Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dzūkų pavasario darbus varžo gaisro padariniai ir karantinas

Padangų gamyklos gaisro Alytuje skandalas nuslopo, tačiau aplinkinių vietovių žemdirbiai pasek­mes jaučia iki šiol. Visgi labiausiai jos palietė gyvulių augintojus. Šie jau po kelių savaičių turės išleisti gyvulius į ganyklas, o jų užterštumas vis dar nepatikrintas specialistų.

Sutvarkė tik gaisravietę

Pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“ Alytaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijai kovo 17 dieną pranešė, kad baigė tvarkyti gaisravietę. Iš viso bendrovė išvežė 8 230 tonų po gaisro susidariusių pavojingųjų atliekų. Bendrovės vadovas Arūnas Dirvinskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad buvo sutvarkyta tik gaisravietė.

Dioksinu užterštus laukus ir naminių gyvūnų pašarus turės susitvarkyti patys ūkininkai. Dūmai dėl dominuojančių vėjo krypčių pasklido į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Alytaus – link Balbieriškio ir Birštono. Labiausiai nukentėjo 25 kaimai.

Dioksinas sėjai netrukdys

Alytaus krašto ūkiai per gaisrą labiausiai nukentėjo nuo užterštumo dioksinais, o šie laikomi vienais nuodingiausių planetoje nebaltyminių junginių. Palyginti nedidelės šios medžiagos dozės žmonėms gali sukelti vėžį, apsigimimus. Tai šalutinė medžiaga, išsiskirianti per gaisrus, vulkanų išsiveržimus ir panašius kataklizmus.

Geroji žinia yra ta, kad augalai nėra linkę kaupti dioksinų; jie labiausiai kaupiasi riebaluose. Taigi, pavasariniams darbams laukuose tai neturėtų trukdyti. Jeigu iš augalų negaminamas aliejus, jų vartojimas yra saugus. Vis dėlto gaisro paveiktose teritorijose augantys augalai (grybai, uogos) bus paveikti išorinės taršos, t. y. ant jų paviršių likusios nuosėdos, todėl keletą mėnesių po gaisro jų geriau nerinkti ir nevartoti. Ant augalų nusėdusias dulkes per ilgesnį laiką nuplauna vanduo, nupučia vėjas. Kaip ŪP patvirtino Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, ūkininkams, norintiems pradėti sėją arba sodinti daržoves, specialių leidimų nereikia.

Blogiau yra tai, kad šiemet nebuvo žiemos, ir nusėdusių dioksinų liko ant augalų, todėl, norint vartoti pernykščio derliaus daržoves, jas reikėtų kruopščiai nuplauti. Nepavyks parduoti ir užterštų pernykščio derliaus grūdų bei spausti aliejaus iš aliejinių augalų.

Gyvulių augintojų rūpestis

Dioksinų savybė kauptis riebaluose yra gyvulių augintojų rūpestis, ir ne tik tai, kad pašarui naudoti visiškai netinka šia medžiaga per gaisrą užteršti augalai. Svarbesnis yra faktas, kad teks vėlinti pavasarinę ganiavą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Jurgita Savickaitė teigia, kad ūkinių gyvūnų ganiavos negalima pradėti užterštose vietovėse, kol jų neištyrė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras arba Valstybinė geologijos tarnyba. Šios tarnybos tyrimų ataskaitą turėjo pateikti iki kovo pabaigos, tačiau pranešė, jog tai nukėlė iki karantino pabaigos. „O karantinas, ko gero, kovo pabaigoje nesibaigs, gali užsitęsti ir keletą mėnesių“, – teigė ji ir pridūrė, kad su ūkininkais apie tai buvo ne kartą kalbėta.

„Gyvūnai per keletą mėnesių buvo „išvalyti“ – vienus teko paskersti ir utilizuoti, o kitus, nustačius, kad buvo šerti neužterštais pašarais, – palikti. Nustačius, kad gyvuliai ganomi nepatikrintuose laukuose, ūkininkas gali netekti išmokų“, – kalbėjo J. Savickaitė.

Popieriai svarbiau

„Tiria jau beveik pusmetį ir niekaip negali ištirti. Tiriančios institucijos ataskaitas turėtų pateikti kovo mėnesį, tačiau dabar teigia, kad savo planuotus darbus stabdo dėl paskelbto karantino, – piktinasi Lietuvos ūkininkų sąjungos Alytaus skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininkas Marius Gudaitis. – Tyrimų juk dar neatliko, o jau sako, kad neleidžiama. Tai juk tik preliminarus neleidimas, prilygstantis rekomendacijai, tačiau po 3–4 savaičių, kai žolė paaugs, jau reikės pradėti leisti gyvulius į laukus.“

Jis neabejoja, kad pagalius į krašto gyvulių augintojų ratus kiša tikrinimo institucijų biurokratų popierizmas.

„Ūkininkus varžo biurokratinis aparatas, kuris niekaip neįsisuka. Juk tai grynai popierizmas, nes nesąmonė neištirti per tiek laiko. Ūkininkas turi pradėti ganiavą po kelių savaičių, o jie niekaip nesugeba atlikti normalių tyrimų, kuriems turėjo bent 3–4 mėnesius, – kerta „Dzūkijos ūkininko“ vadovas. – Kovo 16 dieną paskelbtas karantinas – tai tik pretekstas jų neveikimui pateisinti.“

Anot jo, kaimuose koronavirusu nė iš tolo nekvepia. Kaimo žmonės mažai važinėja po užsienį, tokioms kelionėms neturi nei laiko, nei pinigų. „Taigi, tyrėjai dabar neužsikrėstų ir be apsauginių kaukių, ir juo labiau su kaukėmis. Pasakytų arba taip, arba ne, o dabar tik kelia abejones ir niekaip nesugeba tyrimų atlikti“, – piktinasi „Dzūkijos ūkininko“ vadovas.

Pasak jo, labiausiai nuo gaisro nukentėjusių kaimų ūkininkai jau ir taip patyrė daug nuostolių. Iškart po gaisro gyvulius, kurių organizmuose arba produktuose (mėsoje, kiaušiniuose, piene) buvo nustatyta per daug dioksino, teko utilizuoti, pieną supilti į srutų duobes. Tyrimas buvo atliekamas tris kartus, turtas buvo naikinamas, taršą patvirtinus tik trečią kartą.

VMVT nuo gaisro labiausiai nukentėjusiuose 12-oje ūkių rekomendavo sunaikinti 151 karvę – jų piene, atlikus antrą mėginį, buvo nustatyta kelis kartus viršyta leistina tarša dioksinais. Keletą savaičių buvo uždrausta į perdirbimo įmones iš Dzūkijos išvežti ir vartoti pieną bei jo produktus. Taip pat pasiūlyta sunaikinti 67 mėsinius galvijus bei 14 vienetų prieauglio, 118 vištų, 50 triušių, pulką avių, ožkų, kalakutų, žąsų.

Laukia vegetacijos

„Dėl to, kad šiek tiek vėluojama, nekalta nei biurokratija, nei karantinas. Kalta motina gamta, – tyrėjų garbę gina VMVT Alytaus departamento laikinasis direktorius Romas Černius. – Geologijos tarnyba iš tiesų grunto dar netyrė. O mes, kai prasidės žolės ir želmenų vegetacija, imsime mėginius ir žiūrėsime, ar yra dioksinų. Bus atliekami laboratoriniai tyrimai.“

Anot jo, pagal vadinamąją dūmų rožę, kur dioksino nusėdo daugiausia, iš tos teritorijos tyrėjai paims žolės mėginių ir nustatys, kur galima ganyti gyvulius. „Vegetacijos kol kas nėra, dar praneša iki 4–6 laipsnių šalčio šalnas, todėl augalų vegetacijos dar nebus ir negalėsime atlikti tyrimų.“

Yra numatyta atlikti ne tik žolės ir želmenų tyrimus, bet ir šachtinių šulinių, pieno, kur buvo karvės užtrukusios, užterštumą dioksinais. Bus tikrinamos ir daržovės, silosas, šienas. „Norint paimti mėginį, reikia nusiųsti du žmones, kurie paimtų pavyzdžių iš lauko, pievų, kur daugiau želmenų, kur žiemkenčiai auga. Tam karantinas įtakos nedaro“, – pasakoja R. Černius.

Jis pripažįsta, kad tyrimus reikės atlikti labai skubiai, kai tik prasidės vegetacija. Ji miestuose prasideda anksčiau nei kaimuose.

Artėja sunkesni laikai

Pasak M. Gudaičio, Dzūkijoje lygiomis dalimis pasiskirsto ir gyvulių, ir javų bei daržovių augintojai, tačiau apie Alytų, kur žemės derlingesnės, gyvulininkystės ūkių dalis šiek tiek mažesnė. Jie dominuoja kitoje Dzūkijos dalyje.

Anot jo, javų ir daržovių ūkiai labai priklauso nuo oro. Pastaruosius porą metų mažos augalininkystės pajamos kentėjo nuo sausrų. Juk tokie ūkiai pajamas gauna tik nuėmę žieminius ar vasarojų, jei orai derliaus nesunaikina, o gyvulių augintojams orai mažiau kenkia. Jie pajamas už kasdienį sunkų darbą gali gauti kas 15 dienų varganam išgyvenimui, todėl ir ganiavos nukėlimas jiems daug reiškia.

M. Gudaičio žodžiais, verstis grūdininkyste Lietuvoje pastaruosius porą metų buvo rizikinga, tačiau pastaruoju metu smarkiai krito gyvulininkystės produktų supirkimo kaina. „Niekas neatsižvelgia nei į sausrą, nei į tai, kad ūkininkai vis stokoja pašarų. Kaina nedidėjo, netgi pamažėjo keliais centais ir neleidžia ūkininkams prisėsti“, – guodžiasi „Dzūkijos ūkininko“ pirmininkas.

Pasak jo, vienos bėdos buvo maža. Prekių judėjimą stabdo koronaviruso sukeltas karantinas. Prieš pat sezoną žmonėms reikia trąšų, augalų apsaugos priemonių, o didžioji jų dalis importuojama. „Dar gerai, kad trąšų gamyklą turime, bet vargu ar augalų apsaugos priemonių importas laiku atsigaus, jei karantinas užsitęs ir valstybių sienos bus ne tokios „laidžios“, – svarsto ūkininkas.

Kazimieras ŠLIUŽAS

Rekomenduojami video