako dzūkai, juos sausra nukaitino ir nudegino.