G. Vitkauskienė pasakojo, kad egzotiškieji gyvūnai jai ir jos vyrui labai greitai tapo šeimos nariais. Asmeninio archyvo nuotr.

Vilkaviškyje gyvenantys Grita ir Kęstutis Vitkauskai prieš penkerius metus pradėjo auginti lietuviams neįprastus gyvūnus – alpakas. Per tą laiką suvalkiečiai savo ūkį išplėtė bent kelis kartus ir tapo vienais iš didžiausių šių egzotiškų gyvūnų augintojų visoje Lietuvoje. Ateityje šeima planuoja ne tik toliau veisti alpakas, bet ir iš jų vilnos siūti ar megzti įvairius gaminius.

Išplėtė ūkį

Neseniai keletą Gritos ir Kęstučio auginamų alpakų suvalkiečiai galėjo išvysti Vilkaviškio miesto šventėje –jie pirmą kartą šiuos iš tolimosios Pietų Amerikos atkeliavusius gyvūnus pristatė visuomenei. Tiesa, smalsuolių netrūko ir iki tol.

„Šie mieli gyvūnai labai traukia aplinkinių akis. Pamatę juos, žmonės neretai privažiuoja pasižiūrėti iš arčiau. Vieni juos stebi iš toli, o drąsesni užeina į vidų, ima visko klausinėti“, – šypsojosi K.Vitkauskas.

Sutuoktiniai pasakojo, kad iki šiol nebuvo laiko vežioti alpakas po įvairias parodas – jie buvo užversti ir dabar dar tebesitęsiančiais specialiai šiems gyvūnams skirto ūkinio pastato statybų rūpesčiais. Kadangi visi ūkio rangos darbai eina į pabaigą, pasak Kęstučio, dabar jau tikrai bus daugiau laiko pavažinėti po įvairias parodas visoje šalyje.

Iki šiol Vitkauskų alpakos buvo laikomos nedidelėje tėvų sodyboje pačiuose Teiberiuose. Pamažu didėjant bandai, neišvengiamai reikėjo ieškoti joms kitos vietos. Verslą pradėję nuo 8 alpakų, šiandien šeimininkai jų jau turi apie septynias dešimtis.

Suvalkiečių alpakos į naują ūkinį pastatą netoli Teiberių kaimo buvo perkeltos tik prieš kelias savaites. Dabar joms sudarytos kur kas geresnės sąlygos, o aplink esančiame 8 ha žemės plote šie gyvūnai jaučiasi kaip žuvys vandenyje.

Yra apie 20 skirtingų veislių alpakų. Asmeninio archyvo nuotr.

Yra apie 20 skirtingų veislių alpakų. Asmeninio archyvo nuotr.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Auginti šiuos iš Peru kilusius gyvūnus Vitkauskai pradėjo visiškai atsitiktinai. Netoli Vištyčio įsigiję sodybą, jie planavo įsigyti avių, kad jos nupeštų aplinkui augančią žolę. Tačiau kartą Gritos ir Kęstučio sūnus Mainotas internete tėvams parodė informaciją apie iki tol neregėtus gyvūnus – alpakas. Ten buvo rašoma, kad jie – tarsi gyvos žoliapjovės: taip nuskabo pievą, kad jos pjauti visai nereikia. Šeima iš karto susidomėjo ir pradėjo rinkti informaciją.

Nuvykę į Trakus iš arčiau apžiūrėti šių gyvūnų, Vitkauskai netrukus į namus parsigabeno aštuonias alpakas. Kaip jie patys prisipažino, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Netrukus iš Čilės jie parsiskraidino dar dvidešimt patelių ir vieną patiną – Aukaną. Vardus turėjo ir patelės. Tiesa, dėl to šeimininkams nereikėjo sukti galvos, vardai jau buvo įrašyti alpakų registracijos dokumentuose. Dabar, kai Grita ir Kęstutis alpakas veisia patys, vardus jie duoda ne visoms iš jų. K.Vitkauskas juokėsi, kad alpakų paprasčiausiai jau per daug, kad visas būtų galima šaukti vardais.

„Iš Pietų Amerikos kilusios alpakos nėra lepios – jos puikiai jaučiasi Lietuvos klimato sąlygomis. Gyvūnams vasarą svarbiausia žolė, žiemą – šienas. Tiek į Europą, tiek į kitus žemynus šie gyvūnai atkeliavo ne taip seniai. Pastaruoju metu juos itin pamėgo kinai. Iš Čilės parsisiuntėme 21 alpaką ir mums tai atrodė labai daug, o kinai į lėktuvus vienu metu krauna po 300 šių gyvūnų ir jiems dar mažai“, – pasakojo Kęstutis.

Dabar Vitkauskai patys veisia alpakas. Paprastai alpakų banda kasmet padidėja bent 10–15 jauniklių. Dalį šių egzotiškų gyvūnų šeima parduoda.

Karštą vasaros dieną Vitkauskų alpakos mėgsta atsigaivinti pripučiame baseine. Asmeninio archyvo nuotr.

Karštą vasaros dieną Vitkauskų alpakos mėgsta atsigaivinti pripučiame baseine. Asmeninio archyvo nuotr.

Brangus malonumas

Norinčiųjų auginti alpakas Lietuvoje vis daugėja, bet tai – nepigus malonumas. Alpakos – bandos gyvūnai, todėl vienu metu būtina įsigyti bent 3–4 augintinius, nes jie mėgsta gyventi būryje, nepakelia vienatvės.

Alpakos kaina priklauso nuo vilnos kokybės, gali būti nuo 500 iki keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių eurų. Kilogramas vilnos kainuoja 100–150 eurų, o per metus nuo vieno gyvūno jos nukerpama 3–4 kilogramai.

Greitai neatsiperka

„Alpakų vilna – labai šilta, lengva, pati geriausia nukerpama nuo gyvūnų nugaros. Rūšiuotą vilną vežame į karšyklą. Turime planų patys perdirbti vilną ir iš jos gaminti antklodes. Deja, Lietuvoje kol kas gana sudėtinga alpakų vilną suverpti. Šio darbo imasi ne kiekviena verpykla. Po ilgų paieškų verpėjų pavyko surasti Plungėje. Ten alpakų vilnų atveža ūkininkai net iš Suomijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos. Siūlus parduodame. Kaip tik dabar ieškome mezgėjos, kuri iš alpakų vilnos galėtų megzti kojines, kepures, pirštines“, – planais dalijosi G.Vitkauskienė.

Kai kuriose šalyse alpakos auginamos ne tik vilnai, bet ir mėsai, kuri taip pat yra labai brangi. Tiesa, patys Vitkauskai tikino nesuprantantys, kaip galima šiuos gyvūnus skersti. Anot jų, alpakos labai prisiriša prie žmonių ir greitai tampa tarsi šeimos nariais. O juk prieš šeimos narius rankos niekas nekelia!

Kaip itin gera trąša labai vertinamas ir alpakų mėšlas. Paprastai šie tvarkingi gyvūnai tuštinasi vienoje vietoje, tad surinkti jų paliktą „turtą“ visai nesunku.

K. Vitkausko teigimu, bendravimas su šiais gyvūnais - savotiška terapija. Asmeninio archyvo nuotr.

K. Vitkausko teigimu, bendravimas su šiais gyvūnais – savotiška terapija. Asmeninio archyvo nuotr.

Neišrankūs gyvūnai

Alpakos nėra lepūs gyvūnai, jos gyvena pakankamai ilgai – apie 25 metus. Be to, patelės kone visą gyvenimą veda jauniklius. Vaikus jos nešioja apie 11,5 mėnesio ir atsiveda tik po vieną. Įprastai jauniklių sulaukiama tik vasarą ir tik pirmoje dienos pusėje.

Pašaro alpakoms taip pat nereikia išskirtinio. Tose vietose, iš kur kilusios, jos minta samanomis ir kerpėmis, o Lietuvoje šiems gyvūnams puikiai tinka žolė bei šienas. Tiesa, Vitkauskai kasdien augintinėms dar duoda po saują kombinuotųjų pašarų.

„Pamenu, kai įsigijome pirmąsias alpakas, iš pradžių rinkome iš žolės visokius smulkius daiktus, bijojome, kad tik kokios stiklo šukės ar šiaip ko nors netinkamo neprarytų. Vėliau pamatėme, kad visa tai darėme be reikalo. Supratome, kad alpakos maistą renkasi pačios – kas nepatinka, to nėėda“, – patirtimi dalijosi G.Vitkauskienė.

Pilnas baseinas… alpakų

Pasak ūkio šeimininkų, su savo augintinėmis jie gali praleisti visą dieną – net nepajunta, kaip greitai prabėga laikas. Net mokslo tyrimais įrodyta, kad bendravimas su alpakomis yra savotiška terapija – jos ramina ir suteikia gerų emocijų. K.Vitkausko teigimu, šie gyvūnai jaučia žmogaus nuotaiką, dažnai netikėtai prieina artyn, tarsi norėdami paklausti, kaip sekasi.

Be to, su alpakomis netrūksta ir linksmų nutikimų. Štai visai neseniai karštą vasaros dieną Grita su Kęstučiu nusprendė atsivėsinti ir kieme prisileido pripučiamą baseiną vandens. Vos tik jiedu trumpam iš jo išlipo, grįžę baseine rado… būrį alpakų. Jos taip pat panoro atsigaivinti. Kęstutis juokėsi, kad dabar jau specialiai alpakoms prileidžia vandens, o sau sutuoktiniai pasistatė kitą baseiną.

Įsteigė asociaciją

Vilkaviškyje gyvenantys alpakų savininkai draugiškai sutaria ir su kitais šių gyvūnų augintojais. Kartais ir puodelio kavos visi į Suvalkiją suvažiuoja iš įvairių Lietuvos kampelių. Pasak Vitkauskų, tokie susitikimai – gera galimybė pasidalyti bendromis mintimis, idėjomis, aptarti problemas.

Viena iš jų – alpakos Lietuvoje neįtrauktos į ūkinių gyvūnų sąrašą, todėl jų augintojai negali tikėtis jokios paramos. O kaimyninėje Lenkijoje alpakų augintojams ir europinės išmokos mokamos, ir valstybė juos paremia.

„Gyvename toje pačioje Europos Sąjungoje, tačiau sąlygos kažkodėl ne visiems vienodos. Neseniai su kitais Lietuvos alpakų augintojais nusprendėme steigti asociaciją, tad bandysime dabar už savo teises kovoti visi kartu“, – sakė G.Vitkauskienė.