Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ekologinio ūkininkavimo rezervai

Apie ekologinį ūkininkavimą sklando daug mitų. Vienas iš jų – ūkininkaujantieji ekologiškai yra išskirtinė ir uždara ūkininkų bendruomenė. Žinoma, yra ir laikinų prisiplakėlių, tačiau tikrieji ekologinio ūkininkavimo puoselėtojai save vadina ateities ūkininkais. Jie kitaip mąsto, kitaip skaičiuoja, nes žvelgia į tolesnę perspektyvą. Šie ūkininkai šiandien deda pamatus stipraus ūkio ateičiai. Siekiantiesiems tokių tikslų ir skirta „Valstiečių laikraščio“ rubrika „Mažas, bet stiprus“.

Neišnaudoti rezervai

Prieš mėnesį viena didžiausių šalies agroverslo grupių„Agrowill Group“, skelbianti, kad pereina prie ekologinio ūkininkavimo, pakeitė pavadinimą į „Auga Group“ ir pradėjo tiekti produkciją didiesiems prekybos tinklams. Tačiau šiame sektoriuje vietos yra ir mažesniems. Planuojantiesiems pradėti ūkininkauti ekologiškai pristatome trumpą kelių sektorių apžvalgą.

Ekologija patraukli ne tik į vidaus rinką, bet ir į eksportą besiorientuojantiems ūkininkams, nes Vakaruose kol kas ekologiško maisto populiarumas auga kur kas greičiau nei gamyba. Deja, lietuviai pirkėjams svečiose šalyse negali pasiūlyti didelio kiekio savo užaugintos produkcijos. Šią situaciją pakeisti gali tik kooperatyvai. Konkrečių pavyzdžių jau yra.

Tarkime, melžiamų karvių skaičius Lietuvoje mažėja ir šiuo metu jų yra apie 300 tūkst., tačiau vartotojai vis dažniau atranda ekologišką pieną ir iš jo pagamintus produktus. Šiuo metu sertifikuota tik 14 611 ekologiškai auginamų karvių, t. y. tik apie 5 proc. visų piendavių. Šioje ūkio šakoje labai svarbi kooperacija, deja, kooperatyvų nariai turi tik apie 2 500 sertifikuotų ekologiškai auginamų karvių. Tačiau kooperuotai parduodama net 49 proc. ekologiško pieno. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio mėnesį bendrai buvo parduota 975 t žalio natūralaus riebumo ekologiško pieno. Iš viso supirkta 1 978 t ekologiško pieno. Tai tesudarė 1,37 proc. viso šalyje supirkto natūralaus riebumo pieno. Kita vertus, pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį ekologiniai ūkiai net 3 700 t pieno pardavė kaip paprastą, t. y. ne kaip ekologinį. Geriamojo ekologiško pieno pardavimas per metus Lietuvoje išaugo net 22 proc. ir rugpjūčio mėnesį pasiekė 78 324 kg.

Net gilios pieno krizės metu į kooperatyvą susijungę žemdirbiai sugebėjo sunkmetį išgyventi kur kas paprasčiau nei jų kolegos, nepriklausantys jokiam kooperatyvui. Kooperatininkai rado pirkėjų Vokietijoje, kurie už žaliavą mokėjo beveik du kartus brangiau nei vietos supirkėjai. Daugeliui vidutinių ekologinių ūkių tai buvo išsigelbėjimas. Eksporto rinkose paklausūs ir kiti didesniais kiekiais pas mus užauginti ekologiški produktai, pavyzdžiui, javai.

Supirkimo kainų viliotinis

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, rugpjūtį ekologiško pieno kaina išaugo 3,4 proc. ir pasiekė 23,4 ct už kg. Tiesa, žemės ūkio kooperatyvas „EKO tikslas“ pieną superka po 27 ct už kg ir brangiau. Tik parduokite! „Šiuo metu už ekologišką pieną mokame 39 proc. daugiau nei rinkoje mokama už paprastą pieną“, – sakė „Eko tikslo“ direktorius Mindaugas Petkevičius.

Tiesa, praėjusių metų rugpjūtį ekologiško pieno supirkimo kaina buvo net 17,8 proc. didesnė nei šių metų rugpjūčio mėnesį. Taigi yra vilčių, kad ji bus atkurta. Kita vertus, ekologiško žalio natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų rugpjūtį buvo 31 proc. didesnė nei neekologiško pieno supirkimo kaina.

Anot M.Petkevičiaus, nuo 2015-ųjų gegužės stipriai pasikeitė ekologiško ir įprastinės gamybos pieno kainų skirtumas prekybos tinkluose: įprastinio pieno kaina mažėjo, o ekologiško pradėjo augti. Ar tokia kryptis išliks? Lietuvoje ekologiškas pienas už įprastinį brangesnis apie 11 ct už kg, o Vokietijoje – net 23 ct už kg. Ypač sparčiai ekologiško ir įprastinio pieno kainų skirtumas mūsų šalyje pradėjo augti, kai „EKO tikslas“ Vokietijoje rado nuolatinių ekologiško pieno pirkėjų. Žalią ir net nekoncentruotą pieną iš Lietuvos apsimoka pienvežiu gabenti iki pat Berlyno.

Sveikos avių kepenys

Kita sritis, natūraliai balansuojanti ant ekologiškumo ribos, yra avininkystė. Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius sako, kad šis verslas Lietuvoje negali būti neekologinis: „Daugelis avių augintojų savo laukuose nenaudoja nei trąšų, nei chemikalų, tačiau jų ūkiai nesertifikuoti tik todėl, kad nereikėtų laikytis daugelio biurokratinių reikalavimų.“ Kita vertus, aviena yra brangi ir kol kas ekologiška kainuoja beveik tiek pat, kiek ir įprasta. Tačiau ateityje ekologiškai užaugintų avių mėsa bus brangesnė, kaip yra Vakarų Europos šalyse.

Ar lietuviška aviena iš tiesų yra kokybiška?

„Teko bendrauti su avių supirkėju iš Turkijos. Paaiškėjo, kodėl turkai mielai perka ėriukus iš Lietuvos. Patyrusius šios šalies skerdikus nustebino itin sveikos ėriukų kepenys. Tai rodo, kad avys Lietuvoje yra šeriamos labai švariais ir sveikais pašarais“, – aiškino Ž.Augustinavičius.

Paklaustas, kodėl patys augintojai neskerdžia avių ir neperdirba avienos, Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas teigė, kad skerdyklų likę ne kiekviename rajone, todėl skerdimo ir transporto išlaidos šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį savikainos. Dėl šios priežasties augintojai stengiasi parduoti gyvus gyvulius, o ne kurti didesnę pridedamąją vertę.

Neseniai avių augintojai sukūrė kooperatyvą „Avininkas“. Nuo šių metų lapkričio organizacija bandys jungti visus savo narius ir kartu parduoti ėriukus eksportui.

Ekologinė gyvulininkystė

Kai kuriose šalyse greta ūkio šakų asociacijų neretai veikia uždarosios akcinės bendrovės ar kooperatyvai. UAB „Baltic Vianco prekyba“ direktorius Darius Dzekčiorius mano, kad tokia kitų šalių patirtis galbūt praverstų ir Lietuvoje. Jeigu kada nors ji būtų pritaikyta mūsų šalyje, pasak D.Dzekčioriaus, jo vadovaujama bendrovė galėtų palaikyti glaudesnius ryšius su Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija. Prieš metus įkurtos „Baltic Vianco prekyba“ partneriai yra Šveicarijos prekybos tinklas „Coop“, mėsos perdirbimo įmonė „Bell“, Šveicarijos mėsinių galvijų asociacija, Šveicarijos įmonė „Vianco“ ir kooperatinė bendrovė „Baltic Cattle“.

„Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda ūkių, kurie tiesiogiai tiekia ekologiškus produktus, deja, tokios produkcijos yra nedaug. Norint užsiimti šia veikla reikia turėti mėsos pjaustymo įrangą, specialių transporto priemonių arba kooperuotis su ekologiškų produktų pardavėjais“, – sakė D.Dzekčiorius ir pridūrė, kad „Baltic Vianco prekyba“ jau senokai vykdo ekologinei sričiai artimą projektą „Baltijos lankų jautiena“.

„Ekologiniams ūkiams mes teikiame pirmenybę. Skatiname ir raginame ūkininkus savo mėsinius galvijus šerti natūraliais pašarais: žole, šienu ir silosu, – o veršelius maitinti tik motinų pienu. Patariame nenaudoti genetiškai modifikuotų organizmų, cheminių bei sintetinių priedų, gyvulinės kilmės baltymų ar riebalų ir atsisakyti importuojamų sojų, nes jos dažnai būna genetiškai modifikuotos“, – sakė „Baltic Vianco prekybos“ direktorius.

Požiūris į ekologiją bendrovei padėjo pelnyti šveicarų pasitikėjimą. Už Lietuvoje užaugintus mėsinius galvijus šveicarai moka iki 20 proc. daugiau nei augintojai gautų vidaus rinkoje, be to, ekologiškai užaugintiems galvijams taikomas ekologinis priedas. Gyvuliai skerdžiami Lietuvoje, o eksportuojama mėsa Šveicarijoje ji parduodama nurodant lietuvišką kilmę – su ženklu „Baltijos lankų jautiena“ („Baltic grassland beef“).

Laukia valdžios dėmesio

Kol kas ekologiškai ūkininkauti sunkiausiai sekasi daržovių augintojams, tačiau tikimasi, kad būsimoji Vyriausybė perims kaimyninės Lenkijos patirtį ir parems šį sektorių. Bent jau nustatys reikalavimus, kad ekologiškus produktus pirktų vaikų darželiai, mokyklos, gal net ligoninės.

„Lietuvos vartotojai gal ir norėtų pirkti daugiau ekologiškų daržovių, tačiau kol kas neišgali kišenė, mat ekologiniai ūkiai, norėdami išgyventi, privalo išlaikyti aukštas savo produkcijos kainas“, – sakė žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis.

Išeitis – eksportas, tačiau eksportuoti gali tik stambesni augintojai arba kooperatyvai.

M.Laukaičiui pritaria ir ekologinį ūkį Ukmergės rajone turinti Ieva Stragytė. Beje, jos tėvas Vincentas Stragys yra vienas pirmųjų (nuo 1999 m.), susidomėjusių ekologiniu ūkininkavimu. Dabar dukters ir tėvo ūkiai daržovėms skiria apie 15 ha ir augina jų net apie 30 rūšių.

„Mano ūkis yra pasiekęs tokį augimo lygį, kad jį būtina modernizuoti, įrengti naujus sandėlius, daržovių saugyklas, tačiau be ES ir valstybės paramos to nepadarysiu“, – sakė ūkio modernizavimo projektą pateikusi I.Stragytė.

Prekyba ekologiškais produktais

Ekologiškų produktų mažmeninė rinka 2015-aisiais paaugo 12 proc., o 2016-aisiais – dar 7–10 proc.

„Vis dėlto kol kas ekologiški produktai tesudaro 5 proc. visų maisto produktų“, – sakė Ekologiškų produktų gamintojų ir prekybininkų asociacijos narys, UAB „Du medu“ direktorius Vytautas Račickas.

Daugiausia ekologiškų produktų parduodama stambiuose prekybos tinkluose, tačiau apklausos rodo, kad vartotojai labiau pasitiki specializuotomis parduotuvėmis ir ypač pageidautų tokios produkcijos įsigyti tiesiai iš gamintojų. Vis daugiau vartotojų domisi galimybe ekologiškų produktų nusipirkti internetu. Pasak V.Račicko, kol kas internetinė prekyba auga lėtai, tačiau ateityje būtent šis pardavimo būdas gali būti patraukliausias ūkininkams, norintiems realizuoti savo produkciją ir suburti nuolatinių pirkėjų ratą.

Stambiuose prekybos tinkluose vartotojams labiausia patinka didelis ekologiškų produktų pasirinkimas. Plečiasi ir nedidelių specializuotų parduotuvių tinklas. „Pastebime, kad perkant tiesiogiai iš karto įsigyjama daugiau produktų nei prekybos tinkluose ar internetu“, – sakė V.Račickas ir pabrėžė, kad vartotojai vis dar nori nesupakuotų produktų, tačiau pageidauja, kad jie būtų ženklinti.

Jam pritarė ir nuo 2007- ųjų Vilniuje veikiančio Tymo turgelio vadovė Genovaitė Sakalauskienė. Šiuo metu turgelyje prekiauja 42 ūkininkai, iš jų 11 yra ekologinių ūkių savininkai. Septyni prekiautojai turi tautinio paveldo sertifikatus. Kaip ir kuo Tymo turgelis pritraukė vartotojus? Pasak G.Sakalauskienės, pirkėjams svarbi ne tik produktų kokybė ir kaina. „Labai svarbus yra atviras prekiaujančių ūkininkų bendravimas su vartotojais. Pardavėjai pasakoja pirkėjams, kaip yra auginamos jų parduodamos daržovės, gyvuliai, kurių mėsa prekiaujama, koks produkcijos poveikis sveikatai. Pirkėjai tai vertina“, – tvirtino Tymo turgelio vadovė.

Neretam kyla klausimas, kodėl ekologiški produktai brangesni. Pagrindinė priežastis – norint pagaminti ekologišką produktą patiriama daugiau išlaidų, nes žemei apdirbti reikia daugiau fizinio darbo ir laiko sąnaudų. Ekologiškos žaliavos, įskaitant sėklas ir leistinas dirvos gerinimo priemones, yra brangesnės nei įprastos. Nepigiai kainuoja ir sertifikavimas, mat atvykti tikrintojui į ūkį ar įmonę ir patikrinti, ar produktai atitinka visus ekologiškai produkcijai keliamus reikalavimus, užima daug laiko. Brangiau atsieina ir ekologiškų produktų perdirbimas. Be to, ekologiški auginami gyvūnai ilgiau auga, mat nenaudojamos jokios augimą skatinančios priemonės. Ekologinė gamyba neintensyvi, iš tokio pat kaip įprastinės žemdirbystės ploto vieneto gaunamas mažesnis derlius.

I.Stragytė teigė, kad ateityje ekologiškų daržovių augintojai išsilaikyti galės tik susikooperavę. Redakcijos archyvo nuotr.

Plėtra įsibėgėjo

Po 2008-ųjų finansų krizės ekologiškai ūkininkaujančių subjektų skaičius Lietuvoje mažėjo iki 2012 metų, tačiau ekologinių ūkių plotai kasmet augo.

2015-aisiais ekologinių ūkių plotai padidėjo nuo 167 810 iki 220 163 ha, o ūkio subjektų skaičius išaugo nuo 2 475 iki 2 672.

Didžiausią sertifikuotų ekologinių plotų dalį sudaro varpiniai javai (44,03 proc.), daugiametės žolės (30,37 proc.) ir ankštiniai javai (12,58 proc.). Uogynai, kanapės, sodai, prieskoniniai augalai, vaistažolės ir kt. sudaro tik apie 15 proc. – nuo 0,27 iki 2,7 proc.

Ką auginame

2015 m. VšĮ „Ekoagros“ kontrolės sistemoje buvo registruoti 166 ūkio subjektai, kurie vykdė sertifikuotą 202 ekologiškų produktų tvarkymo veiklą.

2015 m. Lietuvos ūkininkai ekologiškai užaugino 366 987 t įvairių javų kultūrų, 1 115 t prieskoninių aromatinių augalų, tarp kurių daugiausia kmynų (624 t). Sodų ir uogynų derlius siekė 4 908 t, iš jų daugiausia obuolių (2 704 t) ir šilauogių – net 910 t. Daržovių užauginta 6 281 t, tarp jų daugiausia bulvių – 4 143 t. Primelžta 57 890 t ekologiško karvių pieno ir 146 t ožkų bei 25 t avių pieno.

Ekologiniai ūkiai 2015 m. pardavė 171 800 t javų kultūrų, 14 079 t pieno ir jo produktų, 2 152 t javų kultūrų produktų, 440 t pašarų, 305 t grybų, 201 t skerdenos ir mėsos produktų, 99 t pomidorų padažo ir majonezo, 94 t daržovių ir jų produktų, 49 t vaisų, uogų ir jų produktų, 25 t aliejaus, 10 t koldūnų, 7,5 t vaistažolių ir jų produktų ir kt.

EK išskiria šiuos pagrindinius ekologinio ūkininkavimo aspektus:

  • ilgalaikė sėjomaina – būtina sąlyga, siekiant efektyviai panaudoti turimus ūkio išteklius;
  • labai griežtas cheminių sintetinių pesticidų, sintetinių trąšų, gyvuliams skirtų antibiotikų ribojimas perdirbant produkciją, taip pat maisto papildų, perdirbimo priedų ir kitų pridėtinių medžiagų naudojimas;
  • visiškas draudimas naudoti genetiškai modifikuotus organizmus;
  • teikiamas pirmumas naudoti ūkyje esančius išteklius, tokius kaip gyvulių mėšlas, kuris naudojamas trąšai, arba pašarus, išaugintus pačiame ūkyje;
  • augalų ir gyvulių veislių, atsparių ligoms ir prisitaikiusių gyventi vietos sąlygomis, atrinkimas;
  • gyvulių auginimas aptvaruose atvirame ore, šėrimas ekologišku pašaru;
  • skirtingų gyvulių priežiūrai specializuotų gyvulininkystės technologijų naudojimas.

EUROBAROMETER

Sulygins konkurencijos sąlygas

 S.Jasius

Saulius Jasius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas

Europos Komisija (EK) planuoja keisti ekologinio ūkininkavimo reglamentą, nustatantį ekologinio ūkininkavimo būdus, kontrolę, importo ir eksporto režimus. Tokie pat reikalavimai bus keliami ir į ES importuojamiems ekologiškiems produktams iš trečiųjų šalių. Taigi konkurencinės sąlygos bus gal ir ne vienodos, bet tikrai panašios. Ekologiškai ūkininkaujantiems Lietuvos ūkininkams tai labai svarbu, nes užauginame ir pagaminame ekologiškų produktų gerokai daugiau, nei reikia vidaus rinkai. Tiesa, kol kas daugiau eksportuojame žaliavų, bet tikiuosi, kad ateityje vis daugiau produkcijos perdirbsime ir kursime didesnę pridėtinę vertę. Šiuo metu ekologiniai ūkiai užima 7 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų. Tiek Lietuvoje, tiek ES ekologinis ūkininkavimas populiarėja. Manau, kad tokia kryptis išliks ateityje.

Trumpa verslo analizė

Ekologinio ūkininavimo privalumai

Nuolatiniai klientai, nes vartotojai mėgsta žinoti, iš ko perka.

Didesnės pajamos nei ūkininkaujant tradiciškai ir didesnė ES parama.

Gali užsiimti smulkusis ūkis.

 Ekologinio ūkininavimo trūkumai

Prasta Lietuvos vartotojų perkamoji galia.

Nuolatinė ir griežta poduktų kokybės kontrolė.

Nėra aiškaus ir išplėtoto bendro prekės ženklo.

Reikalauja daug rankų darbo.

 Grėsmės

Didelė priklausomybė nuo finansinių krizių.

Pavojus, kad produktų kokybei padarys neigiamą įtaką chemizuoti kaimyniniai ūkiai.

Dėl pažeidimų gali tekti grąžinti visą paramą.

Efektyvių priemonių kovai su kenkėjais ir ligomis trūkumas.

Galimybės

Sukūrus kooperatyvą – galimybė eksportuoti produktus.

Sąlygos ne tik auginti, bet ir perdirbti derlių.

Gana lengva suformuoti tiesioginių pirkėjų ratą.

Gamyba pasaulyje auga lėčiau nei vartojimas.

Produktų kainos prekybos centruose 2016 rugsėjo mėn. (Eur)

Ekologiški                                 Įprastiniai

Pienas (2,5 proc. riebumo), kg      1,28                               0,81

Grietinė (25 proc. riebumo), kg     1,4                               1,18

Varškė (9 proc. riebumo), kg            5                             3,54

Galvijiena (kumpis be kaulo)         13,29                          3,61

Vištų kiaušiniai, 10 vnt.                   3,77                           1,26

Juoda duona, kg                                1,67                           1,57

Grikių kruopos, kg                          3,95                           2,41

Bulvės,  kg                                       1,51                           0,37

Morkos,  kg                                   1,35                             0,28

Svogūnai,  kg                                  1,44                             0,38

Medus,  kg                                     8,26                           6,34

ŽŪMPRIS

 

Ekologiniai ūkiai

Ūkių skaičius vnt. Plotas ha

2008 m. 2805        127 362

2009 m. 2679        134 955

2010 m. 2668        149 096

2011 m. 2598        157 995

2012 m. 2511        166 255

2013 m. 2570        171 378

2014 m. 2475        167 810

2015 m. 2672        220 163

 

„Ekoagros“

Rekomenduojami video