Būdviečio kaimo (Lazdijų r.) jaunasis ūkininkas Povilas Struskauskas augina mėsinius galvijus. Jaunam vyrui ūkio plėtrą palengvino Europos Sąjungos parama, skirta iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) lėšų.

Pasirinko ūkininkavimą

Povilas Veisiejų technologijos ir verslo mokykloje įgijo statybininko profesiją. Buvo aštuoniolikos, kai pradėjo dirbti statybose, bet paskui šis etapas natūraliai baigėsi, o jaunuolio širdis vis labiau linko prie ūkio. Jis visą vaikystę praleido kaime – Povilo močiutė visą laiką laikė gyvulių, turėjo žemės, tad jai reikėdavo pagelbėti. Matydamas jos gyvenimo bei darbo pavyzdį, vaikinas nusprendė savo ateitį kurti gimtinėje.

„Pamaniau, kad geriausias variantas – pradėti ūkininkauti. Taip ir prasidėjo“, – savarankiškus žingsnius Būdvietyje prisimena Povilas.

Namiškiai jo pasirinkimui ir pritarė, ir kartu abejojo. Tuomet vaikinui ėjo 27-ieji. Močiutė parėmė anūką kuo galėjo, leido naudotis žeme. Dabar jų sodybą puošia speciali lentelė „Povilo Struskauko ūkio įkūrimas“, o laukuose ganosi vis didesnė mėsinių galvijų banda.

Gavo paramą

Prieš trejus metus P.Struskauskas parengė projektą pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir gavo 40 tūkst. eurų paramą. Už šiuos pinigus nusipirko ritininį presą ir grėblį. Ūkio įkūrėjas nutarė pasinaudoti galimybe ir atnaujinti žemės ūkio techniką, skirtą pašarams ruošti. Įsigijo naujų padargų, kurie dar ilgai jam tarnaus. Ir dabar jie labai gelbsti per šienapjūtę.

„Man buvo naudinga ES parama. Tai buvo gera paspirtis einant į priekį“, – teigė Būdviečio kaimo jaunasis ūkininkas. Pusę paramos sumos jis gavo iš karto, o kita pusė buvo išmokėta įgyvendinus projektą, maždaug po metų laiko.

Kaip ir būdinga dzūkams, Povilas pasirinko mėsinės galvijininkystės kryptį. Pradžioje turėjo apie 20 galvijų. Dabar augina angusus bei mišrūnus. Šiuo metu jo bandoje kartu su prieaugliu – jau apie 80 galvijų. Jis džiaugėsi pernai įsigijęs 15 grynaveislių gyvūnų. Povilas aiškino, kad galvijų skaičius kinta, nes karvės sulaukia prieauglio. Jaunas vyras ne tik padidino mėsinių galvijų bandą, bet ir per kelis kartus nusipirko kelis žemės sklypus.

„Nors ruošiausi iš anksto, bet prašyti paramos ryžausi ne iš karto. Juk pradžia yra sunkiausia. Kažkaip vis dvejojau. Mane turbūt gąsdino būsimi įsipareigojimai“, – pamena ūkininkas.

Dabar P.Struskauskas jau iš patirties gali pasakyti, kad, gaudamas ES paramą, prisiimi rimtus įsipareigojimus, bet juos tikrai įmanoma įgyvendinti. Jis mėsinių galvijų bandą jau beveik padvigubino. Būdviečio kaimo jaunąjį ūkininką irtis pirmyn skatina ir šiuolaikiškas požiūris. „Šiuo metu vis dar investuoju į ūkį, kad kažką vis dar į priekį nuveikčiau. Jeigu neinvestuosiu, tai nieko ir neišeis“, – mano jis.

Povilas turi vilčių, kad ateityje galės pragyventi iš ūkininkavimo. Pasak jo, į priekį labai dideliais žingsniais nežengs, bet rezultatų tikrai bus. Laikas ir kantrybė juos parodys. Dabar stengiasi eiti pirmyn nesižvalgydamas atgal. Jis teigiamai vertina jaunus žmones, kurie pasilieka gyventi kaime ir rengia projektus ES paramai gauti, bando įsitvirtinti.

„Tai gerai. Mano nuomone, jeigu duoda paramos lėšų, remia, tai reikia tuo naudotis“, – į kaimą atkeliaujančios paramos nauda džiaugiasi Būdviečio kaimo mėsinių galvijų ūkio savininkas, vos ne nuo nulio pradėjęs kurti savo ūkį, o dabar jau turintis ką parodyti ir kitiems.

Sukasi darbų verpete

Šiemetis pavasaris ir vasaros pradžia ūkyje – gana intensyvus metas. Mėsinės karvės atvedė nemažai prieauglio. Nors, pasak Povilo, pasitaikė visokių išbandymų, bet kol kas visos veršiavosi sėkmingai. Gerai auga ir veršeliai.

Jaunas ūkininkas, jeigu tik kas turi atliekamų šienavimui plotų, juos mielai nušienauja, nes padidėjusiai galvijų bandai reikia daugiau pašarų, o šiemetė žolė nėra labai skalsi. Ūkyje šienapjūtė jau peršoko į antrą pusę, bet jis negalįs pasidžiaugti prišienavęs labai daug.

Per karščius, anot ūkininko, atsiranda ir papildomų darbų – dažniau reikia iš namų į laukus galvijams nuvežti vandens.

Jaunajam ūkininkui geriau sekasi ir realizuoti išaugintus galvijus. Tam pagelbsti kooperatyvas „5000 aubrakų Lazdijams“, kurio nariu tapo P.Struskauskas. Kooperatyvo dėka galvijus gali parduoti geresne kaina, gali pasitarti, kai iškyla neaiškumų. „Galima sakyti, kad visi užauginti galvijai per šį kooperatyvą iš mano valdų iškeliauja į Lenkiją“, – teigia P.Struskauskas.

Nerijaus Sukacko, kooperatyvo „5000 aubrakų Lazdijams“ vadovo, teigimu, P.Struskauskas yra kuklus, bet tikrai darbštus ir sąžiningai ūkininkaujantis jaunuolis. Anot jo, būtų puiku, kad ir daugiau jaunų žmonių galėtų likti dirbti kaime.

Renkamos paraiškos

Žemės ūkio ministerija kviečia jaunuosius ūkininkus teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ . Paraiškos priimamos iki 2019 m. liepos 31 d. Šiam KPP veiklos srities paraiškų priėmimo etapui skirta 13 011 880 Eur paramos lėšų.

ES parama jauniesiems ūkininkams pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ skiriama ne vyresniems kaip 40 metų amžiaus ūkininkams, kurie pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos (arba įsipareigoja juos įgyti per ateinančius 3 metus) ir pateikia verslo planą.

Žemės ūkio valda ir ūkis turi būti registruoti jaunojo ūkininko vardu ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos. Taip pat jaunasis ūkininkas negali būti pateikęs paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti.

ES parama jauniesiems ūkininkams gali būti skiriama, jei planuojamas įkurti ūkis, kurio potencialus ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija, yra ne mažesnis kaip 8 tūkst. Eur, bet ne didesnis kaip 70 tūkst. Eur (skaičiuojama pagal žemės ūkio ministro patvirtintus normatyvus), t. y. jaunojo ūkininko ūkio verslo plano pabaigoje turi būti suplanuotas ne mažesnio kaip 8 tūkst. Eur ūkio įkūrimas. Visgi, siekiant, kad projektas surinktų didesnius balus ir užsitikrintų didesnes galimybes gauti ES paramą, jaunasis ūkininkas turėtų pagalvoti apie galimybę įkurti didesnį ūkį.

Valdų padalijimas

Valdos padalijimas – žemės ūkio valdos sudarymo būdas, kai jaunasis ūkininkas, pretenduojantis gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, iš artimojo giminaičio (tėvo, mamos, senelio, senelės, brolio, sesers, sūnaus, dukros) žemės ūkio valdos išregistruotus artimojo giminaičio nuosavybės teise valdomus žemės sklypus įsigyja nuosavybės teise ir įregistruoja juos savo valdoje. Jeigu keli pareiškėjai kuriasi valdose, kurios buvo padalytos iš vienos valdos, jiems bendrai negali būti skirta didesnė kaip 40 tūkst. Eur parama.

Parama neteikiama, jei:

• besikuriančio jaunojo ūkininko valda sudaryta iš sklypų, kurie buvo sutuoktinio valdoje, ir šiems sklypams jau buvo skirta parama pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“;
• besikuriančio jaunojo ūkininko valda perregistruota iš jo sutuoktinio.

ES paramos dydis

Didžiausia parama jaunajam ūkininkui – 40 tūkst. Eur, nepaisant to, kokios specializacijos ūkis yra kuriamas. Parama išmokama dviem etapais – pirmoji išmokos dalis sudaro 50 proc. prašomos ES paramos jaunajam ūkininkui sumos ir yra išmokama priėmus sprendimą skirti paramą. Antroji dalinė išmoka išmokama, kai sėkmingai įgyvendinamas jaunojo ūkininko įsikūrimo verslo planas. Parama gali sudaryti 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Projektai įgyvendinami Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Tinkamos finansuoti visos jaunojo ūkininko ūkio įkūrimo išlaidos, kurios yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla.

Projektų atranka

Jaunųjų ūkininkų projektai pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ bus atrenkami pagal kriterijus, skiriant balus. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 50 balų.

Papildomi įsipareigojimai

Jaunojo ūkininko verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo, o per 18 mėn. nuo sprendimo skirti paramą priėmimo jaunasis ūkininkas turi pateikti paraišką tiesioginėms išmokoms gauti.

Įkuriamo ūkio žemės ūkio naudmenų plotas paramos paraiškos pateikimo dieną ir jaunojo ūkininko verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu (ne ilgiau kaip 4 metai) bei kontrolės laikotarpiu (3 metai nuo paskutinio paramos išmokėjimo) turi priklausyti jaunajam ūkininkui nuosavybės teise arba turi būti kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis (nuoma, panauda ir kt.).

Siekdamas gauti finansavimą pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ jaunasis ūkininkas įsipareigoja įvykus įvykiui, kurio metu buvo sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, atskurti turtą ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.

Jaunieji ūkininkai, norintys gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, privalo tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą dvejybine apskaitos sistema.